TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karas dėl rusų mafijos pinigų tęsiasi

2010 06 08 0:00

Ar Lietuvos biudžetas artimiausiu metu tikrai pasipildys 11 mln. JAV dolerių (apie 36 mln. litų) - iš Rusijos pervestais "nešvariais" pinigais, pastaruosius ketverius metus saugotais Ūkio banke? Iki šiol kova dėl milijonų vyko ne valstybės naudai. Maža to - joje vis labiau aiškėja itin savotiškas Lietuvos struktūrų, privalančių kovoti su finansinėmis machinacijomis, vaidmuo.

Jau ketverius metus Lietuvoje verdanti visuomenei nematoma, bet dėl to ne mažiau įnirtinga kova dėl 2006-ųjų vasaros pabaigoje į Ūkio banko sąskaitas įkritusių ir tučtuojau areštuotų 16 mln. JAV dolerių (tuo metu apie 64 mln. litų) bei milijono eurų (apie 3,4 mln. litų) - vadinamųjų Rusijos mafijos pinigų - jau peraugo į tarpinstitucinį mūšį.

Praėjusią savaitę premjero patarėjas Gintaras Kalinauskas, vadovaujantis Vyriausybės vadovo sudarytai Antikorupcijos darbo grupei, viešai pareiškė įtariantis, kad su šiais "nešvariais" milijonais gali būti susijęs prieš kurį laiką visuomenę stebinęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdo Boreikos delsimas trauktis iš pareigų, nors taip pasielgti jį ragino valstybės vadovai.

"Ne vieną kartą, bent jau taip kalba kai kurių įstaigų vadovai, buvo tartasi, kad tie pinigai turi grįžti "šeimininkams" per Ūkio banką. Taip neatsitiko. Darau prielaidą, kad dėl to gerbiamas generolas R.Boreika tempė laiką atsistatydinti iš pareigų", - pareiškė G.Kalinauskas.

FNTT, nors jau ne R.Boreikos vadovaujama, suskubo atsikirsti, kad jie, nors ir atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimo, tiesiogiai prie sulaikytų lėšų neprieina. Esą jais rūpintis turėjo Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), į kurią dar 2008 metais buvo kreiptasi dėl būtinumo apskaityti lėšas kaip bešeimininkį turtą.

Siekė susitikimo

Su ketverius metus trunkančiu "nešvarių" iš Rusijos atkeliavusių pinigų legalizavimo tyrimu susiję teisėsaugininkai LŽ situaciją aiškino kiek kitaip. Pasak jų, iš Rusijos pervesti juodieji milijonai, net tie, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti bešeimininkiais ir turėjo būti perimti VMI, iki šiol nepajudėjo iš Ūkio banko.

"Nei ikiteisminį tyrimą vykdančios FNTT, nei darbą prižiūrinčios Kauno apygardos prokuratūros "galvoms" tai kažkodėl neužkliuvo. Antra vertus, reikia suprasti, kad bet kuriam bankui tokios sumos, esančios jo dispozicijoje netrumpą laiką, be to, ne gulinčios uždarytoje skrynelėje, bet galbūt paleistos į apyvartą, - nemenkas dalykas. Kas pasakys, ar ne dėl to, likus vos kelioms savaitėms iki R.Boreikos atsistatydinimo, susitikti su juo taip siekė Ūkio banko investicinės grupės prezidentas Vladimiras Romanovas?" - svarstė su LŽ kalbėję pareigūnai.

Tiria 4 metus

Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo Lietuvoje buvo pradėtas dar 2006-ųjų rugsėjo 6 dieną. Kelios dienos prieš tai į trylikos ribotos atsakomybės bendrovių sąskaitas Ūkio banke įkrito 16 mln. JAV dolerių, milijonas eurų bei 2,5 tūkst. Šveicarijos frankų (iš viso - apie 68 mln. litų).

Pinigai per kelis tarpininkus atkeliavo iš Maskvoje veikusio ribotos finansinės atsakomybės banko "Discount", kurio licencija dėl šiurkščių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymų pažeidimo Rusijos centrinio banko buvo panaikinta 2006-ųjų rugpjūčio 31 dieną.

Kaip teigiama, Lietuvos komercinis Ūkio bankas, tik sulaukęs įplaukų, vos po kelių valandų gavo banko korespondento prašymus skubiai grąžinti lėšas siuntėjui. Pirmajame prašyme buvo nurodoma, kad įvyko banko klaida, vėliau - kad bandyta įvykdyti pinigų plovimo operaciją. Vis dėlto Ūkio bankas visų trylikos bendrovių, kurioms buvo persiųsti pinigai, sąskaitas blokavo.

Netrukus į tyrimą įsitraukė FNTT, iš Austrijos finansinės žvalgybos padalinio gavusi informaciją, kad Rusijos teisėsaugininkai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo komercinio banko "Discount" atžvilgiu.

Nuo to laiko iš tyrimą vykdančios FNTT bei jį kontroliuojančios Kauno apygardos prokuratūros vis pasigirsdavo "džiugių žinių" - esą Lietuvoje bandyti legalizuoti pinigai ryt poryt atsidurs valstybės kišenėje, kaip numato šalies įstatymai.

Tokia informacija skambėjo 2009-ųjų pradžioje, kai bešeimininkiais pripažinti 3,7 mln. dolerių turėjo nugulti į Kauno apskrities VMI depozitinę sąskaitą. Tokia žinia pranešta ir prieš kelias savaites. Tik dabar kalbama apie kur kas didesnę sumą - Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Kauno apskrities VMI pareiškimą, bešeimininkiais pripažino ir perduoti valstybės nuosavybėn nurodė 11 mln. JAV dolerių, 765 tūkst. eurų ir 25 tūkst. Šveicarijos frankų.

Platus tinklas

Kaip, remdamasi savais šaltiniais Rusijos vidaus reikalų ministerijoje, tvirtina šios šalies žiniasklaida, į šią didžiulės apimties pinigų plovimo schemą buvo įtraukta nuo 50 iki 100 vietos bankų, pinigų plovimui reikalingos sąskaitos atidarytos daugelyje užsienio valstybių, tarp jų - Latvijoje ir Lietuvoje.

"Operacijos" centrais buvo dvi finansų institucijos - komercinis Maskvos bankas "Discount" bei Austrijoje veikiantis "Raiffeisen Zentralbank Oesterreich AG".

Tik per vieną dieną - 2006 metų rugpjūčio 29-ąją - iš 27 Rusijos bankų į "Discount" buvo pervesta apie 60 mln. dolerių (apie 240 mln. litų). Jie nukeliavo į Austriją, paskui - į kitų užsienio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, bankuose atidarytas sąskaitas.

Rusijos žiniasklaida, remdamasi savais šaltiniais, tvirtina, kad bandyti legalizuoti pinigai - ne "eilinių" Rusijos mafijos, kaip bandyta aiškinti Lietuvoje, veikėjų lėšos. Išplauti nusikalstamu būdu įgytus pinigus bandė itin aukšti valdininkai, susiję su Kremliaus kontroliuojamomis naftos kompanijomis ir Rusijos Federalinio saugumo biuro (FSB) Ekonominio saugumo departamento vadovu Aleksandru Bortnikovu, kuris esą kontroliavo įvairių komercinių struktūrų pervedamas lėšas.

Būtent su šiais aukštais šulais rusų žiniasklaida sieja ir faktą, kad "nešvarūs" pinigai iš jų šalies buvo plaunami būtent per Austrijos "Raiffeisen" banką. Kaip teigiama, būtent per šį banką juda Rusijos ir Vokietijos sukurto dujotiekio "Nord Streem" projektui įgyvendinti skirtos lėšos.

"Naudojantis oficialaus projekto priedanga, lygiagrečiai legalizuojami ir daugelio aukštų Rusijos valdininkų bei FSB kontroliuojamų komercinių struktūrų pinigai", - savo šaltinius cituoja Rusijos kolegos.

Suinteresuotas FSB?

Kokio masto finansinė machinacija buvo sužlugdyta, rodo faktas, kad prabėgus vos penkioms dienoms nuo "Dsicount" licencijos panaikinimo buvo nušautas tyrimą inicijavęs Rusijos centrinio banko viceprezidentas Andrejus Kozlovas.

Ne mažiau svarbu, kad tyrimą dėl banko "Discount" veiklos, prieš tai prokurorams pareiškus, kad nutraukia bylą, perėmė beveik tuo pat metu prie Rusijos generalinės prokuratūros įkurtas Tyrimų komitetas. Jo vadovu tapo su FSB struktūromis siejamas, tuometiniam Kremliaus administratoriui Igoriui Sečinui artimas Aleksandras Bastrykinas, o komitete buvo įdarbinta apie 50 FSB atstovų.

Kaip tvirtina Rusijos žiniasklaida, grupė, kontroliuojama saugumo struktūrų, perėmė tyrimą, kurio dokumentuose gali būti tiesioginių įrodymų apie aukščiausių pareigūnų, taip pat ir iš saugumo struktūrų, dalyvavimą pinigų plovimo operacijoje.

Užsipuolė advokatą

Kova dėl įšaldytų milijonų verda ne tik Rusijoje. Kaip prieš kurį laiką skelbė Latvijos žiniasklaida, šioje šalyje, siekiant panaikinti iš "Discount" pervestų pinigų areštą, buvo daromas didžiulis spaudimas pareigūnams, jiems siūlyti milžiniški kyšiai.

Panašiai procesas, ieškant "priėjimo" prie pareigūnų, susijusių su šiuo tyrimu, regis, vyko ir Lietuvoje. Praėjusį rudenį Lietuvoje kilo nemenkas skandalas, kai ribotos atsakomybės įmonės "European Electronics Trading SA" atstovu prisistatantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pilietis Jurijus Chrollas per krašto žiniasklaidą ir viešųjų ryšių agentūras ėmė skleisti informaciją, esą žinomas advokatas, buvęs teisingumo ministras Gintaras Balčiūnas pasisavino jam kaip užstatą pervestus 500 tūkst. JAV dolerių (1,5 mln. litų), kurie turėję tapti atlygiu sėkmingai įgyvendinus siekį išlaisvinti įšaldytas lėšas.

Tuo, kad G.Balčiūnas būtų galėjęs pasisavinti net 0,5 mln. dolerių ir ramiai toliau gyventi, abejoja LŽ kalbinti teisėsaugininkai. Anot jų, labiau tikėtina, kad "kompromatų" lavina buvo papilta iš pykčio dėl taip ir nepavykusios lėšų išlaisvinimo operacijos.

Tačiau ši istorija įdomi dėl kitų aplinkybių. Būtent jos metu atsiskleidė, kas ir kokiais būdais veikia šioje istorijoje.

Pareigūnų nesudomino

Tuo metu pinigų savininkų atstovu prisistatinėjusio J.Chorollo laiškuose žiniasklaidai tiesiai šviesiai buvo teigiama, kad, pavykus panaikinti lėšų areštą, pagalbininkams bus išmokėtas "honoraras", siekiantis 12,5 proc. nuo išlaisvintos 16 mln. JAV dolerių sumos. Ten pat pripažįstama, kad tikslui pasiekti "gali nepakakti vien tik formalių procedūrų ir prireiks neformalių žygių."

Viename tokių rašinių pažymėta ir tai, kad savininkams esą buvo pristatytos advokato ataskaitos dėl "reikalo sutvarkymui" išleistų pinigų - kaip teigta, vien "sprendžiant klausimus su Generalinės prokuratūros pareigūnais išleista 100 tūkst. litų".

Ši informacija ne vieną dieną sukosi viešojoje erdvėje. J.Chorollu prisistatantis asmuo taip pat viešai platino informaciją, kad dėl advokato G.Balčiūno sukčiavimo kreipėsi į FNTT, tad netrukus prieš jį bus pradėtos teisinės sankcijos.

Kai prieš kelias dienas pasiteiravome G.Balčiūno, ar tuo metu jis sulaukė teisėsaugininkų - FNTT, o galbūt ir prokuratūros dėmesio, - jis griežtai tai paneigė. Beje, tuo metu raginimai teisėsaugininkams tirti šią istoriją skambėjo net iš Seimo tribūnos. Ar FNTT ir prokurorams klausimų nekilo?

Išskirtinis bankas

Dabar reikėtų prisiminti prieš kelias dienas nuskambėjusį premjero patarėjo G.Kalinausko pasvarstymą, kad su šiais pinigais gali būti susiję FNTT, o konkrečiau - neseniai pasitraukusio jos vadovo R.Boreikos interesai.

Su tyrimu susijusių pareigūnų teigimu, stebint situaciją, vis dėlto sunku būtų patikėti, kad Lietuvos specialiosios tarnybos būtų susigundžiusios pasitarnauti išlaisvinant rusų pinigus. Teisingiau - pareigūnai abejoja, ar pinigai vis dar gulėtų Lietuvoje, jei teisėsauginių struktūrų vadai būtų apsisprendę padėti tikriesiems jų savininkams.

Kitas klausimas, kurį seniai kelia su tyrimu susiję specialistai, o pastaruoju metu - ir politikai, - kodėl tokio dydžio lėšos iki šiol saugomos ne po valstybės sparnu, bet komerciniame Ūkio banke, kurio vienintelis įsipareigojimas, disponuojant šiais pinigais - juos grąžinti, valstybei pareikalavus.

Maža to, aiškėja, kad iš "Discount" banko į Lietuvą pervesti ir Ūkio banke įšaldyti pinigai yra ne vienintelės galbūt nusikalstamu būdu įgytos lėšos, su FNTT žinia "įstrigusios" šioje komercinėje įstaigoje.

LŽ duomenimis, Ūkio banke iki šiol laikoma dar apie 2,7 mln. dolerių, per jį bandytų "išplauti" Ukrainos veikėjų. Tyrimą dėl šių lėšų nuo 2008-ųjų vasaros taip pat vykdo Kauno FNTT skyrius.

Visa grandinėlė

Prieš kelias dienas FNTT išplatintame pranešime teigiama, kad apskaityti bešeimininkes lėšas, šios tarnybos nurodymu, turėtų VMI.

"Nuo 2008 metų, kai buvo kreiptasi į Kauno apskrities VMI su pranešimais apskaityti lėšas kaip bešeimininkį turtą, FNTT turto pripažinimo bešeimininkiu procese nedalyvauja, negali paveikti jo trukmės bei teisminio proceso", - rašoma FNTT pranešime.

Tačiau Kauno apskrities VMI atsakymas į LŽ klausimą byloja ką kita: nuo pat tyrimo dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimo iš banko "Diskaunt" pervesti pinigai saugomi Ūkio banke, nes "tiek Kauno apygardos prokuratūra, tiek ir Kauno miesto apylinkės teismas pinigų saugotoju skyrė Ūkio banką".

"Ši laikinoji apsaugos priemonė galioja iki to laiko, kol pinigai teismo sprendimu pripažįstami bešeimininkiu turtu ir perduodami valstybės nuosavybėn. Todėl Kauno AVMI, perimdama lėšas į apskaitą kaip galbūt bešeimininkį turtą, neturi galimybės keisti turto saugotojo", - teigia VMI.

Kaip LŽ tvirtino su tyrimu susiję pašnekovai, nepaisant viešo FNTT atsiribojimo nuo įšaldytų lėšų kontrolės, situacija realybėje iš tiesų buvo kiek kita.

Pareigūnai, jau ketverius metus bandantys išsiaiškinti nusikalstamą rusiškų pinigų judėjimo grandinę, tvirtina, kad ji užstrigusi Lietuvoje, vienam kitą gerai supratus aukščiausiems asmenims: tuometiniam FNTT vadovui R.Boreikai, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Kęstučiui Betingiui bei Ūkio banko investicinės grupės prezidentui V.Romanovui.

"Tai, kad bankui, praėjusiais metais uždirbusiam 45,7 mln. litų grynojo pelno, gali būti skausminga vienu mostu išimti beveik 70 mln. litų (panaši suma įšaldyta "Discount" byloje), - akivaizdu. Taip pat akivaizdu, kad jokie sprendimai byloje, kurioje figūruoja tokio dydžio sumos, nedaromi be aukščiausių FNTT ir prokuratūros galvų. Tad kalbos, kad sprendimus čia galėjo priiminėti VMI - ganėtinai naivios", - LŽ tvirtino su tyrimu susiję pareigūnai.

Iškilo pavojus

Pavojus patogiai sistemai akivaizdžiai iškilo, pasigirdus signalams apie valstybės vadovų nepasitenkinimą FNTT generalinio direktoriaus R.Boreikos veikla. Jau tuo metu buvo kalbama, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės esą netenkina menki FNTT darbo rezultatai - mat paaiškėjo, kad kone kas antras ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas. Neoficialiai teigta ir tai, kad specialiosios tarnybos šalies vadovams pateikė duomenų, jog kai kurie FNTT tyrimai galėjo būti numarinti tyčia, juos skaldant į atskirus epizodus ir nutraukiant už kyšius.

Bet dar didesnį smūgį, regis, sudavė balandžio viduryje Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriuo FNTT buvo įpareigota disponuojama informacija apie bankuose vykdomas operacijas dalytis su kitomis teisėsaugos institucijomis - pirmiausia VMI.

Atsako į šį sprendimą nereikėjo laukti. FNTT beveik akimirksniu paskelbė apie VMI vadovo Modesto Kaseliausko motinos namuose rastus neva jam priklausančius šovinius.

R.Boreikos kėdės ši akcija neišsaugojo. Tačiau, savo ruožtu, generolo pasitraukimas nenuskaidrino ir "nešvarių" pinigų tyrimo. Nors nuo Vyriausybės nurodymo dalytis informacija apie bankines operacijas praėjo ne vienas mėnuo, FNTT, regis, deda visas pastangas tam žingsniui nutolinti.

Plaudama jau buvusio savo vadovo mundurą, likusioji FNTT vadovybė atkakliai tikina, kad pinigų plovimo bylos sudėtingos, tad ir tiriamos ilgai, o įšaldytiems pinigams laikyti pasirenkamas geriausiai jų saugumą užtikrinti galintis subjektas - šįkart Ūkio bankas.

Maža to - kaip tvirtina su tyrimu susiję pareigūnai, gegužės pabaigoje nuskambėjęs teismo sprendimas, kuriuo nurodoma Kauno apskrities VMI pervesti 11 mln. JAV dolerių, taip pat turėtų gerokai pataisyti susvyravusią FNTT reputaciją. Tik ar pinigai tikrai atsidurs valstybės kišenėje, kol kas labai abejojama.

Pareigūnų teigimu, kaip jau buvo ne kartą, iki birželio 28-osios, kai turi įsiteisėti teismo sprendimas, gali atsirasti lėšų "šeimininkai", nutolindami procesą, o kartu - ir pinigų išėmimą iš Ūkio banko - dar ne vieniems metams.

"Tai, kad bankui gali būti skausminga vienu mostu išimti beveik 70 mln. litų - akivaizdu. Taip pat akivaizdu, kad sprendimai tokioje byloje nedaromi be aukščiausių FNTT ir prokuratūros galvų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"