TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kanapių ir kokaino vartojimas Europoje nebeauga, bet daugėja naujų kvaišalų

2011 11 15 14:54

Kanapės ir kokainas tebėra populiariausi narkotikai Europoje, nors jų vartojimo mastai stabilizavosi arba po truputį ima mažėti, tačiau itin sparčiai kuriami nauji kvaišalai, rodo trečiadienį Lisabonoje paskelbta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (EMCDDA) metinė ataskaita.

Anot EMCDDA direktoriaus Wolfgango Gotzo, ši ataskaita yra kontrastų ataskaita.

"Viena vertus, nors narkotikų vartojimo lygis tebėra aukštas, jis stabilizuojasi ir matyti teigiamų poslinkių, kita vertus, naujų sintetinių narkotinių medžiagų atsiradimas kelia didelį susirūpinimą, kaip ir narkotikų vartojimas drauge su alkoholiu, vaistais", - trečiadienį per spaudos konferenciją Lisabonoje sakė W.Gotzas.

Lietuva 2011 metų ataskaitoje "Narkotikų problema" minima nedažnai. Ji neišsiskiria nei kaip itin problemiška narkotikų atžvilgiu valstybė, nei kaip šalis, kur kvaišalų vartojama itin mažai.

Anot ataskaitos, narkotinę medžiagą - kanapes - bent kartą gyvenime vartojo maždaug 78 mln. arba 23,2 proc. suaugusių (15-64 metų) europiečių. Maždaug 22,5 mln. (6,7 proc.) jų šiais kvaišalais piktnaudžiavo pastaraisiais metais, maždaug 12 mln. (3,6 proc.) - praėjusį mėnesį.

Kanapes daugiausia vartoja jaunimas - 15- 34 metų žmonės. Jos ypač paplitusios tam tikrose jaunimo grupėse, pavyzdžiui, tarp jaunuolių, dažnai besilankančių naktiniuose klubuose, baruose ir muzikos renginiuose.

Tačiau pastebima tendencija, kad kanapių vartojimas tarp jaunų suaugusiųjų (15-34 metų) nusistovi arba mažėja.

Asmenys, kurių pagrindinis vartojamas narkotikas yra kanapės, sudaro daugiau nei 30 proc. pradedančiųjų gydytis nuo priklausomybės Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, tačiau mažiau nei 10 proc. Bulgarijoje, Estijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Maltoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje.

Antras pagal populiarumą narkotikas Europoje tebėra kokainas, kurį bent kartą per savo gyvenimą pabandė 14,5 mln. arba 4,3 proc. suaugusių europiečių. Per praėjusius metus kokainu svaiginosi maždaug 4 mln. (1,2 proc.), praėjusį mėnesį 1,5 mln. arba 0,5 proc. žmonių.

Ataskaitoje atkreiptas dėmesys, kad kokaino paplitimo lygiai ir tendencijos Europos šalyse gerokai skiriasi. Daugiausia kokaino suvartojama Vakarų Europoje, kitur šio narkotiko vartojimas lieka nedidelis. Europos vidurkį viršija Airija, Ispanija, Italija, Kipras ir Jungtinė Karalystė.

Beje, Lietuva paminėta tarp šalių, kuriose kokaino vartojama mažiausiai. Europoje vidutiniškai 4,3 proc. žmonių bent kartą pabandė kokaino, Lietuvoje - 0,5 procento, mažiau - tik Rumunijoje (0, 1 proc.) ir Maltoje (0,4 proc.). Tuo metu 10,2 proc. ispanų kartą gyvenime svaiginosi kokainu, 8,8 proc. britų, 7 proc. italų.

Anot dokumento, amfetaminų yra pabandę maždaug 12,5 mln. arba 3,8 proc. suaugusių europiečių. Per praėjusius metus šių narkotikų vartojo 1,5-2 mln. arba 0,5 proc. žmonių.

Truputį mažesnė ekstazio paklausa. Kartą per gyvenimą šių kvaišalų ragavo apie 11 mln. arba 3,2 proc. suaugusių europiečių, per praėjusius metus - maždaug 2,5 mln. arba 0,7 proc. suaugusių žmonių.

Vidutinis opioidų vartojimo paplitimas Europos Sąjungoje ir Norvegijoje, kaip apskaičiuota remiantis šalių apklausomis, yra nuo 3,6 iki 4,4 atvejo 1 tūkstančiui 15–64 metų gyventojų. Tai atitinka maždaug 1,3 mln. žmonių.

Daugiau kaip 50 proc. visų asmenų, kurie kreipėsi dėl priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymo, kaip pagrindinį narkotiką vartojo opioidus.

Kai kurios Europos šalys praneša, kad sintetiniai opioidai iš rinkos stumia heroiną. Dauguma šių medžiagų naudojamos medicinos praktikoje kaip skausmo malšinamieji vaistai, pavyzdžiui, morfinas, fentanilis, kodeinas, arba kaip pakaitiniai opioidai priklausomybei nuo heroino gydyti (metadonas, buprenorfinas).

Pavyzdžiui, Estijoje trys ketvirtadaliai pradedančiųjų gydytis nurodo, kad pagrindinis jų vartojamas narkotikas yra fentanilis.

“Remdamosi pavyzdžiu, kai nauji narkotikai sukuriami iš vaistų, kurių piktnaudžiavimo potencialas yra žinomas, kovodamos su neteisėtomis rinkos naujovėmis, vaistų ir narkotikų kontrolės institucijos turi suvienyti savo jėgas", - rašoma dokumente.

Ataskaitoje teigiama, kad 1997-2010 metais per ankstyvojo įspėjimo sistemą oficialiai pranešta apie daugiau kaip 150 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kurios dabar yra stebimos.

Per pastaruosius dvejus metus pranešta apie rekordinį naujų psichoaktyvių medžiagų skaičių atsiradimą: 24 - 2009 metais ir 41 - 2010 metais.

W.Gotzo duomenimis, šiemet jau aptikta 39 tokių naujų medžiagų.

Anot Europos Komisijos atstovės Danos Spinant, naujų medžiagų pasirodymo dažnis kelia didelį susirūpinimą. Juoba kad nežinoma, kokią riziką kelia naujieji narkotikai.

"Beveik viena nauja narkotinė medžiaga registruota per savaitę nuo 2010 metų pradžios. Šie nauji narkotikai atrodo patrauklūs jauniems žmonėms. Eurobarometro duomenys, Europos Komisijos paskelbti šių metų liepą, rodo, kad 5 proc. vartojo arba vartoja tas naujas psichoaktyviąsias medžiagas. O mes net nežinome, kokį pavojų šios medžiagos kelia", - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė D.Spinant.

Daug šių medžiagų aptikta tikrinant internetu ir specializuotose parduotuvėse parduodamus produktus.

"Narkotikų gabenimo keliai ir būdai nuolat kinta, politikai ir pareigūnai tik bėga iš paskos jų, kurie ieško vis naujų būtų, kaip išvengti kontrolės", - pabrėžė EK atstovė.

Nuo narkotikų perdozavimo mirė maždaug 7,6 tūkst. asmenų, tačiau, pasak ataskaitos, tai tik ledkalnio viršūnė.

EMCDDA pirmą kartą apskaičiavo, kad gali būti, jog kasmet daugiausia nuo perdozavimo ir dėl kitų priežasčių, susijusių su narkotikais Europoje miršta maždaug 10-20 tūkst. probleminių opioidų vartotojų.

Daugelis aukų yra vidutiniškai ketvirtą dešimtį įpusėję vyrai.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinėje ataskaitoje remiamasi 2009 metų statistiniais duomenimis arba metų, apie kuriuos yra duomenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"