TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kapinių dilema - vis dar neįkandama

2006 09 11 0:00
Neslepiama, kad senųjų žydų kapinių teritorijoje esančius Sporto rūmus gali būti reikalaujama nugriauti.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dėl principinių nesutarimų ir valdininkiškų formalumų beviltiškai įstrigusią istorinių žydų kapinių dilemą linkstama spręsti dar kartą kasinėjant prieštaringai vertinamą teritoriją

Vilniaus centre esančių Šnipiškių senųjų žydų kapinių likimas tebeskendi migloje. Iki rugsėjo siūlymus dėl kylančių problemų sprendimo turėjusi pateikti dar premjero Algirdo Brazausko potvarkiu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė nespėjo įvykdyti užduoties.

Be to, LŽ šaltinių teigimu, Lietuvoje apsilankiusių įtakingų užsienio žydų nepavyko įtikinti, kad nauji statiniai išdygo ne buvusių kapinių teritorijoje. Todėl žadama atlikti dar vieną istorinį tyrimą, kuris gali kainuoti nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių litų.

Dėl šventos ramybės

Nors oficialūs siūlymai, kaip spręsti konfliktą dėl Vilniaus centre esančios teritorijos, dar nėra patvirtinti, darbo grupė iš esmės sutaria, kad išsamius tyrimus atlikti būtina.

Lietuvos istorikai ir archeologai pabrėžia, kad iš užsienio atsklindančios įtakingų žydų įžvalgos dėl esą kapinių niekinimo neatitinka tikrovės. Tačiau dėl šventos ramybės siūloma sudaryti tarptautinę tyrėjų komisiją, kuri stebėtų Istorijos instituto darbą ir visiems laikams padėtų tašką vadinamojoje kapinių byloje. "Jei neįtrauksime jų atstovų, šios spekuliacijos niekada nesibaigs", - pabrėžė vienas darbo grupės narių.

Vilniaus miesto savivaldybė jau derina sutartį su Istorijos institutu. Vyriausiasis savivaldybės teisininkas Jovitas Elzbergas LŽ teigė, kad to reikalauja Kultūros paveldo departamentas, su kuriuo derinami miesto detalieji planai. Atlikus tyrimą turėtų galutinai paaiškėti, kurioje teritorijos dalyje leistinos statybos ar kitokia veikla. Elzbergas pabrėžė, kad miestui norint iš Ūkio banko investicinės grupės perpirkti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus būtina išsiaiškinti, ar verta tai daryti. Kol nėra tyrimo rezultatų, objekto įsigyti neskubama.

Pretenzijos maksimalios

Tiesa, garantijų, kad Sporto rūmai išliks, nėra. Senieji žemėlapiai rodo, kad jie stovi kapinių teritorijoje. Žydų religija neleidžia nei perkelti, nei užstatyti kapų.

Darbo grupei priklausantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis LŽ sakė, kad žydai gali reikalauti nugriauti šį pastatą. "Yra tokių reikalavimų", - patvirtino ir Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius. Tačiau jis atsisakė vertinti šias idėjas. "Tai - ne mūsų kompetencija. Mūsų prašė nesikišti", - tikino LŽB vadovas.

LŽ šaltiniai pasakojo, kad gegužę Vilniuje apsilankiusi žydų - daugiausia rabinų - delegacija nesutiko pripažinti Lietuvos archeologų atliktų tyrimų rezultatų, rodančių, kad kitoje - vietoj buvusio "Žalgirio" baseino išdygusio namo - teritorijoje niekada nebuvo žydų kapų.

"Jie mėgino kelti skandalą, veržėsi į pastatytą namą, nors buvo perspėti, kad tai yra privatus objektas", - pasakojo vienas iš šaltinių.

Istorijos instituto archeologas Kęstutis Katalynas kalbėdamas su LŽ piktinosi, kad rabinai "nurašė" bet kokius surinktus įrodymus. "Neverta ten kasti, nes žmonių kaulų ir su žiburiu nerasi. Buvusio baseino teritorijoje buvo krikščionių gyvenamas priemiestis, pavyko rasti tik gyvulių kaulų. Kai pasakiau, kad ekspertizė rodo, jog ten būta kiaulių, o ne žmonių kaulų, vienas rabinas labai įsižeidė, netgi pasiūlė man atvykti į Londoną ir pasitikrinti melo detektoriumi", - pasakojo Katalynas.

Teigiama, kad toks atvykėlių "kurtumas" darbo grupėje aštrina įtarimus, jog užsienio žydai ieško būdų gauti kompensacijas už caro valdymo laikotarpiu ir sovietiniais metais kapinėms padarytą žalą.

Darbą strigdo formalumai

Ieškoti išeities iš delikačios padėties trukdo ir formalumai, kurių atsirado dėl valdžios kaitos Lietuvoje. Darbo grupės vadovu prieš pusmetį buvo paskirtas tuometinis užsienio reikalų viceministras "darbietis" Zenonas Petrauskas. Susidarius naujai centro kairės mažumos Vyriausybei, į jo vietą neseniai atsisėdo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas Jaroslavas Neverovičius. Užsienio reikalų ministerija (URM) aiškina, kad jis automatiškai neperima Petrausko įsipareigojimų darbo grupėje, todėl dabartinis premjeras Gediminas Kirkilas esą turi išleisti naują potvarkį.

Sąstingį lemia ir daugiau pasikeitimų. Anksčiau žydų klausimus Vyriausybėje kuravęs Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas nebuvo pakviestas į Kirkilo komandą, todėl jo nebeliko ir darbo grupėje. Jos veikloje dėl pasikeitusių pareigų nedalyvauja dar keli kitų institucijų atstovai.

URM informavo LŽ į Vyriausybės kanceliariją išsiuntusi tik savo nuomonę apie žydų kapinių problemą. Kokia ji, kol neinformuotas premjeras, neatskleidžia nei diplomatinė žinyba, nei Vyriausybės kanceliarija. Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas LŽ tikino jau artimiausiomis dienomis analizuosiąs situaciją.

Primintas turto grąžinimas

Užsimenama, kad URM apskritai norėtų atsikratyti šios naštos nuo savo pečių. LŽ šaltiniai pasakojo, kad ministerija nenori užsienio padiktuoto, bet iš esmės lokalaus konflikto iškelti iki tarpvalstybinio lygio.

Jautrios temos atgijimo nepavyks išvengti ir Vyriausybei. LŽB vadovas Alperavičius šiek tiek anksčiau nei prieš savaitę suskubo priminti žydų bendruomeninio turto grąžinimo klausimą. "Parašiau laišką premjerui, kad paskubintų šio klausimo sprendimą. Dabar viskas yra sustoję. Tai buvo pateisinama, kol keitėsi vyriausybės", - sakė Alperavičius.

LŽ Vyriausybės šaltiniai neslėpė, kad premjerui patariama "tempti gumą" - neduoti aiškaus atsakymo. "Labai aiškių sprendimų nesiryžo priimti net Brazauskas. Kirkilo vadovavimo laikotarpiu tai būtų dar pavojingiau. Tokius jautrius klausimus gali spręsti tik itin stabilios vyriausybės. Be to, kol kas tai būtų per didelė finansinė našta valstybei", - aiškino šaltinis.

Premjeras Kirkilas LŽ tikino dar nematęs Alperavičiaus laiško. Tačiau Vyriausybės vadovas leido suprasti, kad žydų bendruomeninio turto restitucijos klausimas nebus iš esmės sprendžiamas, kol patys žydai neapsispręs, kas jiems šiuo atveju turi atstovauti. "Kol kas nežinome su kuo kalbėtis, nes laiškus rašo ne tik Alperavičius", - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"