TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karininkų orumas parduodamas aukcione

2013 02 08 6:00
Atsargos kapitonas J.Jurkonis tikina norintis, kad valstybė laikytųsi žodžio, o ne siūlytų tapti visuomenės išlaikytiniu. /Romualdo Jurgaičio nuotraukos

Valstybės turto fondas atsisakė prekiauti Krašto apsaugos ministerijos tarnybiniais butais, kuriuose tebegyvena karininkai, prieš 20 metų gavę valstybės pažadą aprūpinti juos gyvenamuoju plotu. Turto bankas rengs tokių butų aukcionus. Kas laukia jų gyventojų? "Iškeldinsime", - toks Turto banko atsakymas.

"Metų pradžioje gavau Krašto apsaugos ministerijos (KAM) raštą "Dėl tarnybinio buto perdavimo savivaldybei". Man buvo nurodyta iki vasario 10-osios kreiptis į Vilniaus savivaldybę dėl teisės į socialinį būstą nustatymo. Taip pat pranešta: jei neatitiksiu reikalavimų, mano butą bus siūloma perduoti Turto bankui", - LŽ pasakojo 56 metų atsargos kapitonas Jonas Jurkonis.

Jis - vienas iš kelių dešimčių karininkų, prieš 20 metų atsiliepusių į valstybės kvietimą prisidėti kuriant nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tuomet 30-40-mečiai vyrai, atsisakę turėtų darbų, namų, kai kurie - ir aukštų pareigų sovietų kariuomenėje teikiamų garantijų, taip pat galimybių ateityje pradėti savo verslą, dalyvauti politikoje, tikėjo vienintele jiems žadėta garantija: baigus tarnybą likti gyventi tarnybiniame bute.

Tačiau tokią galimybę numatę teisės aktai 2000 metais buvo pakeisti, o 2009-aisiais krašto apsaugos ministrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė Rasa Juknevičienė paskelbė, kad KAM atsisako tarnybinių butų fondo.

Atgaline tvarka

Jau ne pirmus metus iš tarnybinių butų vejami karininkai, juose įsikūrę prieš 20 metų, nuomos sutartis su KAM sudarė pagal 1992-aisiais priimtą ir iki 2000-ųjų birželio 15 dienos galiojusį Civilinį kodeksą. Jis numatė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininkas, išėjęs į senatvės pensiją, gali būti iškeldinamas tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Tuo metu galiojo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 702 "Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų tarnybos nuostatų patvirtinimo". "Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš KAM tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų", - buvo numatyta šiame teisės akte. Tokios pat nuostatos išdėstytos ir KAM tarnybų bei dalinių tarnybų ir dalinių tarnybinių gyvenamųjų patalpų poreikio, skyrimo ir apskaitos tvarkoje, patvirtintoje tuometinio krašto apsaugos ministro Audriaus Butkevičiaus 1993 metų kovo 8-osios įsakymu Nr. 201.

"Tarnybiniai butai krašto apsaugos sistemos darbuotojams buvo suteikti įvairiose Lietuvos vietose, bet dauguma vis dėlto Vilniuje. Tuo metu tarnauti sostinėje iš viso krašto kvietė labiausiai kvalifikuotus, geresnį išsilavinimą turinčius karininkus, galinčius rengti gynybos planus, įvairius dokumentus. Visi buvome apgyvendinti viename name", - LŽ pasakojo atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius, pirmasis Alytaus apskrities teritorinės gynybos rinktinės vadas, nuo 1991-ųjų balandžio organizavęs Seimo apsaugą.

Tačiau 2000-aisiais teisės aktai, garantavę senatvę po stogu, buvo pakeisti, o nauji įstatymai numatė, kad į atsargą išėję karininkai privalo iš tarnybinio buto išsikelti per 30 dienų. 2009-aisiais tarnybinių butų fondo atsisakyti numačiusi R.Juknevičienės vadovaujama KAM nutarė, kad teisės aktų pakeitimai turi būti taikomi ir tiems, kurie sutartis su KAM sudarė iki jiems įsigaliojant, taigi atsargos karininkai tapo neteisėtais nuomininkais.

Prikiša tarnybą sovietams

Atsargos karininkams atsisakant kraustytis iš jiems pažadėtų butų, KAM vadovybė pradėjo skaičiuoti jų "nuodėmes". Praėjusią vasarą krašto apsaugos viceministrė, šiuo metu parlamentarės R.Juknevičienės padėjėja-sekretore dirbanti Indrė Pociūtė-Levickienė viešai pareiškė, kad iš tarnybinių butų nesikraustančių karininkų nemaža dalis į Lietuvos kariuomenę atėjo po 1991 metų, ne pačiu sunkiausiu Lietuvai metu, po tarnybos sovietų kariuomenėje. Be to, tarp jų yra tokių, kuriems nuomojamas tarnybinis butas nėra vienintelis gyvenamasis būstas, jie turi sau ar savo šeimos nariams priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą.

"KAM bandė mus viešai šmeižti, - LŽ sakė ats. plk. A.Dudavičius. - Ji skelbė, kad esame prikaupę turtų, kitų butų, o dabar norime valdišką turtą užvaldyti. Tapo labai skaudu. Ir tai sakau vardu visų žmonių, kurie tarnavo nuo pat kariuomenės atkūrimo, savo pasiaukojamu darbu turtų nesusikrovė, bet tikėjosi, kad valstybė išlaikys pažadą ir išėjus į atsargą pasirūpins bent kur mums gyventi. Žinoma, kai kas siūlo - eikite ir išsipirkite tuose butus. Tačiau mes neturime tokių pinigų, juk tarnaudami negalėjome užsiimti jokia kita veikla - buvome ne "biznieriai", o kariškiai."

Karininko teigimu, toli gražu ne geriausios būklės name, kuriame gyvena jo likimo broliai, yra įvairių nuomininkų - ir vyresnio amžiaus, ir ligonių, jau visiškai nevaikštančių, ir tėvų su nepilnamečiais vaikais. "Valstybė, o ypač KAM vadovybė, turėtų vienaip ar kitaip jais pasirūpinti arba bent jau kartu bandyti spręsti tą klausimą. O dabar žmonės sutrikę: štai vienas karininkas su nepilnamečiais vaikais, kiek žinau, persikėlė į neapšiltintą sodo namelį, kiti gal net pas senukus tėvus bandys grįžti, kai kurie apskritai neturi kur eiti", - pasakojo pulkininkas.

KAM duomenimis, iš 60 apgyvendintų tarnybinių butų net 51-ame žmonės įsikūrė nepagrįstai, ir tik 9 butų nuomininkai turi tam teisę. Vis dėlto tuometinė ministerijos vadovybė tvirtino esanti pasirengusi ginti vargingiausiai tarnybiniuose butuose gyvenančių asmenų interesus. KAM viešai paskelbė ketinanti tarnybinius butus, kuriuose gyvena asmenys, atitinkantys socialiniam būstui gauti nustatytus reikalavimus, perduoti savivaldybėms, taip pat siekti, kad gyventojai iš jų nebūtų iškraustomi ir galėtų butus nuomotis jau kaip socialinį būstą.

Savivaldybė kratosi

"KAM Personalo skyrius man patarė, kad pagal socialinę padėtį galėčiau pretenduoti į socialinį būstą. Pasiūlė tartis su Vilniaus savivaldybe dėl socialiai remtino asmens statuso ir galimybės likti savo bute jau kaip socialiniame būste. Tačiau tokiu atveju turėsiu išeiti iš darbo, kuriame prisiduriu prie šiuo metu gaunamos 414 litų kario valstybinės pensijos, moku mokesčius, duodu šiokią tokią naudą Lietuvai. Ir tada visi - jūs, kiti žmonės, pats ministras - turės mane išlaikyti", - LŽ sakė ats. kpt. J.Jurkonis, kariuomenės kūrimo metu dirbęs Transportavimo tarnyboje, rūpinęsis sovietinės armijos išlydėjimu, branduolinio kuro pergabenimu, vadovavęs Ginkluotos palydos būriui, buvęs Vyriausybės įgaliotiniu kariniams pavojingiems vežimams.

Ar savivaldybės apsiims spręsti krašto apsaugos sistemos problemas, dar neaišku. Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus vedėjas Vidutis Bareikis LŽ teigė, kad KAM pastaruoju metu nesiūlė jiems perimti tarnybinių butų.

Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėja Laura Jogusinskienė taip pat tvirtino pirmą kartą girdinti apie tokias peripetijas. "Yra socialinio būsto nuomos tvarka, bet atsargos karininkai, manau, gal nelabai atitiks keliamus kriterijus. Stebina ir kalbos, kad tie žmonės galėtų su mumis tartis - juk esame ne kokia uždaroji akcinė bendrovė", - sakė ji.

Iki šiol KAM geriau tartis sekėsi su valstybės turto pardavėjais. Tiesa, Valstybės turto fondas, užsiimantis valstybės turto realizavimu, šiame procese dalyvauti atsisakė. "Iš tikrųjų mes nelabai norime imti butų su gyventojais, nes iškyla problema dėl jų iškeldinimo ir pardavimo aukciono organizavimo. Nenorime veltis į tuos dalykus ir sakome, kad butai pirmiausia turi būti atlaisvinti, o tada KAM galėtų perduoti juos mums privatizuoti", - tvirtino Valstybės turto fondo direktorės pavaduotojas Jonas Niaura.

Buvusio konservatorių dominuotos Vyriausybės ūkio viceministro Arnoldo Burkovskio vadovaujamas Turto bankas, vykdantis panašias funkcijas, problemų prekiauti butais su nuomininkais nemato. "Kol kas parduodame butus, kurie yra laisvi. Iš kitų gyventojus keldinsime - beveik visi jie, kiek žinau, ten gyvena nelegaliai", - LŽ tvirtino A.Burkovskis.

KAM bėda ir nuodėmė

Praėjusią vasarą, prieš Seimo rinkimus, iš butų metamų karininkų interesų gynimo ėmėsi grupė Liberalų sąjūdžiui atstovaujančių parlamentarų. Jų parengtame įstatymo projekte siūlyta įtvirtinti išimtį, kad atsargos kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų butų nuomos sutartys buvo sudarytos iki pakeičiant įstatymus, turėtų teisę juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, kaip anksčiau padarė kitų jėgos struktūrų institucijų atstovai, arba jei karių materialinė padėtis itin sunki, - toliau juos nuomotis.

Tačiau šis projektas nenukeliavo toliau kaip iki parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. "Tuometinė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė ten pristatė duomenis, dėl kurių iš esmės projektui buvo nepritarta. Buvo nurodyta, kad kai kurie karininkai turi ir kitą gyvenamąjį plotą, kitos nuosavybės", - LŽ sakė viena projekto iniciatorių Dalia Kuodytė.

Politikė, mananti, jog Seimas turėtų grįžti prie įstatymo pataisų, ir žadanti dėl to kalbėtis su valdančiosios daugumos atstovais, įsitikinusi, kad su atsargos karininkais elgiamasi nesąžiningai. "Mano supratimu, nepriklausomai nuo to, turi jie ką nors ar neturi, jeigu buvo žadėta, valstybė žodžio turi laikytis. Dėl to, jog keli žmonės turi ir kito turto, dabar norima nuskriausti visus, o kai kurių iš jų situacija tokia, kad nors eik į mišką vilku kaukti. Tai vis dėlto KAM bėda ir nuodėmė, kad šitaip su žmonėmis elgiasi", - kalbėjo ji.

Panašios pozicijos laikosi ir ekspremjeras, anksčiau KAM vadovavęs Gediminas Kirkilas. "Tuos butus jau anksčiau siūlėme leisti gyventojams privatizuoti, bet Seimas tada nesutiko. Butus tiems žmonėms reikia palikti. Jie neturi kitos išeities, o valstybei, manau, didelio nuostolio nebūtų. Valstybė tam tikra prasme tuos žmones apgavo, todėl dabar reikia tartis konkrečiai su kiekvienu ir ieškoti sprendimo", - sakė G.Kirkilas.

Individualiai tartis su tarnybinių butų nuomininkais žada naujasis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. "Reikia žmonėms padėti. Manau, dalis jų tikrai turi teisę ten gyventi - ir dėl sveikatos būklės, ir dėl kitų dalykų. Taip pat kalbamės su savivaldybėmis dėl galimybės dalį patalpų perduoti kaip socialinius būstus. Kita vertus, negalime visų tarnybinių butų privatizuoti, atiduodami juos tiems, kurie pateko į pirmumo eilę. Matyt, bus visokių variantų - dalis žmonių liks ir laimingai toliau gyvens, daliai teks tuos butus apleisti. Esu pavedęs išanalizuoti situaciją - tada priimsime sprendimus", - kalbėjo ministras.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė:

"Pažado palikti tarnybinius butus į atsargą išėjusiems karininkams niekada nebuvo - tiesiog anksčiau veikė kitokie kodeksai. Be to, tie teisės aktai baigė galioti 2000-aisiais, ir nuo tada tie žmonės gyvena nelegaliai.

Naujasis krašto apsaugos ministras ir nauja Seimo dauguma turi apsispręsti, ar tęsti mūsų pradėtą darbą, ar ne. Be to, Seime yra pateiktas grupės praėjusios kadencijos parlamentarų parengtas projektas dėl tarnybiniuose butuose gyvenančių atsargos karininkų - jeigu dabartinė Seimo dauguma jį priimtų, tie žmonės galėtų už 30 proc. vertės butus nusipirkti. Bet ką tada sakys tie, kurie butų negavo, nors lygiai taip pat kovojo už Lietuvos nepriklausomybę? Jie irgi galės reikalauti bent piniginės kompensacijos.

Manau, iš dabar pretenzijas reiškiančių karininkų dalis turi kur išsikelti, tiesiog puoselėja kitokias viltis. Tų žmonių, kurie sunkiai verčiasi, iš butų niekas nemeta. Bet dalis gyventojų tuo spekuliuoja, dalis yra atėję į Lietuvos kariuomenę jau po 1991-1992 metų. Jei pasižiūrėtumėte, iš tų, kurie kelia šitą klausimą, mažuma yra tokių, kurie iš tikrųjų atėjo į kariuomenę pakviesti Lietuvos valstybės. Didžioji dalis sugrįžo iš sovietinės kariuomenės. Jie sugrįžo po to, kai jau viskas Lietuvoje buvo aišku, 1993 metais. Jie neatvyko tada, kai reikėjo ginti Lietuvos valstybę.

 

Pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius:

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Pradėjus kurti nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, KAM gavo nebaigtą statyti namą. Jis buvo įrengtas ministerijos lėšomis, ir žmonėms, dirbusiems sistemoje, ten suteikti tarnybiniai butai. Kadangi tuo metu galioję įstatymai neleido jiems dirbti ir kitur, krašto apsaugos sistemoje atlyginimai nebuvo dideli, o nemaža dalis žmonių buvo suvažiavę iš kitų vietovių, buvo pažadėta, kad, ištarnavę ne mažiau kaip 10 metų, išėję į atsargą galės tuose butuose gyventi ir toliau.

Tai, kas vyksta dabar, vadinu krašto apsaugos sistemos ardymu. Juk jeigu tu reikalauji iš žmogaus, kad jis kriziniu metu aukotų gyvybę (o tik tokia kariuomenės prasmė ir yra), tokiais veiksmais, kokius darė ministrė R.Juknevičienė, ardomas pats svarbiausias dalykas - kario pasitikėjimas valstybe. Juk tie žmonės, jei būtų žinoję, kad susitarimai negalios, galėjo eiti į kitą darbą, gauti didesnį atlyginimą, leidžiantį įsigyti butą, galėjo galų gale emigruoti. Tokį elgesį laikau vagyste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"