TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karingos Vilniaus nuotaikos išblėso

2015 10 09 6:00
Vilniaus vadovai anksčiau dėl GPM kalbėjo kur kas drąsiau, tačiau dabar Vyriausybei linkę nusileisti. Alinos Ožič nuotrauka

Prieš ydingą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirstymo savivaldybėms tvarką kelerius metus teismuose kovojusi Vilniaus valdžia ūmai pakeitė toną. Finansų ministerijai pasiūlius keliasdešimt papildomų milijonų eurų, miesto politikai tapo jau nebe tokie karingi dėl sostinei tenkančios GPM dalies.

Po Vilniui palankaus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo pripažinta, kad GPM dalies pervedimo savivaldybėms teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, džiūgavę sostinės politikai dabar jau linkę sutikti su Vyriausybės siūloma tvarka. Nors GPM dalijimo principus siūloma palikti tuos pačius, Vilnius džiaugiasi dėl numatomų papildomų 40 mln. eurų.

Papildomi 40 mln. eurų

2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatoma, kad Vilniui tenkanti GPM dalis sieks tik 45,95 proc. – net mažiau nei šiemet, kai teko 48 proc., tačiau sostinės valdžia skaičiuoja, kad bendri asignavimai padidės. Pagal Finansų ministerijos pasiūlytą tvarką, GPM dalies praradimas savivaldybėms donorėms bus kompensuojamas specialiomis tikslinėmis dotacijomis.

Kaip LŽ nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, dėl naujos metodikos kitąmet, kaip prognozuojama, sostinės biudžetas gaus 24,7 proc. daugiau pajamų iš GPM nei šiemet. Pajamos turėtų sudaryti 262 mln. 354 tūkst. eurų, tai 47 mln. eurų, arba 21,9 proc., daugiau, negu buvo numatyta šiems metams.

Miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas LŽ sakė, kad savivaldybė ne atsitraukia, o „surado kompromisą“. „Dėl naujos metodikos pasiūlymų vyko neformalios konsultacijos su Finansų ministerija. Miestas pagal jos siūlymus laimi ne tiek daug, kiek galėtų padidinus absoliučią GPM dalį, bet pajamos padidėja. Papildomi 40 mln. eurų yra daug“, – aiškino jis.

Priminsime, kad bendra Vilniaus skola šiuo metu siekia 340 mln. eurų.

Visiems gerai

Finansų ministerijos pasiūlytai GPM skirstymo metodikai pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Šią savaitę surengtame LSA valdybos posėdyje, kaip teigė asociacijos prezidentas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, nė viena savivaldybė siūlomai tvarkai neprieštaravo.

„Niekas nesiskundė, pasiūlymams pritarėme bendru sutarimu. Suprantu, kad didieji miestai norėtų daugiau, bet ir aš norėčiau, kad Druskininkų biudžetas būtų ne 16 mln. eurų, o bent 30 mln. eurų“, – LŽ sakė R. Malinauskas.

Vilniaus valdžia tikisi, kad svarstant kitų metų biudžeto projektą Seime skaičiai dar gali pasikeisti. Sostinės vicemeras Valdas Benkunskas LŽ teigė, kad neatmetama galimybė dar kartą kreiptis į KT ir paprašyti išaiškinti, ar Vyriausybė tinkamai įgyvendina Konstitucijos sergėtojų sprendimą. „Nes dabar kas kaip nori, tas taip KT sprendimą interpretuoja. KT pasakė tik taisyklę, kad perskirstant GPM tarp miestų turi būti aiški tvarka“, – kalbėjo jis.

Teisminiai ginčai dėl Vilniui tenkančios GPM dalies dar nebaigti. Byla dėl to, kad nuo 2002-ųjų iki 2012 metų sostinei buvo paliekama tik 40 proc. GPM, Vilniaus apygardos administraciniame teisme tebenagrinėjama. Miesto skunde teismui prašoma, kad Vyriausybė Vilniui atlygintų 271 mln. eurų nuostolių.

Tvarką laiko neteisinga

Dėl GPM perskirstymo Vilnius, Kaunas ir Klaipėda yra tapę kitų savivaldybių donorais. Pavyzdžiui, vienam vilniečiui tenka tik 640 eurų biudžeto pajamų, kauniečiui – 740, klaipėdiečiui – 781 euras, kai šalies vidurkis yra 812 eurų. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) šiemet atliktas tyrimas.

LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas laikosi nuomonės, kad Finansų ministerijos po KT sprendimo pasiūlyta metodika nesprendžia GPM perskirstymo tarp savivaldybių problemų, nes mokesčio dalybų principai išlieka panašūs.

„Spėju, kad atsisakyti perskirstymo Vyriausybė nenori, nes nemato realybės. Toks skirstymas, koks yra dabar, yra neteisingas. Toms savivaldybėms, kurios stengiasi ir kažką daro, pritraukia verslą ar kuria darbo vietas, pinigai nubraukiami. O kitoms galima nieko nedaryti – vis tiek gaus pinigų“, – vertino ekonomistas.

LLRI skaičiuoja, kad atsisakius GPM perskirstymo savivaldybių pajamos, tenkančios vienam gyventojui, pasiskirstytų taip pat ar net tolygiau nei dabar (pavyzdžiui, vienam Neringos gyventojui tektų ne 2768 eurai, o 1997 eurai, Pagėgių – ne 956, o 815 eurų).

Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą 2016 metais bus jau 4 savivaldybės donorės (Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Neringos), kurios privalės dalį jose surinkto GPM atiduoti kitoms savivaldybėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"