TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karingumas derintas su diplomatišku žodžiu

2015 07 15 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvoje įprastas prezidentės Dalios Grybauskaitės, kaip karingos, tiesiai kalbančios politikės, įvaizdis per šiuos metus įsitvirtino ir tarptautinėje arenoje. Kita vertus, vidaus politikoje valstybės vadovės elgesys ir tonas tapo pastebimai diplomatiškesni.

Pradėdama antrus paskutinės prezidentavimo kadencijos metus D. Grybauskaitė išskiria kelis svarbiausius darbus: šalies gynybos, antikorupcinius, struktūrinių reformų, ekonominio augimo ir socialinės pažangos klausimus. Politikai ir politologai pabrėžia, kad prezidentės veiklos vektorių neabejotinai keis ir artėjantys Seimo rinkimai.

Įtempta darbotvarkė

D. Grybauskaitė ne kartą yra sakiusi, kad pirma prezidentavimo kadencija buvo skirta ekonomikos krizei, jos padariniams suvaldyti ir Lietuvos energetiniam savarankiškumui užtikrinti. Šalies vadovės antros kadencijos pradžią paženklino grėsmingi geopolitiniai pokyčiai regione. „Tai buvo naujų iššūkių metai, pareikalavę greitų sprendimų, užtikrinančių valstybės saugumą, - skubiai didinti gynybos finansavimą, kariuomenės plėtrą, atnaujinti privalomąją karo tarnybą“, - informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad gynybos srityje per metus pasiekta daugiau pažangos nei per pastarąjį dešimtmetį: Lietuva gavo papildomų garantijų iš NATO, sustiprino bendradarbiavimą su sąjungininkais, ėmėsi realių priemonių informacinio saugumo srityje, mūsų šalies iniciatyva visos Europos Sąjungos prioritetu tapo energetinio saugumo užtikrinimas. „Ekonominė situacija stabili, tačiau reikia daugiau Vyriausybės dėmesio ūkio augimui, investicijoms pritraukti ir naujoms darbo vietoms kurti. Tik tuomet gerokai, o ne minimaliai padidėtų pensijos, algos, nyktų socialinė atskirtis“, - akcentavo šalies vadovės Spaudos tarnybos atstovai.

Prasidedant antriems šios kadencijos metams D. Grybauskaitės darbotvarkėje tarp svarbiausiųjų išlieka valstybės gynybos, antikorupciniai, struktūrinių reformų, ekonominio augimo ir socialinės pažangos klausimai. Prezidentė teigia norinti matyti Lietuvą tvirtai einančią savarankiškos, skaidrios, pasaulyje gerbiamos, demokratiškos ir kiekvienam žmogui teisingos valstybės keliu.

Priešakinės linijos - ne mums

Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis praėjusius prezidentės darbo metus vertino teigiamai. Anot jo, D. Grybauskaitė aktyviai reiškėsi tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Šalies vadovė esą suformavo teisingą Lietuvos poziciją dėl situacijos Ukrainoje ir Rusijos agresijos. Vidaus politikos lauke, teikdama įstatymų projektus, vetuodama Seimo palaimintas tam tikras pataisas, prezidentė taip pat buvo aktyvi.

Vis dėlto V. Mazuroniui užkliuvo tai, kad D. Grybauskaitė, laikydamasi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, siekė būti kitų šalių priešakyje. „Bandymas būti priekyje visų, mano nuomone, yra svarstytinas. Principinė pozicija teisinga ir ją reikia ginti. Tačiau ar mes, kaip valstybė, gauname maksimalios naudos imdamiesi lyderystės šioje srityje? Didelis klausimas“, - pažymėjo jis. „Darbiečių“ lyderiui taip pat nepriimtina prezidentės laikysena dėl švietimo ir mokslo ministru nepatvirtinto Seimo pirmojo vicepirmininko Vydo Gedvilo, jai neįtikusių viceministrų.

V. Mazuronis įsitikinęs, kad per kitus antros kadencijos metus D. Grybauskaitės laukia nemažai iššūkių. Vienas jų - kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai, po jų prezidentė turės paskirti naują premjerą ir Vyriausybę.

Įtampos nebeliko

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė pažymėjo, kad ir antrą kadenciją prezidentė liko aktyvi, teikė daug įstatymų iniciatyvų. Ryški figūra, pirmiausia - Ukrainos klausimu, D. Grybauskaitė buvo ir tarptautinėje arenoje.

I. Šiaulienės teigimu, prezidentės santykiai su premjeru yra normalūs, tad dabartinė Vyriausybė turėtų dirbti visą kadenciją. Tarp D. Grybauskaitės ir valdančiųjų partijų dėl kandidatų į ministrus, viceministrų personalijų ar kitų dalykų tvyrojusi įtampa esą atslūgo. Tai, kad Seimas atmetė kelias šalies vadovės į aukštus postus siūlytas kandidatūras, pavyzdžiui, teisėjo Nerijaus Meilučio į generalinius prokurorus, neva tėra nuomonių išsiskyrimas, neišvengiamas demokratinėse valstybėse.

Reitingai nebeslegia

Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitė elgiasi kiek laisviau nei per pirmą kadenciją: „Prezidentės nebeslegia politinių reitingų našta, ir tai jai leidžia būti dar energingesnei, aktyvesnei, kalbėti tiesiai."

Daugiausia įtakos D. Grybauskaitės veiklai pastaruoju metu turėjo geopolitiniai iššūkiai, karas Ukrainoje ir Graikijos finansinės problemos. Prezidentė daug dėmesio ir laiko skyrė Lietuvos pozicijoms įvairiose tarptautinėse institucijose formuoti. Anot E. Masiulio, vidaus politikoje ji pasiuntė aiškų signalą, kad su šia Vyriausybe nesieja didelių pokyčių.

Klausiamas apie pastabas prezidentei, E. Masiulis sakė, kad kritikos D. Grybauskaitei galima pažerti dėl generalinio prokuroro skyrimo istorijos: skuboto kandidatūros teikimo, pasirinkto kandidato. Neabejotinos įtakos šalies vadovės veiklai, liberalo manymu, turės artėjantys Seimo rinkimai. „Prezidentė gyvens naujų rinkimų ir su tuo susijusios naujos Vyriausybės laukimu. Galbūt koks nors pokytis ar aktyvesnis jos vaidmuo atsiras jau po 2016 metų rinkimų“, - svarstė jis.

Sveiki konfliktai naudingi

Seimo didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos teigimu, prezidentės ir parlamento santykiai per šiuos metus tapo ramesni, santūresni, pasikeitė ir šalies vadovės bendravimas su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

„Ir metinis prezidentės pranešimas buvo labai taikus, be jokio kategoriškumo. Gal kiek lemia tai, kad tai jau antra kadencija ir nebereikia ryškesniais veiksmais bei kalbomis mobilizuoti rinkėjų būsimiems rinkimams. O gal, kaip sakoma, santykiai natūraliai apsišlifavo“, - dėstė konservatorius.

Nors būta tam tikrų paaštrėjimo atvejų (viceministrų juodasis sąrašas, kai kurių ministrų skyrimas), į didesnę valdančiosios daugumos ir prezidentės konfrontaciją tai neperaugo. „Sveiki konfliktai net naudingi. Problemų nutylėjimas, užkulisinis kalbėjimas kenkia kur kas labiau“, - pridūrė J. Razma.

Pasak jo, opozicijos ir šalies vadovės ryšiai nebuvo itin aktyvūs. „Nebent išoriškai galėdavo atrodyti, kad kai kada esama lyg ir bendro sprendimo, kai prezidentė ką nors kritiškiau pasakydavo ar padarydavo valdančiųjų atžvilgiu. Bet tai tik formalūs sutapimai, o ne kokie nors suderinti veiksmai“, - tvirtino TS-LKD atstovas.

J. Razmos nuomone, prezidentei netrūko aktyvumo stebint, kokius teisės aktus priima Seimas, ir pačiai teikiant jų projektus. Politikas atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitė pati inicijavo nemažai jautrius probleminius klausimus reglamentuojančių projektų, tuo tik parodydama, jog „yra dinamiškesnė, labiau gebanti reaguoti į situaciją negu Seimo struktūros“.

Profesionaliai balansavo

Politologo Bernaro Ivanovo žodžiais, per šiuos metus prezidentė suformavo savitą bendravimo su valdančiaisiais ir opozicija modelį. „Tas santykis pasireiškia tuo, kad ji geba profesionaliai balansuoti palaikydama santykius ir su vienais, ir su kitais. Tai gerai. Prezidentė tarsi sieja save su esančiųjų valdžioje laimėjimais, Vyriausybės politika. Kartu ji atsiriboja nuo problemų, kurios natūraliai kyla valdantiesiems, skandalingų situacijų, geba organiškai palaikyti opoziciją. Manyčiau, tai vykęs santykių modelis, kuriuo ateityje galbūt galės naudotis ir kiti prezidentai“, - LŽ aiškino politikos ekspertas.

Pasak B. Ivanovo, nemažai prezidentei priskiriamų vidaus politikos nuopelnų ne jos asmeninis indėlis, o daugiau - Vyriausybės. „Šalies vadovės nuopelnas - brėžti gaires, formuoti tam tikrą viziją“, - kalbėjo politologas.

Jo nuomone, didžiausia užsienio politikos problema, kurios niekaip nedrįstama spręsti, - santykiai su Lenkija. Anot eksperto, visiškai nereikalinga įtampa sukurta dėl kelių raidžių. "Pamirštame, kad Lenkijos politinėje darbotvarkėje mūsų klausimas yra gal 25-as, o mūsų darbotvarkėje Lenkijos klausimas turėtų būti pirmas. Nes mūsų ekonominis, politinis svoris nepalyginamas. Neverta kurti problemų dėl nieko. Ypač turint galvoje politinius iššūkius. Norėčiau palinkėti, kad mūsų prezidentė taptų ta, kuri išspręstų visas problemas su kaimyne Lenkija, nes ji mums labai artima ne tik istoriškai, bet ir mentaliteto, pasaulėžiūros požiūriu“, - sakė politologas.

Įvaizdis sustiprėjo

B. Ivanovas sutiko, kad per pirmus antros kadencijos metus D. Grybauskaitės, kaip karingos vadovės, įvaizdis dar labiau sustiprėjo ne tik Europoje. „Kurdama kietos asketiškos prezidentės įvaizdį ji buvo nuosekli. Ir tai tikriau geriau, nei garsėti kaip populistiniam vadovui“, - pabrėžė jis.

Pasak eksperto, ypač stiprus D. Grybauskaitės, kaip „Rytų politinio vektoriaus“ žinovės, autoritetas. „Vakarų šalys ir jų politikai neturi supratimo apie dabartinę Rusiją, sovietinį, mentalinį paveldą, nuoskaudas dėl imperijos žlugimo. Šiuos dalykus jiems reikia nuolat aiškinti ir priminti“, - neslėpė B. Ivanovas.

Be Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, su šia užduotimi geriausiai susidoroja būtent D. Grybauskaitė. Tačiau kartais, anot politologo, prezidentės kalbose norėtųsi girdėti „daugiau sveiko kompromiso ir mažiau kategoriškumo“. Ypač svarstant pastaruoju metu vieną svarbiausių Europoje problemų dėl imigrantų kvotų.

Trūko dėmesio vidaus bėdoms

Politologės Lidijos Šabajevaitės manymu, pirmus prezidentės antros kadencijos metus galima vertinti kontroversiškai. Esą pagrindines savo funkcijas užsienio politikoje D. Grybauskaitė iš tiesų vykdė labai energingai, gal net per daug karingai. Tačiau vidaus gyvenime jos balsas ir įtaka buvo gerokai per maži. „Galima manyti, kad akcentuojant užsienio politiką, visas grėsmes žmonių dėmesys buvo nukreipiamas nuo gausių vidaus problemų“, - LŽ sakė ekspertė.

L. Šabajevaitės teigimu, prezidentės ir valdančiosios daugumos santykiai per šiuos metus tapo kiek ramesni. „Ministrų skyrimas nebuvo audringas. Matyti, kad nesistengiama aštrinti padėties“, - kalbėjo politologė. Tačiau savo „karininkiško tono ir stiliaus“ šalies vadovė neišsižadėjo. „Jeigu būtų kalbama žmogiškesne, šviesesne kalba, manau, tai būtų priimtiniau didesnei daliai visuomenės“, - pažymėjo L. Šabajevaitė.

. . .

Pirmų antros kadencijos metų (2014 07 12-2015 07 12) D. Grybauskaitės darbų apžvalga

Pateikta 14 įstatymų projektų.

8 įstatymai grąžinti Seimui svarstyti pakartotinai.

Pateikta Seimui ratifikuoti 18 tarptautinių teisės aktų.

Pasirašyta 750 įstatymų.

Paskirta 20 naujų teisėjų ir 24 teisėjai į aukštesnės pakopos teismus.

Paskirti 3 teismų pirmininkai, 2 teismų pirmininkų pavaduotojai ir 6 teismų skyrių pirmininkai.

Atleisti 29 teisėjai (2 jų – už teisėjo vardo pažeminimą).

34 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų ir pareigūnų vizitai į Lietuvą.

94 susitikimai su užsienio šalių atstovais, 36 iš jų – su prezidentais, 23 – su premjerais, 7 – su parlamentų pirmininkais, 16 – su tarptautinių organizacijų ir institucijų vadovais.

Paskirta 20 Lietuvos ambasadorių.

Priimti 33 užsienio šalių ambasadorių skiriamieji raštai.

31 vizitas į užsienį.

24 interviu Lietuvos žiniasklaidai ir 10 spaudos konferencijų; 37 interviu užsienio žiniasklaidai.

Pasakyta 71 kalba.

Atsakyta į 5396 šalies gyventojų laiškus.

Šaltinis: Prezidentės spaudos tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"