TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kam prireikė senelių globos koncerno?

2007 09 07 0:00
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Vilniuje ir jo apylinkėse šiuo metu veikia trys didelės senelių globos įstaigos: Nemenčinės miškuose įsikūrę Antavilių pensionas ir "Senevita", sostinėje - Vilniaus universiteto Eksperimentinės klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras. Pastaruoju metu prabilta apie neviešinamą planą priglausti visas įstaigas po Antavilių pensiono, kuriam vadovauja senas įtakingų socialdemokratų bičiulis Bronislovas Freimantas, sparneliu.

Spalio 1-ąją veiklos dešimtmetį švęsiančią "Senevitą" jos savininkė "Sodra" norėjo parduoti iš pat pradžių. Pensijų fondui atitekusi įstaiga jam buvo tarsi penkta koja, visai nederanti pagal veiklos funkcijas. Per beveik 10 senelių namų gyvavimo metų buvo paskelbta net 14 aukcionų, tačiau pirkėjų taip ir neatsirado. "Senevitą" siūlyta įsigyti ir Vilniaus savivaldybei, tačiau pastarajai buvo naudingiau tik pirkti šios įstaigos paslaugas.

Galimų pirkėjų nesugundė iš pradžių siūlyta itin maža kaina - 1,5 mln. litų. Dabar už senelių namus, kuriems reikia renovacijos ir kitų investicijų, prašoma 5,5 mln. litų.

Vienintelis pretendentas

Šių metų pradžioje "Sodros" paskelbtame viešame aukcione dalyvavo vienintelis pretendentas - E. ir L.Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas (ALPF). Jo steigėjas - garsus fizikas, akademikas Leonidas Pimonovas, jaunystę praleidęs Lietuvoje, vėliau išvykęs dirbti ir gyventi į Prancūziją. 1997-aisiais įsteigti šį fondą jį paskatino žmonos Emilijos liga. L.Pimonovas mirė 2001 metais, abu su žmona palaidoti Vilniuje, Sentikių kapinėse.

L.Pimonovas domėjosi "Senevitos" reikalais, bendravo su šios įstaigos vadovais, puoselėjo įdėją atnaujinti ir išplėsti senelių namus. Tačiau tuomet tam nebuvo galimybių. Dabartiniai ALPF vadovai savo steigėjo svajonės įgyvendinimą vadina moraliniu įsipareigojimu. Fondas buvo pasiruošęs ne tik sumokėti "Sodros" prašomus 5,5 mln. litų, bet ir papildomai investuoti apie 4,5 mln. litų savo lėšų bei rengti projektus gauti paramą iš europinių fondų. "Joks sveiko proto verslininkas to nedarytų", - pasakoja ALPF valdybos pirmininkas Kęstutis Mozeris. Anot jo, fondas įvykdė visus aukciono reikalavimus, jau buvo įmokėtas avansas, tačiau paskutinę dieną "Sodra" aukcioną staiga sustabdė. ALPF atstovai neišgirdo jokių staigų sprendimą nulėmusių paaiškinimų, tad tokį žingsnį jie vertina kaip nemalonų akibrokštą. Juoba kad 10 metų "Senevita" niekam nerūpėjo. Menamą grėsmę, kad fondas norėtų pertvarkyti senelių namus į skirtus turtuoliams, K.Mozeris vadina nepagrįsta, nes tai prieštarautų fondo steigėjo nuostatoms. Be to, tokiu atveju labiau apsimokėtų statyti visiškai naujus namus. Priešingai, ALPF teigia siekiąs toliau bendradarbiauti su savivaldybe, kad būtų užtikrinta galimybė "Senevitoje" gyventi ir mažiau pasiturintiesiems. "Gaila, kad žlugo ši idėja. Jei mūsų investicijų čia nereikia, turėsime jas kur padėti", - sakė K.Mozeris.

Nauda - abejotina

Sustabdžius aukcioną įvyko savivaldybės ir "Sodros" atstovų derybos, Vilniaus miesto taryba nusprendė pati nupirkti "Senevitos" akcijas.

Anot "Senevitos" direktoriaus Petro Jurgilo, tuometinė Vilniaus valdžia net nesiteikė pasidomėti realia įstaigos padėtimi. Jam nesuprantama, kodėl taip staiga prisireikė įsigyti senelių globos namus, mat su savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi sėkmingai bendradarbiauta, pretenzijų nebuvę. "Jei šis sprendimas vis dėlto bus įgyvendintas, apie papildomas investicijas liks pasvajoti, - juk savivaldybės biudžeto galimybės labai menkos. Be to, pirkimo procesas tęstųsi iki kitų metų liepos, tad per tą laiką pokyčių nesulauktume. ALPF žadėjo iškart investuoti į įstaigos renovavimą. Būtų neprotinga atsisakyti tokios paramos. Priešingu atveju "Senevitą" įsigijus savivaldybei už įstaigą tektų mokėti iš visų mokesčių mokėtojų kišenės", - dėl žlugusių bendradarbiavimo planų apgailestavo P.Jurgilas.

Teigiama, kad "Senevitos" pirkimu labiausiai rūpinosi tuometinis Vilniaus vicemeras socialdemokratas Gediminas Paviržis. Kita vertus, pirkti "Senevitą" praėjusios kadencijos sostinės valdžią labai spaudė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kuriai pavaldi "Sodra", vadovybė. Manoma, kad tai gali būti susiję su Antavilių pensiono vadovo B.Freimanto interesais ir jo parama Vilijai Blinkevičiūtei per prezidento rinkimų kampaniją.

Naujoji valdžia neapsisprendžia

Anot ALPF ir "Senevitos" atstovų, naujoji sostinės valdžia pagaliau pradėjo rimtai domėtis šių senelių namų problemomis, ieškoti dialogo. Matyt, ne veltui. Radusi dar vieną ankstesnės valdžios paliktą "bombikę", ji labai sunerimo, nes naujajam pirkiniui pinigų miesto biudžete nėra. Savivaldybė esą tik delsia priimti galutinį sprendimą. Viena vertus, ji bijo prisiimti politinę atsakomybę panaikindama ankstesnės tarybos nutarimą. Antra vertus - pirkti senelių namų neapsimoka.

LŽ nepavyko pakalbinti atsakingų valdininkų. Tapo aišku tik viena - tebevyksta susirašinėjimas su SADM, o galutinis sprendimas bus priimtas dar negreit.

Atakavo skundais

Su kiek kitokiomis problemomis susidūrė Gerontologijos centras. Pasak jo vadovo Vidmanto Aleknos, jau bene dešimtmetį Vilniaus valdžios institucijos yra atakuojamos prieš įstaigą nukreiptais skundais, po kurių paprastai užgriūva tikrintojų komisijos. V.Aleknos duomenimis, tokių komisijų per pastaruosius 3 metus sulaukta per 20. Įtarusi gerai organizuotą kampaniją, įstaiga kreipėsi pagalbos į juristus prašydama ištirti 2004-2006 metais gautus anoniminius skundus. Aukštiems pareigūnams, tarp jų ir G.Paviržiui, adresuotus laiškus esą rašė Gerontologijos pensiono darbuotojai ir gyventojai. Jie ir pateikė siūlymų prijungti Gerontologijos centrą prie Antavilių pensiono.

20 metų darbo stažą turinčios teismo rašysenos ekspertės Jadvygos Ignatjevos išvada, gauta šių metų birželį, vienareikšmė: anoniminius laiškus parašė vienas asmuo - B.Freimantas. Tas pats Antavilių pensiono direktorius, buvęs minėto Gerontologijos centro, tik anuomet kitaip vadinto, vadovas.

Karjeros vingiai

Pasakojama, kad B.Freimantas sovietmečiu vadovavo kiaulių kompleksui Molėtų rajone, o pasikeitus laikams tapo senelių reikalų žinovu, ėmė vadovauti anuometiniam senelių globos namų susivienijimui, į kurį įėjo ir dabartinis Gerontologijos centras. B.Freimanto vadovavimo laikais buvo iškelta byla, esą iš globotinių išviliojus investicinius čekius ketinta privatizuoti Gerontologijos centrą. Planas nebuvo įgyvendintas, o kilus triukšmui B.Freimantas persėdo į kitą - Antavilių pensiono direktoriaus - kėdę. Tuomet jis dar buvo biudžetinė įstaiga, tačiau netrukus tapo viešąja.

Viena naujosios viešosios įstaigos dalininkių tapo B.Freimanto dukra Jūratė Freimantaitė. Pensionuose tebetrūkstant vietų B.Freimantą nuolat pasiekdavę įtakingų ponų prašymai padėti vieno ar kito giminei.

Sujungti siūlė G.Paviržis

Pasak V.Aleknos, prieš jo vadovaujamą įstaigą nukreipti anoniminiai skundai paprastai keliaudavo į tas įstaigas, kuriose tuo metu darbavosi socialdemokratas G.Paviržis, t. y. prieš apskrities administraciją ir savivaldybę.

Dar 2003 metais G.Paviržis pasirašė pažymą dėl Gerontologijos ir reabilitacijos centro. Dokumentu tuometiniam Vyriausybės kancleriui Zenonui Kaminskui teiktas siūlymas, kad "Vilniaus apskritis, perėmusi Gerontologijos ir reabilitacijos centro pastatus, spręstų dėl jų sujungimo su to paties profilio Antavilių pensionu". Tačiau šių ketinimų Vyriausybė anuomet nepalaikė.

Kodėl B.Freimantui galėtų rūpėti Gerontologijos centras? Ir gal ne tik jis, bet ir šalia esantys keli hektarai žemės? Centrą suskaldžius dalimis, o žemę ir pastatus prijungus prie viešosios įstaigos statusą turinčio Antavilių pensono, pastarojo direktoriui nukristų gardus kąsnelis. Turtas būtų perduotas į privačias rankas ir taip būtų pažeistas viešasis ir valstybės interesas. O jei dar pavyktų "priglausti" už mokesčių mokėtojų pinigus savivaldybės įgytą "Senevitą", sukurti vieną viešąją įstaigą su keletu filialų ir taip monopolizuoti senukų priežiūros rinką...

Niekam nereikia

LŽ kalbinti Gerontologijos centro ir "Senevitos" vadovai teigė girdėję apie rezgamą planą sujungti visas globos įstaigas ir sukurti tarsi globos koncerną. Nors jokios diskusijos šiuo klausimu nebuvę.

"Šią idėją vertinu skeptiškai. Atrodo, kad ketinantiesiems priimti šį sprendimą rūpi tik pats sujungimo faktas, bet ne tolesnis įstaigų egzistavimas. Mano nuomone, tai būtų labai brangus, ekonomiškai nepagrįstas projektas. Juk veikiančios įstaigos jau ir taip didelės. Aišku, galima bandyti prijungti ir dar daugiau aplink Vilnių esančių įstaigų. Bet kokia iš to nauda? Mūsų gyventojams - tikrai jokios. Sujungimas užtruktų keletą metų, nes visos trys įstaigos turi skirtingą statusą. Būtų įkišta tiek pinigų vien tam, kad kažkas kažkam vadovautų", - sako P.Jurgilas. Senelių globos koncerno sukūrimui nepritaria ir V.Alekna.

Pats B.Freimantas kategoriškai neigė šio sumanymo autorystę. "Tam nėra jokio reikalo. Šios įstaigos didelės, kiekviena turi dirbti savo darbą. Kai kas gal to ir norėtų, bet mes esame priešiškai nusiteikę tokių planų atžvilgiu", - LŽ tikino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"