TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karas Gruzijoje privertė susirūpinti saugumu

2008 10 20 0:00
P.Auštrevičiaus nuomone, po konflikto Kaukaze daugiau lėšų krašto apsaugai galėtų būti skiriama ir mūsų šalyje.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Kaukaze praūžęs karinis konfliktas skaudžiai pamokė ne tik gruzinus, bet ir kitus Rusijos kaimynus. Mūsų šalies politikai jau svarsto, kokia linkme planuoti Lietuvos karinę gynybos politiką.

Gruzijoje viešėjusi mūsų šalies Seimo narių grupė domėjosi karinio konflikto priežastimis, eiga ir pasekmėmis. Po vizito Kaukaze parlamentarai ragina mūsų šalies krašto apsaugos politikos formuotojus pasimokyti iš gruzinų, kaip patiems išvengti panašios nelaimės.

Nuo kovos su terorizmu - prie gynybos.

Po karo Gruzijos valdžia ne tik deklaruoja dar stipresnius siekius prisijungti prie NATO ar būtinybę stiprinti demokratinius procesus šalyje. Ten aktyviai diskutuojama apie būtinybę sudaryti naują valstybės saugumo strategiją. Prieš kelerius metus parengtas ankstesnis dokumentas nebeatitinka šiandienos realijų, nes nenumatė karinės agresijos galimybės. Jis buvo orientuotas į kovą su terorizmu, o ne į staigią ir netikėtą kitos valstybės karinę intervenciją.

Konfliktas su Rusija privertė Tbilisį iš naujo įvertinti situaciją Kaukaze, santykius su didžiąja kaimyne, dėl to kylančius naujus iššūkius ir peržiūrėti visą nacionalinio saugumo sistemą. Gruzijoje viešėjusios Seimo delegacijos vadovas Petras Auštrevičius po susitikimų su šalies parlamentarais ir vyriausybės atstovais pasakojo, kad dabar prioritetu gruzinai laiko jau ne kovą su įvairaus masto terorizmu ir pirmenybę skiria nebe greitojo reagavimo pajėgoms. Parlamentaro nuomone, panašiai krašto apsaugos politikos prioritetus turėtų peržiūrėti ir mūsų šalis.

Ragina stiprinti rezervą

P.Auštrevičius pasakojo, kad gruzinai yra apsisprendę skirti gerokai daugiau lėšų karinėms pajėgoms stiprinti. Seimo nario nuomone, po gana netikėto karinio konflikto Kaukaze daugiau lėšų krašto apsaugai galėtų būti skiriama ir mūsų šalyje.

Dėl savo saugumo besijaudinanti mūsų šalis iš karo Gruzijoje galėtų pasimokyti ir to, kaip rūpintis kariniu rezervu. Karo metu Gruzijos ir Rusijos karinių pajėgų santykis buvo 1 ir 20. "Žinoma, kad šiame konflikte viską lėmė būtent tai. Gruzijos karinis rezervas neatitiko šalies lūkesčių. Tai, kaip reikia dirbti su kariniu rezervu, rūpintis mobilizacinių karių psichologiniu pasirengimu, labai gera pamoka turėtų būti ir mums", - įsitikinęs P.Auštrevičius.

Parlamentaro nuomone, karinio konflikto metu gruzinų pajėgos pasirodė gana gerai, tačiau nepaisant tikrai modernios ir gausios ginkluotės, jos vis tiek pritrūko. "Gruzinai pasakojo, kad labiausiai jiems stigo priešlėktuvinės ir prieštankinės technikos. Manau, kad ir mūsų šaliai reikia investuoti į tokią techniką, o ne gausinti sunkiųjų šarvuočių koloną", - po vizito Gruzijoje kalbėjo P.Auštrevičius.

Atgraso priešus

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tvirtino, kad mūsų šalies gynyba besirūpinantys pareigūnai išanalizavo karą Kaukaze, jo eigą ir iš to jau padarė reikiamas išvadas. Ministro nuomone, mūsų šalies gyventojams nėra ko nerimauti dėl valstybės saugumo.

Šiuo metu mūsų šalies karinės pajėgos veikia pagal naujiems iššūkiams pritaikytą ir patvirtintą kariuomenės reformos planą. Jame numatytas reikalavimas apginkluoti kariuomenę modernia prieštankine ir priešlėktuvine technika, yra beveik įgyvendintas.

J.Oleko nuomone, mūsų šalies gynybos politika yra subalansuota: rūpinamasi karių parengimu šalies gynimui, dalyvaujama tarptautinėse taikos palaikymo misijose, karinės pajėgos yra integruotos į bendrą NATO valstybių sistemą. "Lietuvos gynybos lygis yra pakankamai aukštas, kad atgrasintų priešus nuo minties pulti mūsų šalį, o sumanius pulti - atlaikytų puolimą ir duotų deramą atkirtį", - tvirtino J.Olekas.

Nesame pasiruošę gintis

Tačiau tuo, kad mūsų šalis gali nesijaudinti dėl savo karinių pajėgų, o kartu ir savo saugumo, įsitikinę ne visi. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės Rasos Juknevičienės nuomone, po konflikto Gruzijoje mūsų šalies gynybos politikos formuotojai turėtų peržiūrėti ją visą. "Tai reikia daryti dviem kryptimis. Pirmiausia reikėtų siekti, kad NATO turėtų konkretų gynybos planą Baltijos regionui. Antra, patys turėtume būti pasiruošę gintis. Kol kas Lietuva tam nėra pasirengusi", - įsitikinusi R.Juknevičienė.

Anot parlamentarės, mūsų šalį į keblią padėtį gynybos srityje įstūmė trumparegiška valdančiosios daugumos politika, šauktinių kariuomenės atsisakymas ir lėšų krašto apsaugai apkarpymas. "Dabartinė valdžia šiai sričiai skiria vos 1,16 proc. vidaus produkto. Su tokiais pinigais ir gana atsainiu požiūriu į krašto apsaugą nieko pasiekti tikrai negalima", - dėstė R.Juknevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"