TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kandidatų vizijos rinkėjams galvų nesusuka

2014 04 16 6:00
Politologai pabrėžia, kad rinkėjai puikiai suvokia, jog pažadų dalijimas - rinkimų kampanijos dalis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į valstybės vadovo postą nusitaikę politikai negaili rinkėjams skambių pažadų, kaip pagerinti jų gyvenimą. Ekspertai pabrėžia, kad dauguma tokių siūlymų labiau tiktų siekiant premjero pareigų, o ne pretenduojant į prezidentus.

Laimingos motinos, stipri ekonomika, Konstitucinio Teismo (KT) panaikinimas, išsilavinusi visuomenė, 5 tūkst. litų vidutinis atlyginimas, efektyvus valstybės valdymas, Seimo narių skaičiaus mažinimas, draugiški santykiai su užsienio kaimynais, tautos vienybės ir dvasingumo puoselėjimas - tokius pažadus žarsto kandidatai į prezidentus.

Akiratis keistųsi mažai

Antros kadencijos siekianti dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė savo interneto svetainėje daugiausia dėmesio skiria jau nuveiktiems darbams pristatyti. Ateinantiems penkeriems metams D.Grybauskaitė yra išsikėlusi septynis tikslus - atsigaunanti ekonomika, darbo vietos ir orų gyvenimą užtikrinančios pajamos, kiekvienam asmeniui garantuojamos ir prieinamos socialinės paslaugos, pilietiškumo ir atsakomybės už šalį ugdymas, tapatybės, kalbos ir kultūros puoselėjimas, bendruomenių ir tarpusavio ryšių visame pasaulyje stiprinimas. Jos akiratyje toliau išliktų kova su korumpuotomis grupuotėmis ir noras, kad teisingumą vykdytų profesionalūs bei nepriekaištingos reputacijos žmonės. Būtina valstybės klestėjimo sąlyga, anot prezidentės, - energetinis savarankiškumas.

Nors valstybės vadovas didžiausius įgaliojimus turi užsienio politikoje, šioje srityje D.Grybauskaitė lakoniška. „Pelnytas tarptautinės bendruomenės pasitikėjimas turi būti išnaudotas Lietuvos žmonių saugumui ir ekonominei gerovei užtikrinti“, - pabrėžia D.Grybauskaitė.

Gintis, bet nesipykti

Vakar savo rinkimų programą pristatęs Darbo partijos kandidatas į prezidentus parlamentaras Artūras Paulauskas įvardijo svarbiausius Lietuvos užsienio politikos tikslus: vytis Europos Sąjungos (ES) senbuves pagal gyvenimo lygį, stiprinti bendradarbiavimą su NATO, glaudžiau plėtoti partnerystę su Lenkija, Latvija, Estija.

Jo programoje kaip valstybės klestėjimo pagrindas nurodomas Lietuvos žmonių saugumas. A.Paulausko teigimu, Lietuva privalo atsižvelgti į Rusijos keliamą grėsmę ir gintis nuo jos informacinio karo. Tačiau santykius su didžiąja Rytų kaimyne Darbo partijos kandidatas siūlo palaikyti „techniniu lygiu“, įvertinus Lietuvos eksporto svarbą į šią šalį, energetinę priklausomybę.

Rūpi dviguba pilietybė

Socialdemokratų kandidatas į prezidentus europarlamentaras Zigmantas Balčytis savo rinkimų programoje sudėliojo 13 Lietuvos tikslų deklaraciją. Vieninga valstybė, skurdo ir atskirties mažinimas, efektyvus valstybės valdymas, stipri šeima, išsilavinusi visuomenė – vieni svarbiausių.

Apie užsienio politiką Z.Balčytis kalba abstrakčiai, tačiau pažymi, kad ji turėtų būti grindžiama bendradarbiavimo, o ne ignoravimo principu. Be kita ko, socialdemokratas kaip tikslą išskiria ir dvigubos pilietybės klausimo sprendimą. „Tauta yra viena, neskirstoma į emigrantus ir gyvenančiuosius Tėvynėje“, - pabrėžiama jo programoje.

Į prezidento postą nusitaikęs Ignalinos rajono meras, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė savo prioritetus pristato itin trumpai: laiminga mama, orus ir išgirstas paprastas žmogus, tikroji žmonių savivalda, tinkamu metu įvestas euras, tvirta derybinė pozicija Briuselyje ir geri santykiai su kaimynais.

Ragina lygiuotis į šv. Kazimierą

Ilgiausią rinkimų programą parengė europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vedlys Valdemaras Tomaševskis. Jei taptų prezidentu, jis būtų „žmogaus teisių arbitras“. Užsienio politikoje, anot V.Tomaševskio, reikėtų labiau naudotis narystės ES galimybėmis. Jo teigimu, mūsų šaliai tikslinga plėtoti santykius su JAV, Rusija, Ukraina, Kazachstanu ir Baltarusija. Rinkimų programoje V.Tomaševskis atskleidžia ir savo požiūrį į įvykius Ukrainoje. „Manau, kad prezidentai turėtų būti renkami prie balsadėžių, o ne mitinguose, juolab tokiuose, kuriuose liejasi kraujas, kaip buvo Maidane“, - svarsto jis.

Savo būsimiems rinkėjams LLRA lyderis aiškina, kad skubotas Lietuvos stojimas į euro zoną būtų klaida, todėl siūlo atidėti bendros ES valiutos įvedimą. Jis neigiamai vertina ir atominės elektrinės statybas Lietuvoje.

Dar vienas ryškus V.Tomaševskio rinkimų programos akcentas - dvasingumo puoselėjimas. „Šventasis Kazimieras, pakrikštyto Didžiosios Lietuvos kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos anūkas, nuo amžių buvo ir yra sektinas gilaus tikėjimo, aukštos kultūros ir atsidavimo artimajam pavyzdys“, - pažymi jis.

(Ne)įmanomi siekiai

Sostinės meras Artūras Zuokas rinkimų kampanijoje vadovaujasi šūkiu „Viskas įmanoma!” Per praėjusius savivaldos rinkimus žadėjęs, kad vilniečių atlyginimai sieks 6,4 tūkst. litų, šį jauką rinkėjams jis meta ir dabar. Anot kandidato, įmanoma, kad 2020 metais vidutinis atlyginimas siektų 5 tūkst. litų. A.Zuokas taip pat norėtų sumažinti Seimo narių skaičių, įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Užsienio politikoje jis siektų „atkurti principais ir vertybėmis pagrįstus gerus santykius su kaimynais“.

Į prezidentus kandidatuojantis parlamentaras Naglis Puteikis pasirengęs išvaikyti Konstitucijos sergėtojus, o Konstitucinio Teismo funkcijas perduoti Aukščiausiajam Teismui, taip pat - iš esmės keisti rinkimų sistemą, taikant tik vienmandatį principą. Tiesa, šioms pertvarkoms įgyvendinti vien prezidento galių neužtektų.

Rinkėjai nėra naivūs

Politologas Lauras Bielinis sako, kad dauguma kandidatų apie savo tikslus ir būsimus darbus kalba taip, tarsi siektų premjero, o ne prezidento posto. "Visos kalbos sukasi tik apie vidaus politiką - ūkio, savivaldos, teisėsaugos, socialinius klausimus. Apie užsienio politiką beveik neužsimenama”, - pabrėžia jis.

Tokias temas, anot pašnekovo, kandidatai renkasi sąmoningai, o ne todėl, kad būtų neskaitę Konstitucijos, apibrėžiančios prezidento funkcijas. “Šalies vadovo kėdės siekiantys politikai puikiai supranta, kad užsienio politikos vingrybės rinkėjams beveik nerūpi. Jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Todėl apie tai ir kalba”, - įsitikinęs L.Bielinis.

Politologas nemano, kad šiais laikais rinkėjus galima suvilioti populistiniais pažadais ar patraukti utopiniais šūkiais, kurių kandidatų programose apstu. “Net naiviausi rinkėjai suvokia, jog pažadų dalijimas - rinkimų kampanijos dalis. Todėl niekas nesitiki, kad jie bus ištesėti”, - teigia L.Bielinis. Tačiau jis nesutinka, jog būtent ši prezidentinė kampanija yra neryški ar net nyki. “Susiklosčiusi situacija atspindi visuomenės požiūrį į politiką ir politikus apskritai. Žinoma, emociškai tą kampaniją galima išjudinti, bet abejoju, ar tai duos naudos, - sako politologas ir priduria laukiantis pirmųjų viešų kandidatų debatų: - Norėtųsi išgirsti, kaip diskutuos dabartinė prezidentė, apie kurią kalbama kaip apie rinkimų lyderę. Jei D.Grybauskaitė nepasirodys, jai tai bus didelis minusas, kuris gal net nulems kai kurių abejojančiųjų balsavimą.”

Svarbi kampanijos dalis

Viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas kandidatų programas vertina kaip vieną sudedamųjų rinkimų kampanijos dalių. “Jos visada reikalingos nors ir nedidelei, bet labai įtakingai grupei rinkėjų - nuomonių formuotojams, norintiems žinoti, ką kandidatas siūlo, kokios yra jo pažiūros”, - mano ekspertas.

Kita vertus, Lietuvos rinkėjai daugiau dėmesio kreipia į išorinius, “popsinius” elementus, o ne į giluminius. Todėl dauguma vertinimų, pasak L.Kontrimo, telpa skalėje "patinka-nepatinka”. Ir tai normalu, čia niekuo nesiskiriame nuo kitų. “Vis dėlto senesnes demokratines tradicijas turinčiose valstybėse labai svarbi ir kita skalė - kandidato pažiūros, vertybės, programinės nuostatos. Kitaip tariant, mūsų rinkėjai kol kas įstrigę lengvai manipuliuojamame lauke, kur skambesnė frazė, ryškesnis vaizdas suvokiamas kaip pagrindinė duotybė. Žinoma, kartais tai rinkimus daro įdomius, bet ar padeda tinkamai pasirinkti, didelis klausimas”, - svarsto pašnekovas.

Anot jo, žmonės visuomet balsuoja vildamiesi išrinkti idealų kandidatą, turintį idealią programą. “Tačiau po rinkimų tenka susidurti su realybe. Išrinktasis arba nusimeta kaukę, arba susiformavusi politinė konjunktūra neleidžia jam ko nors padaryti. Visada sveika analizuoti programines kandidato nuostatas ir vėliau, po rinkimų, reikalauti, kad bent 30 proc. duotų pažadų būtų ištesėta”, - pabrėžia L.Kontrimas.

Prisistato skirtingai

Eksperto manymu, geriausiai “pasiteikti” visuomenei per šią kampaniją sekasi dabartinei prezidentei D.Grybauskaitei. “Ji nesiūlo nieko nauja, kol kas eksploatuoja tą įvaizdį ir įdirbį, kurį yra susikūrusi per penkerius metus. Todėl sėkmingai renka balus”, - tvirtina L.Kontrimas.

Trys kandidatai - Z.Balčytis, A.Paulauskas ir B.Ropė - kol kas dirba su mažesnėmis regionų rinkėjų grupėmis ir plačiajai auditorijai dar neatsiskleidžia. L.Kontrimui atrodo, kad geriausiai sustyguota A.Zuoko kampanija. “Ar jis įvykdys viską, ką yra numatęs, pamatysime. Kol kas to nėra”, - pažymi pašnekovas.

N.Puteikis, anot jo, “taiko į nesisteminių, neprograminių” asmenų auditoriją. “Jis daugiausia komunikuoja savo emocinę pozą ir išvaizdą, o ne konkrečius darbus”, - atkreipia dėmesį ekspertas. V.Tomaševskis, jo nuomone, balansuoja ties antivalstybinės retorikos riba. Tokios, anot L.Kontrimo, “padorūs Lietuvos piliečiai lenkai” kratosi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"