Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Kanceliarijos reformą stebi profsąjungos akis

 
2017 02 28 6:00
Pertvarka Vyriausybės kanceliarijai gresia ketvirtą kartą per dešimtmetį. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo liepos vidurio penktadaliu mažėsianti Vyriausybės kanceliarija per metus sutaupys apie milijoną eurų. Tačiau kiek atsieis išeitinės kompensacijos maždaug 40 žmonių, nepranešama. Savo teisėms ginti kanceliarijos darbuotojai įsteigė profsąjungą.

Ketvirtą kartą per dešimtmetį Vyriausybės kanceliarijai gresia pertvarka. Žadama, kad šįsyk viskas keisis iš pagrindų – ne tik mažės darbuotojų, bet ir likusiems dirbti bus patikėtos kitokios funkcijos. Su būsimomis naujovėmis kanceliarijos darbuotojai supažindinti vakar. Teigiama, jog pažadai atleidžiamiems žmonėms padėti susirasti kitą darbą nepaguodė, nesumažino ir įtampos, nerimo bei baimės šiuose valdžios rūmuose.

„Atlikus ministerijų struktūrines pertvarkas, manome, kad Vyriausybės kanceliarija dar galės trauktis“, – vakar užsiminė premjeras Saulius Skvernelis. Reformos būtinybė grindžiama mažu visuomenės pasitikėjimu viešuoju sektoriumi, taip pat akcentuojami ilgi biurokratiniai procesai, ne itin kokybiškai teikiamos viešosios paslaugos ir neefektyvus tam skiriamų finansinių išteklių naudojimas.

Neefektyvi veikla

„Pertvarką pradedame nuo savęs. Supažindinome kanceliarijos darbuotojus su struktūrine reforma, kurios tikslas – efektyvus ir į rezultatus orientuotas valdymas. Bus mažiau vidinių procesų, pašto dėžutės „valdymo“. Daugiau projektų valdymo, analitinių pozicijų. Mažiau etatų“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė.

Milda Dargužaitė: "Bus daugiau projektų valdymo, analitinių pozicijų, mažiau etatų." LŽ archyvo nuotrauka

Tuo metu Vyriausybės spaudos tarnyba informavo, kad įstaigos pareigybių skaičius bus sumažintas nuo 210 iki 170, t. y. apie 20 procentų. Ateityje, kaip skaičiuojama, per mėnesį tai leis sutaupyti apie 65 tūkst. eurų darbo užmokesčio fondo ir 12 tūkst. eurų darbo vietoms išlaikyti skirtų lėšų. Per metus dėl pertvarkos bus sutaupoma apie 924 tūkst. eurų.

Pranešime nurodoma, kad dabar Vyriausybės kanceliarijos veikla yra neefektyvi: funkcijos neretai dubliuojasi, orientuojamasi į procesą, o ne į rezultatą. Dėl to esą neužtikrinama tinkama paslaugų kokybė, nėra valdymo sistemos pokyčių, trūksta novatoriškumo. „Planuojama, jog įgyvendinus permainas išaugs personalo, procesų ir sistemų veiksmingumas bei efektyvumas visuose padaliniuose, orientuojantis į nuolatinį pokyčių valdymą. Optimizavus struktūrą ir resursus sprendimai bus priimami mažiausiomis laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudomis. Nuosekliai sumažinus valdymo išlaidas bus sudarytos sąlygos išlaikyti ir pritraukti kompetentingą personalą, nustatant konkurencingesnį darbo užmokestį. Numatoma, kad ateityje Vyriausybės kanceliarijoje pareigybių skaičius turėtų mažėti dar labiau“, – skelbiama pranešime.

Milda Dargužaitė: „Bus daugiau projektų valdymo, analitinių pozicijų, mažiau etatų.“

Esmė – funkcijų peržiūra

Kokia suma bus išleista darbuotojų išeitinėms kompensacijoms, kol kas neatskleidžiama. „Bandysime neviršyti biudžeto, kuris šiais metais skirtas mums darbo užmokesčiui mokėti“, – paklausta apie šias išmokas vakar sakė M. Dargužaitė.

Ji tikino, kad pertvarkos esmė – ne etatų mažinimas, o kanceliarijos funkcijų peržiūra. „Nuo šiol orientuosimės į rezultatus, į projektinį valdymą, strateginio intelekto turėjimą“, – aiškino kanclerė. Jos žodžiais, visi sprendimai bus pagrįsti analize, darbuotojai bus atsakingi už reformų įgyvendinimą.

Spaudos tarnybos pranešime raminama, kad atleidžiamiems žmonėms parengta jų integracijos į darbo rinką programa. Jiems žadama organizuoti konsultacijas dėl karjeros galimybių, atlikti kompetencijos vertinimą. Siekiant palengvinti naujos veiklos paieškas, ketinama aktyviai bendradarbiauti su potencialiais darbdaviais.

Detalių nežino

Praėjusią savaitę įregistruotos Vyriausybės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Audronė Zdanevičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kol kas profsąjunga neturi reformatoriams nei pastabų, nei reikalavimų. „Nieko konkretaus dar nežinome, pristatyti tik struktūros metmenys, numatyta daug naujovių. Visos reformos yra skausmingos, bet iki šiol tokio drastiško mažinimo nebuvo“, – pažymėjo ji.

Anot A. Zdanevičienės, kiekvienas darbuotojas kviečiamas individualiai pasikalbėti su specialiai sudaryta reformą vykdančia grupe. „Manome, kad pirmiausia išeiti gali būti pasiūlyta pensijų gavėjams, – spėjo profsąjungos lyderė. – Darbo kodeksas lengvatų šiems asmenims nenumato, nes jie jau turi socialines garantijas.“ Pirmininkės žiniomis, Vyriausybės kanceliarijoje dirba maždaug dvi dešimtys tokių žmonių.

Naujajai profsąjungai šiuo metu priklauso 47 kanceliarijos darbuotojai. Viliamasi, kad po reformos jų padaugės. A. Zdanevičienė užsiminė, jog premjeras sveikino įsteigus profsąjungą. „Ankstesnės valdžios nelabai pageidavo, kad kanceliarijoje veiktų tokios organizacijos. Galiojo nerašyta taisyklė, draudžianti jas steigti“, – pažymėjo profsąjungos vadovė.

Idėjų būta ir anksčiau

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad „bandymų poligonu“ Vyriausybės kanceliarija tampa beveik kaskart, kai į sostinės Gedimino prospekto 11 numeriu pažymėtus rūmus ateina naujas šeimininkas. Per dešimtmetį buvo keičiamas ir pačios įstaigos, ir darbuotojų pareigybių pavadinimai, steigiami, jungiami bei naikinami padaliniai, atsisakoma tų pačių funkcijų ir jos vėl prisiimamos. Tradiciškai Vyriausybės kanceliarijoje dirbdavo nuo 250 iki 200 valdininkų.

Ekspertų nuomone, ligšioliniai mėginimai keisti Vyriausybės kanceliarijos veidą buvo nesėkmingi. Tačiau reformų poreikis yra, jį lemia nauji iššūkiai.

2007 metais reformuoti Vyriausybės kanceliariją ėmėsi tuometis premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Vietoj buvusių penkių departamentų buvo įsteigti aštuoni, taip pat palikti keli skyriai. Sustiprintas Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas pradėjo teikti visų teisės aktų projektų analizę ir vertinimus. Iki tol šis padalinys vertino tik Vyriausybės nutarimų projektus.

2009-ųjų vasarą pertvarkyti įstaigą užsimojo premjeras konservatorius Andrius Kubilius. Vyriausybės kanceliarija virto Ministro pirmininko tarnyba, o vietoj Vyriausybės kanclerio (karjeros valstybės tarnautojo) atsirado ministro pirmininko kanclerio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo – pareigybė. Visų teisės aktų, išskyrus Europos Sąjungos, projektų vertinimas ir galutinis aprobavimas buvo patikėtas Teisingumo ministerijai. Po metų Ministro pirmininko tarnybos struktūrą nuspręsta pakoreguoti.

Kai premjeru tapo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, Ministro pirmininko tarnyba vėl virto Vyriausybės kanceliarija. Atkurtam Teisės departamentui buvo patikėta vertinti teisės aktų projektus. Ministro pirmininko kancleris vėl pradėtas vadinti Vyriausybės kancleriu. Atsisakyta departamentų direktorių kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statuso, jie vėl tapo karjeros valstybės tarnautojais.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"