TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariai prabilo apie nelygybę dėl priedų

2015 06 25 6:00
Mažiausia butpinigių suma - 52 eurais - turi tenkintis kariai ir jūreiviai. LŽ archyvo nuotrauka

Krašto apsaugos sistemoje jau kurį laiką verda aistros dėl profesinės karo tarnybos kariams mokamų butpinigių ir kelionpinigių. Nelygiaverčiais save laikančių karių nepasitenkinimas esama tvarka iki šiol nebuvo prasiveržęs į viešumą. Tačiau dalis jų norų ir pageidavimų jau svarstomi Krašto apsaugos ministerijos kabinetuose.

Kariai, nepatenkinti dabartine butpinigių ir kelionpinigių mokėjimo tvarka, savo priekaištų dėl dar 1998 metų gruodžio 8 dieną priimto Vyriausybės nutarimo viešai nereiškia, nes bijo patekti į aukštesnių vadų nemalonę.

Priklauso nuo laipsnio

Šis dokumentas reglamentuoja priedų mokėjimą. Pagal nutarimo nuostatas butpinigių dydis priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario laipsnio - kuo jis aukštesnis, tuo didesni butpinigiai. Šių lėšų paskirtis - kompensuoti išlaidas, susijusias su gyvenamųjų patalpų išlaikymu.

Šeimas turintiems generolams ir admirolams, kuriems nesuteiktas tarnybinis butas, ir tiems, kuriems neatlyginamos kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos, kiekvieną mėnesį skiriama po maždaug 173 eurus. Analogiškus kriterijus atitinkantiems vyresniesiems karininkams tenka po 115 eurų butpinigių. Beveik po 87 eurus kas mėnesį mokama jaunesniesiems karininkams, po 70 eurų - puskarininkiams, vyresniesiems eiliniams, vyresniesiems jūreiviams. Mažiausia suma - 52 eurais - turi tenkintis kariai ir jūreiviai.

Būtent butpinigių skyrimas, kai atsižvelgiama į karinius laipsnius, ir piktina žemesnio rango profesinės karo tarnybos karius, juolab kad turintieji aukštesnį laipsnį gauna ir didesnį atlyginimą. Anot jų, tokia tvarka sukuria pagrindą atsirasti diskriminacijai. Esą pagal Vyriausybės nutarimą peršasi išvada, kad aukštesnio rango asmenims būsto išlaikymas kainuoja daugiau.

Teisinga tik popieriuje

Su LŽ bendravę profesinės karo tarnybos kariai nepatenkinti ir dabartine kelionių išlaidų kompensavimo tvarka. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nurodyta, kad tuo atveju, kai kariai tarnybos vietovėje neturi gyvenamojo būsto ir nėra galimybės ar netikslinga jų vežioti į tarnybos vietą ir atgal tarnybiniu transportu, krašto apsaugos ministras savo įsakymu gali leisti jiems atlyginti važinėjimo keleiviniu transportu (išskyrus taksi) išlaidas. Jeigu kariai naudojasi nuosavu transportu, kelionės išlaidos jiems gali būti kompensuojamos pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus tarifus.

„Viskas atrodo lyg ir teisinga, kol nėra taikoma realybėje. Dažnai būna taip, kad rajone gyvenančiam asmeniui iki darbo yra arčiau negu gyvenančiajam mieste. Tačiau tas, kuris kasdien tame pačiame mieste turi nuvažiuoti po 25 kilometrus, kelionpinigių negaus, o tas, kuriam iš rajono iki darbo tereikia nukakti keletą kilometrų, kompensacijos sulauks“, - pasakojo LŽ pašnekovai.

Jų teigimu, kelionės išlaidos turėtų būti dengiamos atsižvelgiant ne į gyvenamąją vietovę, o į atstumą iki tarnybos vietos.

Šį tą žada keisti

Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento atstovai per Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento darbuotojus LŽ perdavė, kad ministro nustatyta tvarka profesinės karo tarnybos kariams kompensuojamos kelionės išlaidos, kai atstumas iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal yra ne didesnis kaip 120 kilometrų. Nustatytas kelionės nuosavu transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydis - 0,06 euro.

Kol kas šios tvarkos pakeitimų nenumatoma daryti. Tačiau jau svarstoma, kaip būtų galima keisti butpinigių skyrimo sistemą. „Siekdama užtikrinti sklandesnį karių rotavimą, Krašto apsaugos ministerija svarsto butpinigių mokėjimo sistemos tobulinimo klausimą. Numatomais pakeitimais (patobulinimais) siekiama sukurti socialiai teisingesnę, orientuotą į veiksnius, darančius įtaką būsto išlaikymo išlaidų dydžiui, sistemą. Parengus naujas nuostatas, bus keičiami ir atitinkami teisės aktai“, - dėstoma LŽ atsiųstame atsakyme.

Leidžia įstatymas?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos teigimu, Lietuvoje gaunamos pajamos patenka į Lygių galimybių įstatyme pateikiamą socialinės padėties apibrėžimą. LŽ duomenimis, tarnyba galėtų nagrinėti krašto apsaugos sistemoje galiojančią tvarką, jeigu ji nebūtų įtvirtinta įstatymu. V. Dambrava pripažino, kad kontrolierius yra gavęs skundų dėl įstatymų, kurie galbūt neatitinka lygių galimybių principų. Tuomet buvo atliekami išsamūs ir ne vieną mėnesį trukę tyrimai.

„Atkreipiame dėmesį, kad diskriminacija dėl įvairių pagrindų (ir dėl socialinės padėties) tam tikrais atvejais gali būti pateisinama, ir tai reglamentuojama įstatymais. Taigi Lygių galimybių įstatyme numatyta konkreti išimtis dėl asmens socialinės padėties. Nežinodami visų aplinkybių negalėtume imtis vertinti šios situacijos“, - raštu LŽ atsakė V. Dambrava.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"