TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kandidatas žada prokuratūros renesansą

2015 06 10 6:00
Nerijus Meilutis (kairėje) pabrėžė, kad "automatiškai" į vadovaujamas pareigas buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio neskirs. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas ėmėsi jau septinto per nepriklausomybės laikotarpį generalinio prokuroro skyrimo procedūros. Į šį postą kandidatuojantį teisėją Nerijų Meilutį seimūnai ketina egzaminuoti labai rimtai.

Profesionalumas ir visapusiška patirtis greičiausiai leis 41 metų Kauno apygardos teismo pirmininkui N. Meilučiui artimiausiems penkeriems metams stoti prie Generalinės prokuratūros vairo. Meile nė vienam, ypač kadenciją baigiančiam, generaliniam prokurorui iki šiol neliepsnojęs Seimas ir šio kandidato privalumus vakar vertino dalykiškai ir kritiškai. Apsispręsti, ar N. Meilučiui verta patikėti aukštą prokuratūros vadovo kėdę, Seimo nariai turi savaitę.

N. Meilutis šešerius metus yra dirbęs ikiteisminio tyrimo pareigūnu, vienuolika metų eina teisėjo pareigas, o nuo 2011-ųjų vadovauja Kauno apygardos teismui.

Sieks skaidrumo

Kandidatą pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pabrėžė jo profesionalumą ir nepriekaištingą reputaciją. Pasak jos, N. Meilučio pasirinkimą lėmė jo profesionalumas ir visapusiška patirtis. Teigiami pastarojo meto teismų sistemos pokyčiai paskatino į šį svarbų postą siūlyti teisėją. “Tai yra teisėjas, kurio kompetencija ir nepriekaištinga reputacija, sąžiningumu ir principingumu nebuvo suabejota per visus jo darbo tiek teismų sistemoje, tiek teisėsaugos institucijose metus. Jei mes norime kurti modernią ir vakarietišką prokuratūrą, šis kandidatas savo darbo patirtimi, asmeninėmis savybėmis, požiūriu į vadovavimą neabejotinai tinkamas eiti šias pareigas“, - teigė R. Svetikaitė. Po tokių pagyrų į Seimo tribūną pakilęs N. Meilutis prisipažino, kad jaučiasi kiek nejaukiai, nes nėra linkęs “pervertinti savęs ir savo darbų“.

Kandidatas pristatė savo prokuratūros viziją bei strateginus veiklos tikslus. „Tai yra nepriklausoma, skaidri ir žmogaus teises gerbianti institucija, kurioje dirba kvalifikuotas, atsakingas, suvokiantis institucijai ir jam asmeniškai patikėtų funkcijų svarbą bei atsakomybę žmonėms prokuroras“, - tokią prokuratūrą įsivaizduoja N. Meilutis. Jis sakė ketinąs siekti, kad prokurorai suprastų savo vietą bei atsakomybę teisės sistemoje ir iš esmės pakeistų požiūrį į darbą. Todėl viena būsimos veiklos krypčių - kadrų ir personalo politikos formavimo pokyčiai. “Mano supratimu, prokuratūrai verkiant reikia atsinaujinimo”, - tvirtino N. Meilutis. Jis taip pat pabrėžė būtinybę griežtinti ikiteisminio tyrimo kontrolę, komunikaciją.

Nebus “pageidavimų stalas”

Atsakydamas į Seimo narių klausimus N. Meilutis akcentavo prokuratūros savarankiškumo bei nepriklausomumo svarbą. Jis ragino atskirti “teisę nuo politikos”. Pasak jo, prokuratūra neturi tapti politinių susidorojimų bei užsakymų įrankiu. “Generalinė prokuratūra niekada nebus pageidavimų stalas, kur priimami prašymai nutraukti ar pratęsti tyrimus. Institucija privalo būti nepriklausoma, kaip ir joje dirbantys asmenys“, - sakė kandidatas. Vėliau žurnalistų paklaustas, ar ketina būti griežtas vadovas, N. Meilutis tikino nesąs diktatorius, bet ir ne tas, “kuris leidžia viskam tekėti sava eiga”. “Vadovavimo stilius keičiasi nuo to, kokia yra aplinka. Tiesa yra ta, kad niekada nė vienas aplaidžiai dirbantis prokuroras, imituojantis darbą, nebus paliktas dirbti“, - patikino kandidatas.

Seime vakar buvo pradėta ir D. Valio atleidimo procedūra. Jo kadencija baigiasi birželio 15-ąją. Postą paliekančio vadovo ateities planų N. Meilutis sakė nežinąs. Kartu pabrėžė, kad "automatiškai" į vadovaujamas pareigas buvusio generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų neskirs. "Stipriai pagalvosiu apie atrankos mechanizmą", - žadėjo kandidatas.

Skubėti neketina

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras neslėpė, kad kandidatas jam padarė „neblogą įspūdį“. „Dalykiškas žmogus, turintis aiškią viziją, suprantantis prokuratūros misiją“, - LŽ sakė politikas. Jo nuomone, svarbu, kad pretendentas pabrėžė kiekvieno prokuroro atsakomybę, akcentavo būtinybę stiprinti komunikaciją. S. Šedbaras prognozavo, kad N. Meilutis turi daug galimybių sulaukti teigiamo Seimo balsavimo.

Pasak TTK nario liberalo Vitalijaus Gailiaus, prisistatydamas kandidatas kalbėjo apie eksperimento „Valys – generalinis prokuroras“ nesėkmes. Jo teigimu, dėl to atsakomybė tenka parlamentui ir visiems, kurie neįvertino D. Valio galimybių eiti generalinio prokuroro pareigas. „Per ilgai tas eksperimentas tęsėsi“, - LŽ sakė V. Gailius. Tai, kad kandidatas įžvelgė svarbiausias prokuratūros problemas, Seimo nariui padarė „teigiamą įspūdį“. „Nors jų nematyti nebeįmanoma. O apie tai, kaip jis rengiasi problemas spręsti, klausinėsiu ketvirtadienį“, - teigė V. Gailius.

TTK narys „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad įspūdis apie pretendentą kol kas „sunkiai apčiuopiamas“. „Reikia svartyti neskubant, nes tai viena svarbesnių pareigybių šalyje. Manau, kad tam bus skirta pakankamai laiko. Norsi, kad prokuratūra iš tiesų taptų moderni, kad žmonių lūkesčiai būtų pateisinti. Trūkumų matome ir atsinaujinimas ten reikalingas. Bet ar tai galės padaryti šis kandidatas, reikia vertinti rimtai“, - LŽ sakė V. Gapšys.

Santykiai nesusiklostė

Lygiai prieš penkerius metus į generalinius prokurorus skirimas D. Valys tikino, kad pagrindinis jo siekis būsiąs „visuomenės pasitikėjimo teisėsauga sugrąžinimas“. „Tokį uždavinį įvykdyti gali tik visuomenei atvira, skaidri, efektyvi, moderni prokuratūra, gerbianti teisinės valstybės principus, nekaltumo prezumpciją, pamatines žmogaus teises ir laisves“, - tuomet iš tribūnos kalbėjo D. Valys. Tačiau šio generalinio prokuroro ir Seimo santykiai nesusiklostė. 2013-ųjų gruodį parlamentarai, atmetę prezidentės veto, buvo priėmę Prokuratūros įstatymo pataisą, praplečiančią generalinio prokuroro atleidimo galimybes. Po tokio sprendimo D. Valio kėdė galėjo labai susvyruoti. Įtvirtinta naujovė būtų suteikusi parlamentarams teisę siūlyti prezidentei atleisti pareigūną, kai Seimas nepatvirtina jo vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitos. D. Valio pateiktai Generalinės prokuratūros ataskaitai Seimas nepritarė du kartus. Vis dėlto pernai sausį Konstitucinis Teismas tokią atleidimo tvarką pripažino nekonstitucine. D. Valio karjerai pakenkė ir 2011-ųjų spalį jo sukelta avarija, kurioje nukentėjo pagyvenusi moteris. Tuomet pareigūnas atsipirko minimalia bauda. Tačiau po trejų metų išaiškėjusios kai kurios šios avarijos detalės paskatino prezidentę prašyti Seimą laikinai nušalinti D. Valį nuo pareigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"