TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kanalizacijos pelkė

2015 03 25 6:00
Atskirose vietovėse susiklostė skirtinga situacija: kai kur žmonės labai laukia naujų vandentvarkos tinklų, kitur - nenori prie jų jungtis. apva.lt nuotrauka

Savivaldybėms skubant iki metų vidurio įgyvendinti milijonus eurų kainuojančius vandentvarkos projektus, merijų valdininkai piniginėmis baudomis ėmė bauginti žmones, nesutinkančius savo lėšomis nutiesti vandentiekio ir nuotekų linijų nuo sklypo ribos iki namo.

Nors teisininkai ramina, kad gyventojams, turintiems legalius šulinius ir tvarkantiems nuotekas neteršiant aplinkos, baimintis vietos valdžios atstovų grasinimų nėra jokio pagrindo, tai dar nereiškia, kad žmonėms neteks minti teismų slenksčių, jei valdininkai savaip interpretuos įstatymus.

Profesorius Valentinas Mikelėnas: „Abejoju, ar savivaldybės darytų tai, kas prieštarautų teisės aktams. Jei jau taip atsitiktų, gyventojai valdininkus galėtų skųsti administraciniams teismams.“/"Baltic Legal Solutions Lietuva" nuotrauka

Daug kam jau nebereikia

Nuo 2007 metų pradėjus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus vandentvarkos projektus, atlikti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimo bei rekonstrukcijos darbai Šakių rajono Šakių, Lukšių, Išdagų, Girėnų, Giedručių, Kudirkos Naumiesčio, Bublelių, Lekėčių, Kriūkų, Kidulių, Plokščių, Griškabūdžio vietovėse, o šiuo metu darbai vykdomi Gelgaudiškio miestelyje.

Viena pagrindinių šių projektų įgyvendinimo sąlygų, su kuria sutiko Šakių rajono savivaldybė kartu su projekto vykdytoja UAB „Šakių vandenys“, kad prie nutiestų tinklų turi prisijungti atitinkamas gyventojų skaičius. Vietovėse, kuriose įgyvendinti vandentvarkos projektai, galimybė prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų šalinimo tinklų suteikta 2040 vartotojų, prie vandentiekio tinklų - 616 vartotojų. Tačiau iki šios dienos prie nuotekų tinklų dar neprisijungė 762 vartotojai, prie vandentiekio tinklų - 388. Todėl baiminamasi, kad neįvykdžius minėtos sąlygos gali tekti grąžinti projektams suteiktus europinius pinigus. Bendra projektų, įskaitant įgyvendinamą Gelgaudiškyje, vertė siekia 27,5 mln. eurų.

„Tikrai nebenoriu tų tinklų, nes neturėsiu pinigų už juos sumokėti. Pensijos gaunu vos kiek daugiau nei 200 eurų. Turiu šulinį, kitame kiemo gale - nuotekų duobę, man to visai pakanka. Kai buvo gyvas vyras ir duktė su šeima gyveno mūsų namuose, centralizuotai tiekiamas vanduo ir nuotekų sistema buvo reikalingi. Dabar, man likus vienai, to nebereikia“, - LŽ skundėsi Kudirkos Naumiestyje gyvenanti Irena L.

Privers baudomis

UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas LŽ teigė pastebėjęs tendenciją, kad sodybose, kuriose prieš keletą metų gyveno ne tik garbaus amžiaus žmonės, bet ir jų vaikai, vaikaičiai, dabar belikę tik senoliai, nesukrapštantys 300-500 eurų vandentiekiui ar kanalizacijai įsivesti. Be to, prisijungus prie tinklų kas mėnesį tektų mokėti už sunaudotą vandenį ir išleistas nuotekas.

„Kaimuose ir miesteliuose labai mažėja gyventojų, kai kurie namai stovi užkaltomis durimis ir langais. Kas juos jungs prie naujai nutiestų tinklų?“ - svarstė V. Litinskas.

Tačiau net ir esant tokiai situacijai savivaldybei reikia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl Šakių merija iki gegužės dar ketina laukti gyventojų prašymų prijungti jų sodybas prie centralizuotų nuotekų šalinimo ar vandentiekio tinklų. Jei to nebus, valdininkai ir aplinkosaugininkai žada tikrinti, kaip žmonės tvarko nuotekas, ar jie neteršia aplinkos. Už pažeidimus grės administracinės baudos iki 579 eurų.

Svarbiausia - laikytis įstatymų

Advokatas, civilinės teisės profesorius Valentinas Mikelėnas LŽ tikino, kad gyventojai, kurie turi legalius šulinius ir nuotekas tvarko neteršdami aplinkos, neturėtų baimintis tokių tikrinimų. „Abejoju, ar savivaldybės darytų tai, kas prieštarautų teisės aktams. Jei jau taip atsitiktų, gyventojai valdininkus galėtų skųsti administraciniams teismams“, - sakė jis.

Anot jo, jei savivaldybės administracija elgiasi pagal galiojančius teisės aktus, ginčo galimybė taip pat egzistuoja - gyventojai gali skųsti įstatymo normų taikymą. Teisminis procesas galimas ir tuo atveju, jei manoma, kad teisės norma prieštarauja Konstitucijai. Tuomet galima prašyti, kad administracinis teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo normų konstitucingumo.

„Šioje situacijoje vesčiau paralelę su centralizuotai tiekiamu šildymu. Yra galiojanti tvarka, pagal kurią gyventojai, nenorintys gauti centralizuotai tiekiamos šilumos, gali jos atsisakyti. Panašiai turėtų būti ir vandentvarkos srityje“, - kalbėjo V. Mikelėnas.

Viskas vyksta sklandžiai

Daugiau kaip 10 mln. eurų vertės vandentvarkos projektas įgyvendinamas ir Kaišiadorių rajone - Aviliuose, Vladikiškėse, Stasiūnuose, Kaišiadoryse, Gudienoje, Žasliuose ir Žiežmariuose. Iki šių metų vidurio planuojama nutiesti apie 30 kilometrų vandentiekio tinklų, pakloti apie 42 kilometrus nuotekų tinklų ir Žasliuose pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius. Įgyvendinus projektą, apie 1250 gyventojų bus suteikta galimybė pasinaudoti kokybiško geriamojo vandens tiekimu ir apie 1620 gyventojų - nuotekų tvarkymu.

„Kol kas didelių problemų dėl prisijungimo prie tinklų mums nekyla. Jaučiame gyventojų geranoriškumą, o kai kuriose vietovėse - Kaišiadoryse, Rumšiškėse - žmonės net laukia, kada galės prisijungti“, - LŽ teigė UAB „Kaišiadorių vandenys“ direktorius Gintaras Petrušis. Anot jo, prie sklandaus proceso prisideda ir tai, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė yra numačiusi skirti lėšų socialiai remtiniems gyventojams - kompensuoti dalį išlaidų.

Grąžinti dar nereikėjo

Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandentvarkos projektų skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas LŽ tikino, kad savivaldybių nuogąstavimai, kad joms gali tekti grąžinti ES lėšas, jei nepavyks pasiekti numatyto vartotojų skaičiaus, pagrįsti tik iš dalies. „Siektina, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti“, - sakė jis.

Tačiau V. Stašauskas pažymėjo, kad ne visada projektų vykdytojai turi būti atsakingi už tai, kad trečioji šalis - gyventojai - nesutinka naudotis nauja infrastruktūra. Be to, projektams įgyvendinti įtakos gali turėti kitos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo projektų vykdytojų valios: tai ir darbų kainų padidėjimas, ir gyventojų emigracija iš miestelių bei kaimų.

„Visos projektų vykdytojų pateiktos priežastys analizuojamos ir vertinamos, į jas atsižvelgiama“, - tikino V. Stašauskas. Jis pripažino, kad kai kurios savivaldybės, prieš pradėdamos vykdyti vandentvarkos projektus, tinkamai neįvertino gyvenamųjų vietovių perspektyvų. Todėl atskirose vietovėse susiklostė skirtinga situacija: kai kur žmonės labai laukia naujų vandentvarkos tinklų, kitur - nenori prie jų jungtis.

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo kilusi panaši baimė, kai net 39 iš 46 savivaldybių nepavyko tesėti duotų įsipareigojimų. Buvo kilusi grėsmė, kad savivaldybėms teks ES grąžinti apie 200 mln. litų (apie 58 mln. eurų). Tačiau kol kas nebuvo nė vieno atvejo, kad milijonines sumas panaudojusioms savivaldybėms ES būtų tekę grąžinti lėšas dėl to, kad prie nutiestų tinklų prisijungė mažiau vartotojų, nei buvo numatyta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"