TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karališkasis vizitas sušildė Vilnių

2006 10 18 0:00
Jungtinės Karalystės valdovė Elžbietą II ir prezidentas Valdas Adamkus mojuoja susirinkusiesiems Rotušės aikštėje.
AFP/Scanpix nuotr.

Britų monarchės vizitas aukštus Lietuvos atstovus privertė nuolat žvalgytis į praeitį. Jos nepamirštanti karalienė taip pat ragino drauge žengti ateities iššūkių link.

Spalio 17-oji Lietuvoje nuo šiol neabejotinai bus prisimenama kaip karališka. Vakar oficialiai prasidėjo Jungtinės Karalystės valdovės Elžbietos II vizitas mūsų šalyje. Pirmadienį vakare į Vilnių kartu su vyru Edinburgo hercogu princu Philipu atvykusios karalienės sutiktuvėms ruoštasi kone pusę metų. Vis dėlto paskutiniai žingsneliai repetuoti dar vakar, juoba kad net pirmieji Lietuvos asmenys neslėpė jaudulio prieš istoriniu vadinamą monarchės vizitą.

Sužavėjo kariai

Į Prezidentūros kiemą atvykusią 80 metų Elžbietą II ir jos penkeriais metais jaunesnį vyrą princą Philipą ant kiek platesnio nei paprastai raudono kilimo sutiko prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma. Per iškilmingą ceremoniją karališkąja porą sveikino ne tik įprasta karinių pajėgų garbės kuopa, abiejų šalių himnus atlikęs orkestras, bet ir neseniai istorikų entuziastų atkurta XIV amžiaus apranga ir ginkluote pasidabinęs karių aštuonetas.

Jie Elžbietą II ir Philipą pagerbė išsitraukę kalavijus, iškėlė juos aukštyn ir priglaudė prie lūpų. Šis ceremonijos akcentas taip įstrigo karalienei, kad vėliau ji išreiškė norą senovės dvasia spinduliuojančius karius pamatyti ir prieš iškilmingą vakarienę Prezidentūroje.

Per sutiktuvės karališkajai porai buvo pristatyta Lietuvos delegacija. Kai kurie jos nariai iškart susilaukė tylių apkalbų dėl protokolo žinių spragų - socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei bei prezidento patarėjai Irenai Vaišvilaitei neoficialiai "kliuvo" už tai, kad jos buvo be skrybėlaičių.

Dovanos ir ordinai

Po sutikimo ceremonijos karališkoji pora ir Adamkai apsikeitė dovanomis. Lietuvos vadovas monarchei įteikė tris žymaus dailininko Petro Repšio medalius, atspindinčius svarbiausius Lietuvos

istorijos įvykius. Karalienė į Vilnių atvežė paveikslą, kuriame pavaizduoti Holirūdhauzo rūmai Škotijoje. Būtent šiuose rūmuose šią vasarą Elžbieta II priėmė Adamkus. Kita britų valdovės dovana - dvispalvio stiklo flakonas su Jos Didenybės inicialais.

Lietuvos prezidentas ir aukštoji viešnia taip pat apsikeitė apdovanojimais. Adamkus Elžbietai II įteikė aukščiausią mūsų šalies valstybės apdovanojimą - Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Karalienė Adamkų pagerbė antru aukščiausiu Anglijos riterių ordinu (po Keliaraiščio ordino) - Garbingiausiuoju pirties ordinu. Tokius apdovanojimus turi JAV prezidentai Ronaldas Reaganas ir George'as W. Bushas bei buvęs Lenkijos vadovas Lechas Walęsa.

Be galo šiltas

Su Adamkumi bendravusi Elžbieta II ypač domėjosi Antrojo pasaulinio karo padariniais ir žydų genocidu, jos vyras Edinburgo hercogas princas Philipas - kiek senesnius laikus siekiančia Lietuvos istorija.

Lietuvos vadovas dalydamasis susitikimo su britų karališkąją pora įspūdžiais jį apibūdino kaip "be galo šiltą". Prezidentui pritarusi pirmoji šalies ponia tikino, kad britų monarchė ir jos sutuoktinis - labai malonūs, nuoširdūs. Adamkams tai trečiasis susitikimas su Elžbieta II. "Pirmą kartą buvome labiau sukaustyti, karalienė yra karalienė, nori nenori įsitempti. Antrą kartą to nebuvo", - pasakojo ponia Alma.

Vis dėlto, pirmoji Lietuvos pora neužsiminė karalienei apie istorikų atradimą - esą monarchė kraujo ryšiais yra susijusi su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu, valdžiusiu 14 amžiuje. Didžiosios Britanijos ir Lietuvos istorikai paskelbė, kad ji - Gedimino dvidešimtos kartos palikuonė. "Manau, istorikai turės progos patys papasakoti apie šį atradimą", - pažymėjo Adamkus.

Kalbėdamas apie Elžbietos II valstybinio vizito reikšmę, prezidentas pabrėžė, kad britų monarchė yra viena ryškiausių ir gerbiamų asmenybių pasaulyje ir jos apsilankymas yra šalies pripažinimas. Iš Prezidento rūmų karališkoji pora, lydima Adamkų nuvyko į Antakalnio kapines, kur pagerbė už Lietuvos laisvę kritusius didvyrius, bendravo su jų artimaisiais ir įvairiose taikos palaikymo misijose dalyvavusiais Lietuvos kariais. Padėjusi vainiką prie memorialo žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais, karalienė bendravo su žuvusių laisvės gynėjų artimaisiais.

Sudomino žemėlapis

Iš Antakalnio kapinių monarchės kortežas pajudėjo Seimo link. Parlamento rūmuose karališkosios poros laukė ne tik tautos išrinktieji, bet ir per 300 kviestinių svečių. Galimybe iš arčiau pamatyti Elžbietą II mielai pasinaudojo ir gausiai susirinkę kanceliarijos darbuotojai, kai kurie jų įsigudrino į Seimą atsivesti savo vaikus ar kitus artimuosius.

Garbingiausioje parlamento fojė vietoje prie Lietuvos ir Didžiosios Britanijos valstybinių vėliavų rikiavosi Seimo valdybos nariai, frakcijų seniūnai, signatarų atstovai. Už užtvarų ir apsaugos vyrukų nugarų būriavęsi smalsuoliai stebėjo, kaip garbūs asmenys ruošiasi sutikimo ceremonijai. Damos žaismingai repetavo "niuksus", ponai tiesiog linksmai šnekučiavosi.

Į Seimo didįjį kiemą įriedėjus kortežo automobiliams, sutikti karališkosios poros iš rūmų išėjo parlamento vadovas Viktoras Muntianas ir jo pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Muntianas su Elžbieta II be vertėjo pagalbos apsikeitė keliomis mandagumo frazėmis. Vos tik karališkoji pora peržengė parlamento slenkstį, ji buvo pasveikinta skambiais plojimais. Išsirikiavę Seimo elito atstovai Jos Didenybei spaudė ranką, tokią retą protokolinę progą pražiopsojo tik Darbo partijos frakcijos seniūnas Jonas Pinskus - jis tą akimirką sėdėjo plenarinių posėdžių salėje, kaip ir dauguma parlamentarų, turėjusių čia laukti pasirodant karalienę.

Tuo metu Kovo 11-osios akto signatarai Elžbietai II rodė specialiai šia proga į parlamentą atvežtą 1990 metų Nepriklausomybės atkūrimo akto originalą. Monarchės dėmesys buvo atkreiptas į faktą, kad tarp pasirašiusiųjų šį istorinį dokumentą yra ir du buvę Lietuvos pasiuntiniai Jungtinėje Karalystėje - Justas Vincas Paleckis ir Aurimas Taurantas. Beje, minėto akto specialiai įrėmintos dvi kopijos tapo oficialia Seimo dovana britų monarchei.

Kiek vėliau Juršėnas parlamento galerijoje karalienei pristatė parodą "Lietuvos Seimo istorija". Po šios savitos ekskursijos Elžbieta II

Seimo pirmajam vicepirmininkui tarė: "Nuostabi jūsų istorija, ir svarbiausia - su laiminga pabaiga". Anot Juršėno, paroda britų monarchę tikrai sudomino, keliskart ji ilgėliau stabtelėdavo, kad apžiūrėtų labiau įstrigusius fragmentus. Elžbietą II prie vieno stendų atkreipė savo vyro Edinburgo hercogo dėmesį į Viduramžių žemėlapį, kuriame tuometinė Lietuvos didžioji kunigaikštystė vaizduojama nusidriekusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Citavo Tautinę giesmę

Prieš karališkajai porai pasirodant plenarinių posėdžių salėje, Seimo vicepirmininkas Andrius Kubilius kolegas parlamentarus iš iškilmingo posėdžio svečius įspėjo nefotografuoti ir nefilmuoti. Keli tautos išrinktieji LŽ prisipažino, kad be reikalo buvo pasirūpinę atitinkama aparatūra įsiamžinti kartu su britų valdove. Šio nedidelio nusivylimo gaidą su kaupu kompensavo karalienės kalba, kurią kone visi LŽ kalbinti Seimo nariai sutartinai vadino įspūdinga. Beje, i6 visų Baltijos valstybių Elžbieta II kalbėjo tik Lietuvos parlamentaras.

"Stovėti čia, kur kovodami už laisvę savo gyvybe rizikavo tiek daug žmonių, yra didžiulė garbė", - padėkojusi už šiltą priėmimą į parlamentarus kreipėsi Elžbietą II. Ji pažymėjo, kad politinė, ekonominė ir socialinė Baltijos šalių transformacija Europos istorijoje turi vos keletą analogų.

"Tačiau niekada neturėtume pamiršti to, ką Lietuva iškentėjo savo kelyje į laisvę. Žudynių, kankinimų, deportacijų ir trėmimų metai, trukę didesnę dvidešimtojo amžiaus dalį, yra vieni tamsiausių mūsų žemyno istorijos puslapių. Čia, Vilniuje, negalime pamiršti ir holokausto tragedijos. Britų žydų bendruomenėje yra daug tokių, kurių šeimos nariai amžino poilsio atgulė Lietuvos žemėje. Aš reiškiu pagarbą visiems tiems, kurie priešinosi tironijai, taip dažnai šiam tikslui paaukodami savo gyvybes", - kalbėjo karalienė.

Elžbieta II priminė, kad okupacijos metais Jungtinės Karalystės ir Baltijos valstybių ryšiai buvo apriboti, tačiau iškart pabrėžė, pastaruosius penkiolika metų "vėl iš naujo atrandame vieni kitus". Monarchė itin pasidžiaugė, kad kontaktai suaktyvėjo ypač tarp jaunų žmonių - daugelis lietuvių į Didžiąją Britaniją vyksta dirbti ir mokytis. Be kita ko, karalienė pažymėjo, kad Lietuvos atletai ir žiūrovai laukiami 2012 metų Olimpinėse žaidynėse, kurios vyks Londone.

Baigdama skaityti kalbą, Jos Didenybė citavo Tautinės giesmės žodžius: "Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi". Šis simbolinis palinkėjimas buvo skirtas ir Lietuvai, ir Jungtinei Karalystei, drauge žengiančioms iššūkių pilnu keliu. Palikdama Seimą karališkoji pora paliko įrašą svečių knygoje. Jis itin kuklus - nėra jokių "papuošalų", tiesiog Elžbietos II ir Philipo vardai. Iš parlamento rūmų karalienė Elžbieta II ir Edinburgo hercogas išvyko į Rotušės aikštę.

Svečių nedaug

Vakar vakare apie šimtas kviestinių svečių - žymūs Lietuvos ir

Jungtinės Karalystės pareigūnai, mokslo ir meno atstovai - rinkosi į iškilmingą vakarienę Prezidentūroje. Vyrai privalėjo vilkėti smokingus, moterys - vakarines sukneles. Svečiai buvo sodinami po 11 prie vieno stalo. Prezidento protokolo skyriaus vadovė Dalia Ambrazevičiūtė paaiškino, kad į tokio lygio vakarienes su antromis pusėmis kviečiami tik ypatingai svarbūs svečiai.

Elžbietą II ir princą Philipą lauke pasitiko vakariniais drabužiais pasidabinę Adamkai. Jie palydėjo karalienę ir hercogą į patalpą, kurioje lūkuriavo svečiai. Pristačius karališkąją porą svečiai patraukė į Baltąją salę, kur laukė padengti stalai.

Adamkus pirmasis pasakė tostą, nuskambėjo Jungtinės Karalystės himnas. Vėliau už Lietuvą pakeltą karalienės tostą palydėjo Lietuvos Tautinės giesmės garsai.

Atsisakė konjako

Karalienę ir kitus svečius džiugino Vilniaus styginių kvintetas "Intermezzo". Muzikantai atliko įvairių epochų žymiausių kompozitorių kūrinius. Baltojoje salėje stalai buvo papuošti pastelinių spalvų rožių ir orchidėjų puokštėmis. Šių gėlių kompozicijos puikavosi ir salės nišose.

Karalienės vizitą derinę britai pasirinko vieną iš trijų siūlytų meniu. Ypatingiesiems svečiams prižiūrint karalienės asmeniniam virėjui Prezidentūrą aptarnaujantis restoranas "Ida Bassar" paruošė medžiotojišką vakarienę. Pirmiausia buvo patiekti anties kepenėlių putėsiai su antienos gabaliukais daržovių krepšelyje ir su itin brangiais grybais triufeliais padaže. Pagrindinis patiekalas - stirnienos kepsnys "Pinot Noir" rūšinio vynuogių vyno padaže su brokolių pyragu ir vytintomis vyšniomis. Prie valgio buvo patiekta 2004 metų baltojo ir 2005 metų raudonojo vyno iš Naujosios Zelandijos.

Prie deserto - vyšniomis įdaryto šokoladinio kremo, užpilto baltojo šokolado padažu ir pagardinto šviežiomis uogomis. Buvo siūloma pasivaišinti ne tik kava ir arbata, bet ir likerio vynu - portu.

LŽ žiniomis, iš pradžių buvo planuota patiekti ir konjako, tačiau monarchės pageidavimu šis stiprusis gėrimas išbrauktas, nes karališkoji pora po vakarinio puodelio kavos iš karto palieka iškilmes. Išgertas puodelis kavos - tai ženklas, kad metas atsisveikinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"