TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kandidatų sąrašus koregavo lyderių simpatijos

2014 04 26 6:00
V.Juozapaitis teigė iš konservatorių sąrašo pasitraukęs, nes jautėsi reikalingesnis Lietuvoje, be to, nematė prasmės būti sąrašo pabaigoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Kai kurių partijų registruoti kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašai gerokai skiriasi nuo tų, kurie rinkėjams buvo pristatyti metų pradžioje. Vienuose pretendentai keitėsi dėl lyderių simpatijų konkretiems asmenims, iš kitų žmonės traukėsi nenorėdami būti statistais „viršūnių“ pasirodymuose.

Prieš kelias dienas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) baigus registruoti partijų kandidatų į EP sąrašus, paaiškėjo, kad gegužės 25 dieną Lietuvoje vyksiančiuose rinkimuose dėl 11 europarlamentarų mandatų varžysis devynios partijos ir viena koalicija - iš viso 215 žmonių. Dalis jų kandidatais tapo gerokai vėliau, nei visuomenei buvo pristatyti žadami kelti pretendentai, ir stumtelėjo į šoną didžiojoje politikoje patirties jau turinčius kolegas.

„Žvelgiant iš mūsų politinės kultūros pozicijų, tokia situacija - absoliučiai „normali“. Tai įprasta praktika, kai viena sakoma, kita daroma, kai proteguojami saviškiai, kai EP suvokiamas ne kaip politinė institucija, kurioje reikia dirbti, bet kaip nežinia kokia pramoga ar dividendas. Iš tiesų situacija visiškai nenormali - tai profanacija ir pasityčiojimas iš demokratijos“, - LŽ sakė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas doc. dr. Bernaras Ivanovas.

Pirmenybė - lyderio globotinei

Didžiausi pokyčiai rinkėjų laukia Darbo partijos (DP) kandidatų į EP sąraše. Šių metų sausį DP išplatino viešą pranešimą, kuriame skelbta, kad Kėdainiuose vykusiame partijos tarybos posėdyje patvirtinto kandidatų į EP sąrašo lyderiu tapo Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, antra įrašyta Seimo narė Virginija Baltraitienė, toliau rikiavosi parlamentaras, buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys, Vilniaus tarybos narė ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės patarėja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Seimo narys Gediminas Jakavonis, kiti partijos atstovai.

Tačiau šią savaitę VRK patvirtintame galutiniame 22 DP kandidatų sąraše nebeliko vienos iš šios organizacijos lyderių V.Baltraitienės, taip pat vieno DP kūrėjų, Kauno miesto tarybos nario Gintaro Furmanavičiaus, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Įmonių ekonomikos katedros profesorės Žanetos Simanavičienės, sveikatos apsaugos viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės, DP Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkės Anželikos Šakinienės.

„Kandidatuoti į EP atsisakiau pati, dar tada, kai Viktoras Uspaskichas (DP kūrėjas, dabar tapęs partijos kandidatų sąrašo vedliu - aut.) nebuvo apsisprendęs dalyvauti. Motyvų, kodėl, nenorėčiau nurodyti“, - LŽ sakė V.Baltraitienė.

Politikė, praėjusios kadencijos Seime ėjusi parlamento vicepirmininkės pareigas, neslėpė, kad jos pasitraukimui įtakos turėjo kolegų sprendimas ketvirtu numeriu į kandidatų sąrašą įtraukti V.Uspaskicho globotinę - vos 23 metų I.Kačinskaitę-Urbonienę. Prieš trejus metus tuomečio partijos vadovo valia ji atsidūrė tarp DP rinkimų į Vilniaus savivaldybę sąrašo lyderių ir tapo sostinės tarybos nare.

„Negaliu pasakyti, kad tai lėmė mano sprendimą, bet buvau prieš, kad tokie asmenys atsirastų pirmame sąrašo penketuke. Partijos valdyboje balsavau „prieš“ ir jai (I.Kačinskaitei-Urbonienei - aut.) tai pasakiau. Atvirai sakau: man ir pats sąrašo formavimas nepatiko, buvo ir kitų dalykų. Visada mėgstu veikti labai atvirai, niekada ir nė vienam - už nugaros, o daugiau apie savo motyvus nekalbėsiu“, - aiškino V.Baltraitienė.

Tuo metu G.Furmanavičius LŽ tikino iš partijos kandidatų į EP sąrašo pasitraukęs dėl to, jog negalėjęs rinkimams skirti visų jėgų. „Jokių kitų motyvų nebuvo, o kiti žmonės tegu patys už save kalba“, - tvirtino jis.

Iš sąrašo pasitraukus DP lyderiams, pretendentais į mandatus tapo ne tik sąrašo priekyje stojęs V.Uspaskichas, bet ir prieš tai į jį neįtraukti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Kaip žinoma, pastaraisiais mėnesiais jų vadovaujamos institucijos ir joms pavaldžios įstaigos įdarbino nemažai DP atstovų. Vietos tarp kandidatų netikėtai atsirado ir Švenčionių rajono savivaldybės merui Vytautui Vigeliui bei Ukmergės vicemerui Rolandui Janickui.

Viena DP lyderių V.Baltraitienė neslepia, kad jos sprendimui trauktis iš kandidatų į EP sąrašo įtakos turėjo ir tai, kad į pirmąjį penketuką buvo įtraukta vos 23 metų partijos kolegė.

Užsiminė apie permainas

Pasikeitimų yra ir tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatų į EP, tiesa, ne pirmame sąrašo dešimtuke. Mandatų siekti nebepretenduoja anksčiau kaip kandidatas minėtas Seimo narys, TS-LKD šešėlinės vyriausybės kultūros ministras Vytautas Juozapaitis, sąraše nebėra ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje Audriaus Skaisčio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Gvido Rutkausko, aktorės Violetos Podolskaitės, buvusio Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus, kitų partijos atstovų.

„Susidėjo daug aplinkybių, bet pagrindinė pasitraukimo iš sąrašo priežastis buvo ta, kad Lietuvoje dar yra daug neatliktų darbų. Nusprendžiau, kad čia būsiu reikalingesnis, bent jau toje srityje, kuri man patikėta kuruoti. Po reitingavimo partijoje ir taryboje nusprendžiau, kad žmonės turėtų susitelkti į mūsų lyderius. Būti sąraše tik todėl, kad būti, prasmės nelabai mačiau“, - LŽ aiškino V.Juozapaitis.

Paklaustas, ar jo anksčiau deklaruotiems norams varžytis dėl europarlamentaro mandato kojos nepakišo TS-LKD įsisenėjusi praktika rinkimų sąrašų priekyje įrašyti partijos senbuvius, politikas tikino nesijaučiantis buvęs nustumtas. „Demokratiniuose rinkimuose yra galimybė iš paskutinės vietos būti reitinguotam ir pakeltam į viršų, bent teoriškai. Kita vertus, yra vidinės partijos taisyklės, visuotinai ir daugumos priimtos, ir visi jų laikomės. Kad tas taisykles reikia kartais keisti - jokios abejonės. Bet organizacija yra gyvas organizmas ir, manau, kritiškai pasikeitus nuomonėms, galbūt ateityje reikės kaip nors keisti tokius dalykus“, - kalbėjo šešėlinis kultūros ministras.

Nepatenkintų visada bus

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąraše, pateiktame VRK, atsirado tik vienas iki tol nebuvęs pretendentas - Kauno vicemeras Vytautas Vasilenka, partijos Kauno skyriaus deleguotas vietoj kandidatuoti atsisakiusio Seimo nario Kęsto Komskio. Iš palyginti didelio pirminio „tvarkiečių“ sąrašo dingo finansų viceministras, ilgametis partijos lyderio Rolando Pakso bendražygis Vytautas Galvonas, taip pat - buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas ryšiams su visuomene, dabartinis Alytaus mero patarėjas Romas Jankauskas, kai kurie kiti „tvarkiečiai“.

Pasak partijos lyderio, sąrašo į EP vedlio R.Pakso, dalis minėtų asmenų kandidatais netapo po reitingavimo, atsidūrę už įstatyme įtvirtintos 22 galimų pretendentų eilės ribos. „Iš pradžių patvirtintas sąrašas buvo ilgesnis, nei numato įstatymai - iš 28 asmenų. Po partijos kongrese vykusio reitingavimo buvo sudarytas 22 asmenų sąrašas. Ar nebuvo įsižeidusiųjų? Ką darysi, kongresas yra paskutinė instancija. Be to, pradedant antru numeriu, visi turbūt yra nepatenkinti - tik pirmasis gali būti tikresnis“, - kalbėjo politikas.

Ant VRK stalo atsidūrė ir pakoreguoti Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) kandidatų sąrašai. LiCS kandidatus perrikiavo sprendimas vienyti jėgas su liberalia jėga besiskelbiančia Vilniaus mero Artūro Zuoko įsteigta "Sąjunga TAIP“, LLRA - bendras koalicinis sąrašas su Lietuvos rusų aljansu.

„Manau, Lietuvai labai reikalinga sinergija, ypač liberalių jėgų susijungimas į vieną kumštį. LiCS taryba vienu balsu pasisakė už liberalių jėgų vienijimąsi ir sąrašo pokyčius“, - aiškino LiCS pirmininkas Artūras Melianas.

Kandidatų perstumdymo išvengė EP rinkimuose dalyvausiantys socialdemokratai, Liberalų sąjūdis, pokyčių nebuvo ir Lietuvos žaliųjų partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei tautininkų sąrašuose.

***

Politologas Bernaras Ivanovas:

"EP rinkimai – visų problemų koncentratas. Tikriausiai taip akivaizdžiai per jokius kitus rinkimus tos problemos nepasirodo visų pirma todėl, kad iš tikrųjų mūsų politinėje sistemoje vietos EP skiriamos lyg tam tikras apdovanojimas, nors visada yra viena kita išimtis. Tai vyksta nuo pat pirmųjų Lietuvoje rengtų rinkimų į EP 2004 metais. Prisiminkime: realiai tuo metu dirbo 3-4 išrinkti žmonės, o visi kiti užsiiminėjo įdomia veikloma – rašė internetinius dienoraščius, atsivežę žurnalistus, tapdavo televizijų laidų herojais ir panašiai.

Kol kas politikai jaučiasi nebaudžiami. Rinkėjai vis tiek eis ir balsuos, padės kryželį net prie tos partijos ar to kandidato, kurio nepažįsta. Žmogus įsivaizduoja, kad balsuodamas dalyvauja demokratiniame procese, o iš tiesų yra mulkinamas vadinamųjų mūsų partijų. Mes matome, kad partijose nesikeičia lyderiai. Jie arba patys yra sąrašų priekyje, arba iškelia į priekį savo avatarus – politines iškamšas, kurios lankstosi prieš savo bosą.

Partijos spekuliuoja tuo, kad rinkėjai neva gali kandidatus reitinguoti. Tačiau rimtesnis reitingavimas įvyko tik pirmą kartą, kai iš žemiausių pozicijų į patį viršų buvo pakelti kandidatai, kurių partijos bosai realiai nenorėjo ten matyti. Po to reitingavimas buvo supaprastintas aiškinant, kad rinkėjai nesusivokia sistemoje, bet iš tikrųjų buvo pasiekta, kad vyktų žaidimas su „šuleriu“, vaidinant demokratiją."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"