Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Karininkų viltys dūžta ties valdžios slenksčiu

 
2016 10 22 6:00
Sostinės Salomėjos Nėries gatvėje stovinčiame monolitiniame vadinamajame karininkų name liko keliasdešimt dar neparduotų butų, kuriuose gyvena Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Jų viltys likti juose gyventi menksta.
Sostinės Salomėjos Nėries gatvėje stovinčiame monolitiniame vadinamajame karininkų name liko keliasdešimt dar neparduotų butų, kuriuose gyvena Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Jų viltys likti juose gyventi menksta. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš buvusių tarnybinių butų varomi pirmieji nepriklausomos Lietuvos karininkai, kovojantys, kad valstybė tesėtų anksčiau duotą pažadą leisti juose gyventi ir po tarnybos, praranda viltį. Nors jų teises atkuriančioms įstatymo pataisoms šį pavasarį pritarė Seimas, klausimas įstrigo Vyriausybėje, taigi, šios kadencijos parlamentarų greičiausiai nebus apsvarstytas.

„Susidaro įspūdis, kad šį klausimą norima blokuoti. Kodėl taip vyksta, reikėtų vertinti iš istorinės perspektyvos: kodėl buvo priimti sprendimai perduoti butus Turto bankui su juose gyvenančiais atsargos karininkais, kodėl Turto bankas nerado galimybės leisti tiems žmonėms įsigyti juos lengvatinėmis sąlygomis, pagaliau kodėl buvo pamirštas valstybės įsipareigojimas kariškiams, tarnavusiems Lietuvai pirmaisiais Nepriklausomybės metais“, – stebėjosi kadenciją baigiantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

Šį pavasarį jis įregistravo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti galimybę kariams, atliekantiems tarnybą, išleistiems į atsargą arba perkeltiems į dimisiją, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 metų sausio 1 dienos, privatizuoti nuomojamus butus, jau praradusius tarnybinių statusą. Ši galimybė būtų suteikiama tiems, kurie nėra pasinaudoję Butų privatizavimo įstatymo nuostata įsigyti valstybės arba savivaldybės butų fondo gyvenamąsias patalpas iki sudarant tarnybinių butų nuomos sutartis ir neturi nuosavų. Šiam projektui Seimas po pateikimo pritarė paskutinę šio pavasario sesijos dieną – birželio 30-ąją.

Įžvelgia vilkinimą

„Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovai – esami ir buvusieji – nepritaria mano projektui. Tai būtų nieko, nes pataisas pristačiau Seime ir joms buvo pritarta bendru sutarimu. Bet tada parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pasiūlė jį paskirti kaip papildomą, svarstant projektą, ir iš karto nutarė prašyti Vyriausybės išvados. O mes žinome, kaip Vyriausybė skuba rašyti išvadas. Taigi, supratau, kad tai buvo padaryta siekiant vilkinti klausimo svarstymą“, – įsitikinęs A. Paulauskas.

"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pasak jo, jei Vyriausybė suskubtų pateikti savo poziciją, o Seimo TTK nedelstų jos apsvarstyti, atsargos karininkų butų klausimą spėtų išspręsti dar šios kadencijos Seimas. Tačiau, A. Paulausko manymu, tokia tikimybė – labai nedidelė.

„Atkurti teisingumą pirmųjų Nepriklausomybės karininkų atžvilgiu būtų ypatingai svarbu. Aš pritariu, kad tarnybiniai butai – tai atgyvena, tačiau nesuprantama, kodėl žmonėms, kuriems buvo žadėta juos suteikti, vėliau neleista jų net privatizuoti. Dabar atsargos karininkai varomi į gatvę, nes daugelis jų tiesiog neturi kur išsikraustyti“, – teigė politikas.

Iniciatyvą peržiūrėti šiuo metu egzistuojančias teisės normas, panaikinusias atsargos karininkų teisę į tarnybinius butus, skatina ir tai, kad anksčiau daliai karininkų buvo leista privatizuoti tarnybines patalpas. 1996 metais grupei karinių oro pajėgų karininkų krašto apsaugo ministro įsakymu buvo suteikta teisė privatizuoti buvusį Kauno 2-osios statybininkų mokyklos bendrabutį, paverstą tarnybiniais butais. Kaip matyti iš to meto sutarčių, 2–4 kambarių butai 21 karininkui buvo parduoti už 900–1500 litų (260–435 eurus).

Pažadą davė valstybė

Garantiją, kad baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjams suteikė 1992 metais priimtas ir iki 2001-ųjų galiojęs Civilinis kodeksas, numatęs tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisę būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tokia pati nuostata atsispindėjo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtame Vyriausybės nutarime.

„Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš Krašto apsaugos ministerijos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų“, – buvo numatyta šiame teisės akte.

Tačiau 2009-aisiais buvo apsispręsta įstatymus taikyti atgaline data: KAM paskelbė atsisakanti tarnybinių butų fondo, o juose gyvenantiems atsargos karininkams, tikėjusiems valstybės jiems duotu pažadu, nurodė išsikraustyti. Kariškių butai (dažnu atveju – su juose gyvenančiais žmonėmis) 2012 metais buvo perduoti Turto bankui.

„Valstybė, prieš daugiau kaip du dešimtmečius skirdama karininkams ir jų šeimoms tarnybinius butus, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės ten likti gyventi. Dabar šie žmonės dėl tų butų priversti kovoti aukcionuose. Tačiau dauguma jų yra tokio amžiaus, kad jiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus. Pradinė kaina aukcionuose – apie 40–50 tūkst. eurų. Dabar iškyla grėsmė, kad karininkai praras vienintelį gyvenamąjį būstą“, – teigė A. Paulauskas.

Parduoda su žmonėmis

Atsargos karininkų butai aukcionuose pardavinėjami be skrupulų. 2014-ųjų spalį Kaune buvo parduotas visas namas, kuriame esančiuose tarnybiniuose butuose gyveno atsargos karininkai su šeimomis – žmonės pasakojo iki paskutinės minutės buvę raminami pažadais, kad kiekvienas galės išsipirkti savo būstą. Tačiau aukcione paaiškėjo, kad atsiradusiam pinigingam pirkėjui parduodamas visas pastatas. Kilus skandalui, KAM sprendimą parduoti šį pastatą grindė siekiu papildyti savo biudžetą, be to, argumentavo, jog įstatymai nenumato galimybės kariams, taip pat ir buvusiems kariuomenės kūrėjams, naudotis tarnybiniu butu ilgesnį laiką.

Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad aukciono rezultatai – teisėti. Tačiau šį sprendimą anuliavo Lietuvos apeliacinis teisimas (LAT) – jo teisėjų kolegija pareiškė, kad skelbiant aukcioną neatsižvelgta į tai, jog dalyje butų gyvena į atsargą išėję karininkai, kuriems nustatytas 35–40 proc. darbingumo lygis, taip pat nepilnamečiai vaikai, be to, iš karto parduotas visas namas, o ne atskiri butai. LAT konstatavo, kad žmogaus teisė į būstą ir jo neliečiamybę yra svarbesnė nei valstybės interesas kuo brangiau parduoti jai priklausantį turtą. Aukciono rezultatus nurodyta anuliuoti.

Kituose Lietuvos miestuose atsargos karininkų gyvenami butai parduodami po vieną. Sostinės Salomėjos Nėries gatvėje stovinčiame monolitiniame vadinamajame karininkų name liko keliasdešimt dar neparduotų butų, kuriuose gyvena Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Iš kitų karininkai, kaip teigiama, neatlaikę spaudimo, išsikraustė, dalis butų aukcionuose atsidūrė su gyventojais.

„Baisiausia, jog gyventojai net nebuvo informuoti, kad jų butai parduodami. Pavyzdžiui, tokioje padėtyje atsidūrė pirmasis Išminavimo tarnybos viršininkas – žmogus, Nepriklausomybės pradžioje vykdęs išskirtinį darbą. Jam teko persikelti į sodo namelį“, – apie situaciją pasakojo atsargos karininkai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"