TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kapinių paslaptį atskleidė fotografijos

2007 05 04 0:00
Kultūros istorikė Margarita Matulytė neabejoja, kad senųjų žydų kapinių istoriją padeda atskleisti Jano Bulhako nuotraukos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

LŽ gautos nuotraukos liudija, kad dešiniajame Neries krante Vilniuje, ten, kur stovi Koncertų ir sporto rūmai, žydų kapinių būta net iki 1937 metų. Tačiau Kultūros ministerijos ir sostinės savivaldybės parengtame daugiafunkcio kultūros centro projekte teigiama, jog plėtra buvusių kapinių teritorijoje nenumatoma.

Kaip LŽ jau skelbė, Vyriausybės Strateginio planavimo komitete artimiausiu metu turėtų būti pristatytas Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės parengtas projektas "Daugiafunkcinis kultūros centras: Jono Meko vizualinių menų centras ir muziejus "Ermitažas/Guggenheimas Vilnius". Nauja išskirtinė sėkmės istorija naujai Europai". Šį centrą už 60 mln. eurų (apie 207 mln. litų) numatyta statyti vietoj Koncertų ir sporto rūmų.

Aistros dėl ribų

Dėl istorinės šios vietos praeities ir greta vykstančių statybų seniai verda ginčai tarp įvairių institucijų, gauta daug pasipiktinimo laiškų ir pareiškimų net iš užsienio.

Pernai gruodį premjero Gedimino Kirkilo sudaryta darbo grupė, turinti nustatyti Šnipiškių žydų kapinių ribas, dar nepateikė išvadų. Balandžio pradžioje Seimo Užsienio reikalų komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama iki galo ištirti, ar statybos prie Karaliaus Mindaugo tilto vyksta buvusių žydų kapinių teritorijoje.

Naujoji sostinės valdžia užvakar pripažino, kad leidimas statyti apartamentus išduotas skubotai, tačiau pareiškė neketinanti atšaukti savo pirmtakų sprendimų, nes baiminasi galimų finansinių nuostolių. Praėjusį trečiadienį su specialistais ir žydų bendruomenės atstovais susitikęs sostinės meras Juozas Imbrasas aptarė minėtos teritorijos plėtrą.

Komercinį pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad jis kyla ne buvusių žydų kapinių teritorijoje, ir tikina jau seniau pateikę žiniasklaidai tokią išvadą patvirtinantį įvairių institucijų, tarp jų ir Kultūros paveldo departamento (KPD), atstovų pasirašytą raštą. Tačiau KPD darbuotojai vėliau patys kreipėsi į premjerą ir prašė sustabdyti statybas. Galutines išvadas dėl tikslios žydų kapinių vietos tikimasi paskelbti pasitelkus užsienio ekspertus.

Kol mąstoma net apie bendrą Lietuvos ir užsienio archeologų bei istorikų ekspertizę, LŽ siūlo atkreipti dėmesį į tam tikrus archyvinius dokumentus. Jie saugomi visai šalia minimos teritorijos, kitapus upės: Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Apie tai LŽ kalbėjosi su fotografijos ir kultūros istorike Margarita Matulyte.

Iškalbingos nuotraukos

- Kultūros ministerija ir sostinės savivaldybė savo projekte rašo, kad senosios žydų kapinės uždarytos 1831 metais. Jūs sakote, jog matėte šių kapinių 1937 metų nuotraukų originalus. Kada ir kur?

- Beveik prieš penkerius metus, kai E.Karpavičiaus leidykloje rengiau knygą "Janas Bulhakas. Vilniaus barokas", Mokslų akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriuje aptikau dešimt J.Bulhako 1930-1937 metais fotografuotų (išspausdintų 1937-aisiais) originalių nuotraukų su autentišku įrašu "Cmentarz žydowski na Pioromoncie". Taip lenkai vadino tuometinį Žvejų priemiestį, kuriame buvo senosios Šnipiškių žydų kapinės.

Svarbiausia - fotografijose aiškiai matyti, kad kapinės nesuniokotos: kapas prie kapo, akmuo prie akmens. Nors tuo metu ten jau nieko nelaidojo, kapinės buvo prižiūrimos, net užrašai ant paminklinių akmenų paryškinti. Kad tai senosios žydų kapinės Vilniuje, neleidžia abejoti ir fotografija, kurioje aiškiai matyti Pilies kalnas ir arsenalo fragmentas, kitoje nuotraukoje įžiūrimas Trijų kryžių kalnas.

Penkių amžių istorija

- Priminkite šių kapinių istoriją.

- Kapinės įsteigtos 1487 metais, jas išlaikė miesto žydų bendruomenė. 1797-aisiais čia buvo palaidotas Vilniaus Gaonas - šventasis mokytojas Elijas, pasaulyje garsėjęs žydų mąstytojas, Talmudo žinovas. Tada kapinės tapo kultine vieta, jas ėmė lankyti piligrimai.

Senąsias žydų kapines norėta uždaryti dar 1796 metais, tačiau tam pasipriešino vietos bendruomenė. 1817-aisiais miesto valdžia net išleido įsaką dėl jų uždarymo, bet ir paskui dar 13 metų čia buvo laidojami žmonės. Pirmąkart kapinės išniekintos 1812 metais, kai prancūzų kariai jose ganė arklius.

1830-ųjų rudenį kapinės buvo uždarytos, o pavasarį caro nurodymu pradėta statyti tvirtovė. Ji apėmė Vilniaus pilių teritoriją, Pilkąjį kalną, Sluškų rūmus, dešinįjį Neries krantą - nuo upės iki senųjų žydų kapinių. Kasant apsauginius tvirtovės griovius ir pilant gynybinius pylimus buvo nugriauta dalis kapinių tvoros, sargo namelis, kiti pastatai, neliko kai kurių kapų. Nors tvirtovė panaikinta 1878-aisiais, čia ir XIX amžiuje veikė karinės struktūros.

1940 metais senųjų žydų kapinių plotas siekė 32 552 kvadratinius metrus. Jos labai nukentėjo nuo nacių per Antrąjį pasaulinį karą. Kapinės naikintos ir sovietiniais laikais: 1950-aisiais Respublikinės dainų šventės išvakarėse rekonstruojant stadioną, 1955-aisiais statant plaukimo baseiną, 1971 metais - Koncertų ir sporto rūmus.

Vilhelmo Zacharčiko nuotrauka

- Kodėl tiek daug esama abejonių dėl buvusių kapinių ribų?

- Dar 2001 metais apibendrinant archeologinius tyrinėjimus pateikta išvada, jog senosios žydų kapinės labai apardytos, jų ribos nebeaiškios. Tačiau neabejoju, kad Mokslų akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomi senieji Vilniaus planai. Jie atspindi miesto raidą.

Kapinių teritorijai nustatyti labai padėtų ir Vilhelmo Zacharčiko maždaug 1865 metais daryta fotografija - dešiniojo Neries kranto panorama nuo Pilies kalno. Joje aiškiai matyti kapinių riba. Nuotraukos originalas yra Maskvoje, Valstybiniame istorijos muziejuje. Tačiau 2000 metais, kai rengėme Vilniaus fotografijos parodą, kolegos maskviečiai leido ją drauge su kitais V.Zacharčiko darbais perfotografuoti. Ši svarbi sostinės panorama saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Sovietmečio vandalizmas

- Kaip komentuotumėte faktą, kad rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves rasta daug žmonių kaulų?

- Juos ištyrus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje identifikuoti daugiau kaip 700 asmenų palaikai. Matyt, jie buvo sustumti į vieną vietą statant baseiną, Koncertų ir sporto rūmus. 2003 metų rugpjūčio 12-ąją rasti palaikai perlaidoti dabartinėse žydų kapinėse.

- Naujo kultūros centro šalininkai tvirtina, kad jis iškils ne buvusių kapinių teritorijoje, o Kultūros ir sporto rūmų vietoje.

- Bet juk tie rūmai pastatyti kapinių vietoje! Jau sovietmečiu įvykdytas vandalizmo aktas, kodėl jį norima kartoti?! Šiandien - kita civilizacija, kita kultūra, visai kitaip suvokiame istoriją. Turime ne neigti savo šalies praeitį, o stengtis ją suprasti, integruoti į mūsų kultūrą. Manau, būtų svarbu šią vietą populiarinti, atskleisti ją kaip visiems istoriškai svarbią Lietuvos kultūros erdvę.

Ne tik žydų paveldas

- Ką turite galvoje taip įvardydama šią vietą?

- Ji itin svarbi kultūros žmonėms, kurie žino, ką Lietuvai reiškia Gaonas, kiti garsūs Vilniuje gyvenę žydai.

Kapines vertino net lenkas J.Bulhakas, dėstęs universitete fotografiją, parašęs fotografijos ir eseistikos knygų. Jis padarė estetiškų nuotraukų. Apšvietimas, kompozicija, panoraminiai vaizdai liudija, kad J.Bulhakui tai nebuvo paprastas objektas - jis kūrė ypatingos vietos metaforą. Pagal J.Bulhako fotografijas išleisti ir keli atvirukai. Akivaizdu, jog šis objektas buvo reikšmingas visai kultūrai.

- Kaip kapines vertino lietuviai?

- Žymūs istorikai Adomas Juškevičius ir Juozas Maceika, 1937-aisiais išleidę svarbiausią tarpukario vadovą po miestą "Vilnius ir jo apylinkės", rašė apie šias kapines, tuo metu dar apsuptas žemės pylimu. Autoriai pažymėjo, kad jose "matyti įdomūs ir charakteringi antkapiai, puošti reljefais ir architektoniškais XVII ir XVIII amžių stilių motyvais".

Kultinė vieta

- Pietrytinėje buvusių kapinių dalyje pastatytas paminklas, primenantis, jog čia būta senųjų Šnipiškių žydų kapinių. Vakar prie paminklo buvo gėlių...

- Svarbu, kad nuo XVIII amžiaus ši teritorija - kultinė vieta, į kurią traukė piligrimai. Kodėl atsisakoma tokios išskirtinės asmenybės kaip Vilniaus Gaonas ir primetamas nieko bendra su šia vieta neturintis Solomonas R.Guggenheimas? Visiškai nemotyvuota intervencija į tą teritoriją ir istoriją. Klaidingi dalykai pateikiami kaip argumentai. Viliamasi, kad vien muziejus "Ermitažas/Guggenheimas Vilnius" pakeis sostinės įvaizdį, pritrauks srautus turistų? Kodėl skubama savo turtingą paveldą, kultinę istorinę vietą paaukoti kažkokiam mitui ir tikėtis labai neaiškių perspektyvų?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"