TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kam Ūkio ministerijai prireikė Gariūnų

2011 04 19 0:00
Alinos Ožič nuotrauka

Ar teko kada girdėti, kad valstybės institucija, krizės metu taip ir nesugebėjusi deramai apginti krašto smulkiųjų bei vidutinių verslininkų, stačia galva pultų atstovauti kelių kioskų prekiautojų interesams? Ūkio ministerijai taip knieti įkelti koją į Gariūnų turgų, kad tam mokesčių mokėtojų pinigais pasitelkta viena brangiausių privačių advokatų kontorų.

Gegužės 5-ąją Ūkio ministerijos (ŪM) samdomi advokatai keliaus jau į antrąjį teismo posėdį. Trys Gariūnų turgavietę, kuriai dar 2005-aisiais Vyriausybės sprendimu buvo suteiktas valstybinės reikšmės projekto statusas, administruojančios privačios bendrovės - "Jurgena", "Posūkis" bei "Geruda" - teismo keliu bando išsikovoti, kad jų veiklą kontroliuoti siekianti ŪM pasirašytų tokius žingsnius įteisinančią sutartį.

Nuo 2005-ųjų iki praėjusių metų liepos Gariūnų verslo parko projekto vykdymą kontroliavo Vilniaus apskritis, su privačiomis bendrovėmis Vyriausybės pavedimu pasirašiusi atitinkamą sutartį. Po įvykdytos rreformos panaikinus apskritis, teisės kontroliuoti Gariūnus išsiprašė ŪM.

Tačiau dar prieš pasirodant kontrolės perdavimą įteisinančiam Vyriausybės nutarimui, ŪM iniciatyva skubos tvarka priimtam 2010-ųjų spalio 6 dieną, tuometinio ŪM viceministro (dabar - jau šios institucijos vadovo) Rimanto Žyliaus vardu turgavietės administratoriams pasipylė reikalavimai pateikti visą informaciją apie verslo parko projekto įgyvendinimą. Kartu viešai nuskambėjo ir ŪM deklaruotas siekis "su teisininkais išsiaiškinti, kokius instrumentus ŪM įgytų pakeitus minėtą Vyriausybės nutarimą (dėl valstybinės reikšmės projekto statuso suteikimo Gariūnams - red.)".

"Regis, ministerija kišasi į privataus verslo santykius. Kai mes keliame iš tiesų fundamentalius klausimus - dėl bankų veiklos aplinkybių, dėl nepatenkinamo smulkiojo verslo finansavimo, dėl stringančios renovacijos, kuriems ŪM turėtų parodyti deramą dėmesį, retai sulaukiame pagalbos, o čia rodoma tokia iniciatyva dėl vieno objekto. Tai labai panašu į kažin kokį interesą", - kalbėdamas su LŽ, svarstė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Danas Arlauskas.

Ministerija - už kioskus

Pirmasis oficialus ŪM viceministro R.Žyliaus raštas "Dėl projektų priežiūros tęstinumo" Gariūnų turgavietės administratorius pasiekė dar 2010-ųjų rugsėjo 20 dieną. Jame nurodoma, kad "ŪM bus pavesta perimti Valstybinės svarbos paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui "Gariūnai" projekto priežiūros kontrolę", todėl turgavietės administratoriams nurodoma per 5 darbo dienas pateikti informaciją apie projekto eigą.

Bendrovėms "Jurgena", "Geruda" bei "Posūkis" nurodžius, kad dėl darbų apimties per 5 dienas jos fiziškai nespėja pateikti prašomos informacijos, be to, pagal anksčiau pasirašytą sutartį tokius duomenis jos turi teikti per 30 dienų nuo pareikalavimo, ŪM pasitelkė kitą argumentą. Juo tapo ŪM pasiekęs Gariūnų turgavietės prekybininkų iniciatyvine grupe pasivadinusių prekeivių skundas dėl netinkamų verslo sąlygų bei gauto reikalavimo išsikelti iš metalinių kioskų, kurių vietoje planuojama statyti naują paviljoną.

Dabar reikėtų grįžti kelerius metus atgal: į 2005-uosius, kai Gariūnams Vyriausybės sprendimu buvo suteiktas valstybinės reikšmės projekto statusas. Taip pat - įsidėmėti dabartiniam skandalui įsiplieskiant tuo metu dar ūkio ministro pareigas ėjusio Dainiaus Kreivio žiniasklaidai ištartus žodžius: "Jau penkerius metus Gariūnai turi valstybinės svarbos projekto statusą, todėl ten dirbantiems žmonėms turi būti sudarytos tokios verslo sąlygos, dėl kokių buvo susitarta Vyriausybės nutarime."

Sumoka milijonus

Garsiajame 2005 metų liepos 21 dienos Vyriausybės nutarime fiksuota, kad "Gariūnų verslo centro projektą įgyvendinti apsiima uždarosios akcinės bendrovės "Jurgena", "Geruda" ir "Posūkis", kurios įstatymų nustatyta tvarka investuos nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą", o projekto įgyvendinimą kontroliuos Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Plėtoti investiciniam projektui trims bendrovėms, iki tol turėjusioms nuo kelių iki keliasdešimt metų trukmės žemės nuomos sutartis, buvo nutarta ne aukciono tvarka išnuomoti sklypus (bendras plotas - 32,5 ha) 50-čiai metų. Tuo metu nurodyta ir bendra sklypų vertė - 25 mln. litų. Už tai bendrovės įsipareigojo į turgavietės plėtrą iki 2015 metų investuoti ne mažiau kaip 50 mln. litų, įrengti modernius prekybos paviljonus, sukurti 1500 naujų darbo vietų bei užtikrinti nuolatines darbo vietas daugiau nei 15 tūkst. asmenų.

Vyriausybės nutarimo priede 2005-aisiais taip pat fiksuota: "Dabar Gariūnai neatitinka čia veikiančių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų poreikių ir neužtikrina tinkamo Vilniaus priemiesčio estetinio vaizdo. Taigi, visus senus metalinius kioskus reikėtų keisti į naujus prekybos paviljonus."

Net priėmus šį Vyriausybės nutarimą, Gariūnų verslo parką administruojančių bendrovių planuojamų investicinių projektų derinimas su Vilniaus miesto savivaldybe bei Vilniaus apskritimi truko kelerius metus. Leidimas prekybos paviljonų statyboms Vilniaus savivaldybėje buvo išduotas tik 2009-ųjų rugpjūtį. Po metų, 2010-ųjų rudenį, verslo parko "Gariūnai" pirmojo etapo statybos buvo baigtos. Turgavietės teritorijoje iškilo modernus beveik 80 tūkst. kv. m ploto prekybos paviljonas, kuriame sukurtos 1165 darbo vietos iki tol lauke dirbusiems prekeiviams, dar 600 darbo vietų parūpinta ūkininkams. Kartu projektą administruojančios bendrovės apie 6 mln. litų investavo į infrastruktūros, kuri bus perduota valdyti miestui, kūrimą.

Šiuo metu turgavietę administruojančios bendrovės tvirtina, kad investicijos projekto įgyvendinimui jau viršija 100 mln. litų. Oficialiais duomenimis, 2010 metais bendrovės "Jurgena", "Geruda" bei "Posūkis" vien už žemės nuomą valstybei sumokėjo 288 tūkst. litų, iš viso mokesčių - 10 mln. 289 tūkst. litų (2011 metų I ketvirtį - 2,3 mln. litų).

2010-ųjų rudenį projekto vykdytojos planavo, perkėlusios prekiautojus po stogu ir išvežusios metalinius kioskus, atsilaisvinusioje teritorijoje pradėti kitą statybų etapą - pastatyti dar vieną paviljoną, kuriame turėtų įsikurti ne tik prekiautojai, bet ir maitinimo įstaigos, vaikų žaidimų kambarys, kiti pirkėjams patrauklūs objektai.

Šiuos planus, įtvirtintus 2005 metų Vyriausybės nutarimu, pristabdė ŪM. "Ūkio ministerija, išnagrinėjusi turimus dokumentus, susijusius su Vyriausybės nutarimu, kuriuo Gariūnų verslo parkui yra suteiktas valstybinės svarbos projekto statusas, kreipėsi į Gariūnus administruojančias įmones, siūlydama laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nutraukti turgaus prekybininkų iškeldinimo iš kioskų veiksmus, kol bus iki galo išsiaiškintos sutarties tarp Vyriausybės ir Gariūnus valdančių įmonių vykdymo aplinkybės", - teigiama oficialiame šios valstybės institucijos rašte.

Išsiprašė pati

ŪM, tvirtindama, kad Gariūnų turgavietės kontrolę perėmė Vyriausybės paliepimu, švelniai sakant, šiek tiek gudrauja. Kaip rodo LŽ turimas 2010-ųjų spalio 4 dieną ŪM vykusio tuometinio viceministro R.Žyliaus pirmininkauto posėdžio "Dėl valstybinės svarbos projekto "Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas "Gariūnai" problematikos" protokolas, teisę kontroliuoti turgavietę ministerija išsiprašė pati.

"Nutarta: skubos tvarka 2010 m. spalio 6 d. Vyriausybės posėdžiui teikti Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 "Dėl valstybės svarbos projekto" pakeitimo projektą, nustatant, kad ŪM pavedama kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą", - įrašyta posėdžio protokole. Lygiai po dviejų dienų, spalio 6-ąją, Vyriausybė skubos tvarka šiam teikimui pritarė.

Tačiau jau minėto ŪM posėdžio protokole fiksuotas įdomesnis momentas. Kaip matyti iš šio oficialaus dokumento, posėdyje dalyvavusi Gariūnų iniciatyvinės smulkiųjų prekybininkų grupės atstove prisistatanti Irina Antulienė, prekiavusi viename iš nukelti ketinamų ir ŪM palankumo nusipelniusių kioskų, išsakė valstybinio masto pageidavimą. "Iniciatyvinės grupės atstovai paprašė ŪM imtis veiksmų ir panaikinti nutarimą "Dėl valstybinės svarbos projekto". (...) Nutarta su teisininkais išsiaiškinti, kokius instrumentus ŪM įgytų pakeitus minėtą Vyriausybės nutarimą ir iki spalio 13 dienos pateikti veiksmų planą dėl projekto įgyvendinimo priežiūros bei Iniciatyvinės grupės atstovų pateiktų prašymų", - pažymėta protokole.

Ką gali reikšti šis sprendimas, turbūt geriausiai atskleidžia 2010-ųjų spalio 13 dieną žiniasklaidoje nuskambėjęs ŪM Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorės Živilės Glaveckaitės komentaras. Jo esmė paprasta: ŪM teisininkams nustačius esminių sutarties pažeidimų (prielaidą, kad jų galėjo būti, pasak Ž.Glaveckaitės, leidžia daryti turimi faktai), sutartis su turgavietės valdytojais gali būti nutraukta. Tuomet verslo parko "Gariūnai" projektas, į kurį privatus verslas jau investavo daugiau kaip 100 mln. litų, netektų valstybinės svarbos statuso, taigi būtų skelbiamas naujas turgavietės sklypo nuomos aukcionas.

Netrukus, praėjusių metų spalio 20-ąją, ŪM deklaravo ir oficialią poziciją šiuo klausimu: "ŪM specialistai peržiūri 2005 m. Vyriausybės nutarimo rengimo ir priėmimo aplinkybes ir Seimo Antikorupcijos komisijos (AK) išvadas dėl korupcijos pasireiškimo galimybių pripažįstant Gariūnų turgavietę valstybės svarbos objektu."

Seni interesai

Minimos Seimo AK išvados dėl galimų korupcijos apraiškų patvirtinant Gariūnus valstybinės svarbos projektu buvo pristatytos dar 2006 metų pavasario pabaigoje. Tuo metu įsisiūbavęs skandalas labai priminė dabartinį, įsiplieskusį ŪM iniciatyva.

Tuo metu Vilniaus savivaldybei vadovavęs Artūras Zuokas 2005-ųjų pavasarį nebeslėpė įsitikinimo, kad Vyriausybė priims sprendimą Gariūnų turgaus teritoriją, kurios nuomos sutartys su "Jurgena", "Posūkiu" bei "Geruda" ėjo į pabaigą, perduoti miesto žinion - valdyti patikėjimo teise. Meras planavo skelbti konkursą žemei nuomoti 20 ar 25 metams su sąlyga, kad investuotojai sutvarkys nuomojamą teritoriją. Kokios erdvės laukė A.Zuoko žinomo talento manipuliuoti Vilniaus miestui priklausančia žeme ir kitokiu nekilnojamuoju turtu.

Tačiau Vyriausybė tuo metu priėmė kitą sprendimą, nuvylusį A.Zuoką. Paskelbus Gariūnus valstybinės svarbos objektu, projektą toliau vykdyti įsipareigojo privačios bendrovės "Jurgena", "Posūkis" bei "Geruda", iki tol turgavietės teritorijoje, kaip nurodoma Ministrų kabinetui pateiktoje informacijoje, jau investavusios daugiau kaip 30 mln. litų.

Iš karto po Vyriausybės sprendimo grupė Vilniaus savivaldybės narių ir pats meras A.Zuokas skundais užvertė ne tik Seimo komitetus, bet ir Valstybės kontrolę, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Generalinę prokuratūrą, tvirtindami, kad taip galėjo būti pažeisti valstybės interesai, taip pat - kad tokiam sprendimui nepritaria smulkieji turgavietės prekeiviai.

Neilgai trukus Vyriausybei iškilmingai buvo įteiktas A.Zuoko tuometinio bendrapartiečio Sauliaus Lapėno vedamų 172 "Gariūnų apylinkėse" esančių (tai yra, be leidimų, bet savivaldybei neprieštaraujant, už turgavietės tvoros pastatytų) kioskų savininkų pasirašytas reikalavimas atšaukti sprendimą dėl Gariūnų perdavimo privačioms bendrovėms.

Vyriausybės šis spaudimas nepaveikė. Trokštamo rezultato nesulaukta ir iš kitur: STT konstatavo, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Gariūnų virtimo valstybinės reikšmės objektu nėra, panašią poziciją išsakė ir prokurorai.

A.Zuoko komandos skundą svarstyti ėmėsi tik tuo metu "darbiečio" Petro Baguškos vadovaujama Seimo AK. 2006-ųjų pavasarį ši komisija konstatavo, kad suteikiant Gariūnams valstybinės reikšmės projekto statusą, galėjo susidaryti prielaidos korupcijai, nes turgavietę administruojančios bendrovės valdantiesiems socialdemokratams 2004-ųjų lapkritį paaukojo 37 tūkst. litų, o 2005 metų pradžioje Darbo partijai (delegavusiai sprendimui pritarusios ŪM tuometį vadovą) - 112 tūkst. litų. Seimo AK parlamentarams siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant nustatyti, ar turgavietės perdavimas privačioms bendrovėms neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Tačiau ši iniciatyva netrukus išblėso, paaiškėjus, kad turgavietę administruojančios bendrovės įstatymu leidžiamomis sumomis panašiu metu rėmė ne tik valdančiuosius, bet ir paties A.Zuoko vadovautą Liberalų ir centro sąjungą, kitus opozicijos atstovus.

Kontrolė be sutarties

"Pagrindinis mūšis dėl Gariūnų prasidėjo 2005-aisiais, kai buvo priimtas Vyriausybės nutarimas suteikti projektui valstybinės reikšmės statusą. To nutarimo siekėme bandydami išvengti tuomečio Vilniaus mero A.Zuoko persekiojimo. Dabartinis persekiojimas vyksta per ŪM. Ši ministerija tapo įrankiu į mus nusitaikiusių veikėjų rankose", - LŽ tvirtino trijų Gariūnus administruojančių bendrovių atstovas Ramūnas Šeduikis.

Verslininką labiausiai stebina ŪM siekis kontroliuoti Gariūnų projektą, perimant anksčiau Vilniaus apskrities vykdytas funkcijas, bet nesutinkant pasirašyti abipusio bendradarbiavimo santykius apibrėžiančios sutarties, galiojusios iki apskrities panaikinimo.

"Ministerija siekia mus kontroliuoti, reikalauja pateikti konfidencialius dokumentus, bet su apskritimi pasirašytos sutarties neperima ir jos nepripažįsta. Kai sutartis bus pasirašyta, aš perduosiu ŪM visą informaciją apie vykdomus darbus, bet neteisėtų veiksmų nepripažįstu. Pasakiau aiškiai: politiniam susidorojimui įvykti neleisiu", - tvirtino R.Šeduikis.

Keldamos konkretų reikalavimą - įpareigoti ŪM pasirašyti projekto priežiūros sutartį - bendrovės "Jurgena", "Geruda" bei "Posūkis" jau kreipėsi į teismą. Santykių įteisinimo besikratanti ŪM, tvirtinanti, kad Gariūnų projekto kontrolę jai pavedusi Vyriausybė neįgaliojo šios institucijos pratęsti anksčiau buvusio susitarimo su Vilniaus apskrities administracija ar sudaryti naujo, į pagalbą prieš verslininkus pasitelkė viena brangiausių vadinamą privačią advokatų kontorą "Motieka ir Audzevičius". Kiek mokesčių mokėtojams kainuos šios paslaugos, ŪM nelinkusi atskleisti.

"ŪM 3 metams sudarė sutartį su advokatais, kuriuos parinko Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Paslaugų kaina bus nustatoma pagal suteiktų paslaugų kiekį", - teigiama raštu LŽ perduotame ūkio ministro R.Žyliaus atsakyme.

ŪM pozicija stulbina ne tik Gariūnus administruojančias bendroves. Kaip LŽ tvirtino Gariūnų verslo parko įmonėms atstovaujančios Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas Eugenijus Bulavas, siekiant toliau sėkmingai kontroliuoti vykdomą projektą, priežiūrą perėmusiai ŪM tereikėjo išnagrinėti anksčiau Vilniaus apskrities administracijos turėtą informaciją apie investicinio projekto vykdymą ir lėšų panaudojimą.

"Dabar ŪM kalbomis smulkųjį verslą tarsi skatina, o realiais veiksmais daro sveiku protu nepaaiškinamus dalykus. Mano galva, krizės metu įmonės, kurios investuoja, stato, gerina verslo sąlygas, duoda darbo kitiems ir sumoka mokesčius, galėtų tikėtis ŪM paramos. Bet, užuot padėjus, daromi patys keisčiausi viražai. Matyt, kažin kam labai knieti, kad šitas verslas mirtų", - svarstė E.Bulavas.

ŪM sprendimu perimti Gariūnų kontrolę stebisi ir parlamentaras, savo parašu sprendimą suteikti projektui valstybinės reikšmės statusą patvirtinęs tuometis ūkio ministras Kęstutis Daukšys. "Manau, kad 2005-aisiais, priimdami sprendimą dėl valstybinės reikšmės projekto statuso suteikimo Gariūnams, klaidos nepadarėme. Gariūnai davė galimybę užsidirbti mūsų smulkiesiems verslininkams, o pirkėjai čia suvažiuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities. Taigi vieni turi darbą, kiti - galimybę įsigyti prekių. Be to, taip buvo sudaryta ir tam tikra konkurencija didiesiems prekybos tinklams", - tvirtino buvęs ūkio ministras.

Dabartinėje situacijoje jis teigia įžvelgiantis ir galimą tam tikrų interesų grupių veikimą, pretenduojant į jau naudojamą šalia miesto esančią patrauklią teritoriją. "Suprantu labai paprastai: jei ŪM neturi daugiau kuo užsiimti, jei palaiko žmones, kurie iš kioskų nenori keltis į naujas patalpas, tegu suteikia jiems kokį plotą ir galimybę ten stovėti. ŪM tikslas - kad smulkusis verslas plėtotųsi. Bet vietoj to užsiimama atskiro turgaus kažkokių prekeivių gynimu. O tai jau kvepia privačiais interesais", - tvirtino parlamentaras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"