Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Karininkų gretos retėja

 
2016 11 08 6:00
Parengti vieną karininką valstybei kainuoja iki 100 tūkst. eurų. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Lietuvos kariuomenei šiuo metu trūksta daugiau kaip 300 karininkų. Jei tokios tendencijos išliks ateityje, jų trūkumas iki 2022 metų gali beveik padvigubėti. Todėl siūloma savotiškai „sendinti“ kariuomenę. Tuo tarpu šio sumanymo oponentai svarsto, kad geriau būtų rengti daugiau naujų, jaunų specialistų.

Karininkų trūkumo problema radosi dėl to, kad Lietuvoje jie į atsargą išeina būdami palyginti jauni – 36–45 metų, o kitose NATO šalyse – kur kas vyresni. Todėl siūloma pailginti jų tarnybos laiką iki 56 arba 60 metų.

Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatyta, kad žemesnio nei grandinio laipsnio kariai į atsargą gali išeiti 40 metų, nuo grandinio iki seržanto majoro – 50 metų, leitenantai – 35 metų, vyresnieji leitenantai – 40 metų, kapitonai – 43 metų, majorai – 46 metų, pulkininkai leitenantai – 50 metų, pulkininkai – 53 metų, o generolai – 58 metų. Profesinės karo tarnybos kariai, einantys karinių specialistų pareigas, į atsargą gali būti išleidžiami sulaukę 55-erių.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas gali pratęsti kareivių, jaunesniųjų karininkų ir majorų profesinę karo tarnybą dar ne daugiau kaip 10 metų, o puskarininkių ir pulkininkų – ne ilgiau kaip 4 metams.

Ministras Juozas Olekas Seime įregistravo įstatymo pataisas, pagal kurias numatoma iš viso atsisakyti galimo tarnybos pratęsimo krašto apsaugos ministro leidimu ir nustatyti, kad tik kareiviai ir jūreiviai, kaip ir dabar, būtų išleidžiami į atsargą sulaukę 40 metų. Tuo tarpu puskarininkiai, jaunesnieji ir vyresnieji karininkai į atsargą išeitų sulaukę 56 metų, o generolai – 60 metų. Penkeriais metais siūloma pailginti tarnybos amžių ir kariams, turintiems karinę specialybę, – jie į atsargą galėtų išeiti sulaukę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metų.

Šiuo metu krašto apsaugos sistema susiduria su dideliais personalo trūkumo ir jo pritraukimo sunkumais./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kamšo „skyles“

J. Olekas savo pasiūlymus motyvuoja tuo, kad šiuo metu krašto apsaugos sistema susiduria su dideliais personalo trūkumo ir jo pritraukimo sunkumais. Spalio 25 dienos duomenimis, trūko daugiau kaip 300 karininkų. Jau nemažai metų į atsargą karininkų išleidžiama daugiau, nei priimama tarnauti. 2011-aisiais iš profesinės karo tarnybos į atsargą išleisti 74, o priimti 43 karininkai, 2012 metais – 118 / 45, 2013 metais – 94 / 62, 2014 metais – 82 / 34. Išimtis – tik praėjusieji metai, kai į atsargą buvo išleisti 88, o priimti tarnauti 106 karininkai.

Anot KAM vadovo, Lietuvoje daugiausia karininkų išeina į atsargą būdami 36–45 metų ir nelaukdami galutinės šiuo metu nustatytos išleidimo į atsargą amžiaus ribos. Taip jie elgiasi suvokdami, jog galimybės integruotis į civilinę darbo rinką su amžiumi mažėja. „Daugumoje NATO šalių, ypač turinčių palyginti nedideles kariuomenes, maksimalus vidutinis profesinės karo tarnybos karių amžius yra 56 metai (be generolų), generolų – 60 metų, o Lietuvoje šie rodikliai yra 45 ir 58 metai, t. y. karininkai, išskyrus generolus, tarnauja trumpiausiai“, – tvirtino J. Olekas.

„Lietuvos žinias“ ministras tikino, kad jo siūlomoms pataisoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiktų. Esą būtų priešingai – atsivertų galimybės sutaupyti lėšų. „Daugiau karininkų liekant tarnyboje, reikės rengti mažiau naujų“, – sakė J. Olekas. Anot jo, vieno karininko parengimas valstybei kainuoja iki 100 tūkst. eurų.

Norėtų tarnauti ilgiau

Juozas Olekas

Į atsargą išėję karininkai, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė Atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Algimantas Vyšniauskas, pritartų, kad būtų pailgintas tarnybos kariuomenėje laikas. „Visiems šalies gyventojams pratęsiamas pensinis amžius, tad ir kariškiai neturėtų būti kokia nors išimtis“, – pažymėjo jis.

Kaip tikino A. Vyšniauskas, dauguma į atsargą išeinančių karių turi kariškas profesijas, o jas pritaikyti civiliniame gyvenime labai sunku. Kiek lengviau tik informacinių technologijų, ryšių specialistams, o karybos specialistai savo žinias pritaikyti retai kur gali. Todėl buvę karininkai dažniausiai eina dirbti į saugos tarnybas.

„Žinau pavyzdžių, kai išėjusieji į atsargą išvažiuoja svetur ir ten dirba asmens sargybiniais“, – pasakojo A. Vyšniauskas. Jis pažymėjo, jog žvelgiant iš valstybės pozicijų gal kiek ir gaila, kad savo žinių atsargos karininkai negali pritaikyti tėvynėje, nes per seni tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

A. Vyšniauskui pritarė Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Jurkevičius. Anot jo, kitose NATO šalyse atsargos karininkams dažnai darbo, kaip civiliams darbuotojams, atsiranda įvairiose su kariuomene susijusiose struktūrose, nes ten stengiamasi panaudoti jų sukauptas žinias bei patirtį. O Lietuvoje į atsargą išėję karininkai tokio darbo randa itin retai.

„Karininkai mokosi ne vienus metus, turi sukaupę didelį žinių bagažą, patirties. Todėl reikėtų tai panaudoti. Žinoma, kai kam tęsti tarnybos gal neleistų sveikata, bet tokiais atvejais yra galimybė išeiti į atsargą dėl kitos priežasties“, – tikino A. Jurkevičius. Jis neslėpė, kad ir pats išeidamas į atsargą jautė galįs toliau tarnauti, bet to daryti neleido įstatymai.

Pataisos po pataisų

Artūras Paulauskas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas stebėjosi, kad Seime vėl registruotos pataisos, kuriomis numatoma pratęsti karių tarnybos laiką, mat prieš beveik pusmetį minėtas įstatymas jau buvo keičiamas. Tuomet pataisas svarstant tiek komitete, tiek Seimo posėdyje apie norą pratęsti karių tarnybos laiką net užsiminta.

„Buvo daug diskusijų. Sutarėme, kad pratęsti tarnybos metus kariams galėtų krašto apsaugos ministras. Ir buvo įteisintas maksimalus terminas – 10 metų. Dabar vėl siūlomi esminiai pokyčiai Lietuvos kariuomenėje, kurie vargu ar išdiskutuoti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė A. Paulauskas.

Anot jo, keista, kad dabar siūlomos pataisos Seime registruotos parlamentaro J. Oleko, o ne pačios KAM vardu, nes tuomet jos jau būtų turėjusios pereiti Vyriausybės „rėtį“.

A. Paulauskas pažymėjo abejojantis, ar karininkų trūkumas Lietuvos kariuomenėje gali būti pagrindinė priežastis ją „sendinti“, verčiant ilgiau tarnauti jau tarnaujančiuosius. Mat vėliau karius išleidžiant į atsargą neabejotinai didės vidutinis kariuomenėje tarnaujančio kario amžius. Nors jau prieš pusmetį keičiant įstatymą ir suteikiant krašto apsaugos ministrui teisę pratęsti karininkų tarnybos laiką šis buvo toks, kad atitiktų NATO valstybių karininkų tarnybos laiką.

„Prieš trejus metus KAM rekomenduota priimti tarnauti į Lietuvos kariuomenę papildomai 1 tūkst. karių. Bet to niekaip nepavyksta įgyvendinti. Galima tai daryti ir dirbtinai sendinant Lietuvos kariuomenę, bet vargu ar tai tinkamiausias būdas. Gal reikėtų daugiau rengti naujų, jaunų specialistų ir jais papildyti kariuomenę“, – svarstė Seimo NSGK pirmininkas.

Vidutinis profesinės karo tarnybos karių amžius

Be generolų Generolų
Lietuva 45 58
Latvija 48 60
Estija 58 65
Slovėnija 55 55
Slovakija 55 57
Danija 60 60
Belgija 56 58

Šaltinis: KAM

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"