TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariškos Kalėdos Afganistano misijoje

2010 12 23 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Tolimose karo misijose tarnaujantiems Lietuvos kariams Kūčias ir Kalėdas tenka švęsti be savo artimųjų. Pareiga Tėvynei šiuos žmones atskiria nuo šeimų, bet jie, kaip ir mes Lietuvoje, švenčių dienomis skanauja silkės ir dalijasi kalėdaičiais. Apie misijoje Afganistane tarnaujančių Lietuvos karių šventes LŽ skaitytojams pasakojo karo kapelionas Remigijus Butkevičius.

Kai šventinį vakarą visa šeima susirenka prie Kūčių stalo, dažnas minime tuos, kurių tą vakarą su mumis nėra. Afganistane tarnaujantiems kariams praskaidrinti Kūčių ir Kalėdų šventes labai stengiasi misijoje su jais nuolat esantys karo kapelionai. Vilniaus regiono vyresnysis karo kapelionas R.Butkevičius prisiminė, kaip prieš keletą metų su kariais Afganistane sutiko Kalėdas.

Misijoje - lyg emigracijoje

Kapelionas sakė, kad ilgesnį laiką praleisti su kariais Afganistano misijoje jam teko du kartus. "Trumpesni vizitai į Irako ir Kosovo karines lietuvių karių stovyklas taip pat labai įsiminė, bet Afganistane jie buvo šiek tiek kitokie. Pirmą kartą į misiją Afganistane išvykau 2005-ųjų rudenį, po metų vėl teko ten apsilankyti ir sutikti su mūsų kariais Kūčias, Kalėdas bei Naujuosius metus, - kalbėjo karo kapelionas. - Turiu prisipažinti, kad buvimas su lietuvių kariais tolimajame Afganistane sukėlė nepakartojamus, sunkiai apsakomus jausmus. Kai sąlygos įprastos, Kūčios ir Kalėdos tampa labai natūraliomis šventėmis. Tačiau kai esi taip toli, jausmai labai paaštrėja. Ačiū Dievui, kad turėjau galimybę visa tai patirti."

Dvasininkas teigė, jog tolimos karinės misijos karių gyvenime įžvelgia daug paralelių su kitų lietuvių - civilių, išvykusių ieškoti laimės toli nuo Tėvynės, gyvenimu. "Tie, kurie šiandien dirba Ispanijoje, Airijoje, Anglijoje, matyt, išgyvena labai panašius jausmus kaip ir kariai, tarnaujantys tolimuose kraštuose. Kariams gal net lengviau, nes jie - tarsi didesnės šeimos, su kuria tarnauja ir gyvena, nariai. Emigrantai šiuo požiūriu, manau, labiau nuskriausti, nes tikrai jaučiasi vienišesni", - svarstė R.Butkevičius.

Galvasopė dėl Kūčių valgių

Kad kariai Afganistane susėstų prie Lietuvoje įprasto Kūčių stalo, karo kapelionui ir kitiems jo kolegoms teko nemažai pasistengti. Egzotiškoje šalyje niekas nėra girdėjęs apie lietuviškų Kūčių valgių tradicijas, todėl suruošti autentišką vakarienę prireikė nemažai išmonės ir pastangų. "Kai buvau Afganistane, aplankyti karių per šventes atvyko Lietuvos kariuomenės atstovai, o su jais ir mano kolega karo kapelionas, kapitonas Tomas Karklys. Iš anksto jo paprašiau, kad atvežtų silkių", - šyptelėjo kapelionas Remigijus.

Pasak pašnekovo, lietuvių karių misiją Afganistane tuo metu aptarnavo amerikiečių tiekėjai. R.Butkevičius surašė jiems sąrašą valgių, kuriuos būtų galima pagaminti šventinei Kūčių vakarienei. "Norėjome, kad šventiniai valgiai kariams būtų artimi mūsų širdžiai, todėl į sąrašą įtraukiau silkes su grybais, su svogūnais. Amerikiečiai labai nustebę klausė, kas tai. Teko aiškinti, kas yra silkė, nes jie tokių dalykų neturi ir nevalgo. Gerai, kad kolega kapelionas atvežė, tad galėjome pasigaminti", - pasakojo R.Butkevičius.

Kapelionas pasidžiaugė, kad į Afganistaną su lankytojų delegacija atvykęs jo kolega atvežė kariams Lietuvos laukų šieno, kurį per Kūčių vakarienę paskleidė ant baltos staltiesės. "Gal ir keista į Afganistaną gabenti šieno, bet džiugu, kad galėjome ant Kūčių stalo pabarstyti būtent lietuviško. Labai džiaugėmės visus lydėjusia vienybės dvasia", - prisiminė kapelionas Remigijus.

Afganistano misijoje tarnaujančių moterų padedamas R.Butkevičius pasistengė, kad kariams būtų iškepta tradicinių lietuviškų kūčiukų. "Neišmanau kulinarinių receptų, bet labai stengėmės pagaminti kūčiukų. Po pirmo bandymo išėjo skanūs sausainiai, nors nelabai panašūs į tokius, kokius valgome per Kūčias Lietuvoje", - juokėsi dvasininkas. Atkaklūs lietuviai nepasidavė - pakeitė receptūrą ir vėl bandė kepti kūčiukus. Šį kartą jų pastangos buvo sėkmingesnės. "Amerikiečių virėjai, padedami lietuvių moterų, labai stengėsi viską padaryti kuo tiksliau, bet misijoje vartojami produktai skiriasi nuo mūsiškių, todėl kūčiukai išėjo tokie "afganistanietiški-amerikietiški-lietuviški", - šmaikštavo karo kapelionas.

Dėl tradicinio aguonų pieno taip pat kilo problemų. "Pagal amerikiečių taisykles, o visą maistą gamino būtent jie, Afganistane jokiu pavidalu negalima vartoti aguonų. Matyt, tai susiję su Afganistano specifika. Kadangi savo sąraše pirmuoju numeriu buvau įrašęs būtent aguonpienį, amerikiečiai iš karto perspėjo, kad jo pagaminti negalės, nes neleidžia taisyklės", - paaiškino kapelionas Remigijus.

Piemenėlių Mišios Afganistano kaitroje

Dvasininkas džiaugėsi, kad Kūčių vakarienė su kariais, nors ir buvo kilę šiokių tokių kulinarinių nesklandumų, praėjo bendrystės dvasia. "Kai pažiūriu į nuotraukas, matau tuos susikaupusius veidus, prisimenu tylą, kuri labai daug pasako. Tas buvimas drauge per Kūčių vakarienę - pats didžiausias dalykas", - patikino karo kapelionas.

Po vakarienės visi Afganistane tarnaujantys kariai dalyvavo Piemenėlių Mišiose. "Tai nepakartojamas jausmas. Linkėčiau jį išgyventi kiekvienam, nes kartais mes neįvertiname to, ką turime. Misijoje dvasiniai dalykai jaučiami itin stipriai, jie mus vienija. Karys - visų pirma žmogus, todėl jam, kaip ir bet kuriam kitam, reikia ir dvasinės pagalbos, ir supratimo, ir palaikymo", - kalbėjo R.Butkevičius.

Pasak jo, karo kapeliono misija kaip tik ir yra kasdien dalytis su žmogumi tuo, ką jis išgyvena: liūdesiu, džiaugsmu ir tiesiog paprasta kasdienybe. Kariams, kurie ilgus mėnesius gyvena toli nuo savo šeimų, kaip ir bet kuriems kitiems žmonėms, reikia dvasinės paramos, supratimo, nuoširdaus pokalbio, šypsenos.

R.Butkevičius prisiminė, kad Kauno įgulos kapelionas T.Karklys lietuvių misijos Afganistane kariams atvežė pačią geriausią dovaną. "Kolega aplankė daugelio karių šeimas, pasveikino artėjančių švenčių proga ir nufilmavo bei įrašė jų sveikinimus ir linkėjimus Afganistane tarnaujantiems mylimiesiems. Tai buvo tarsi mobilus tiltas tarp Lietuvos ir Afganistano. Vyrai ir moterys jautėsi labai laimingi ir sujaudinti", - pasakojo dvasininkas. Jam džiugu, kad kolega nufilmavo ir karių sveikinimus namiškiams, o grįžęs į Lietuvą vėl visus aplankė ir parodė vaizdo įrašus.

"Mes, kapelionai, visada stengiamės palaikyti ryšį su karių šeimomis. Tuomet ir karys jaučiasi kitaip, nes žino, kad jei kas nors nutiktų, jo artimaisiais būtų pasirūpinta", - sakė pašnekovas.

Beveik karys

Klausiamas, kodėl pasirinko ne tik į dvasininkų luomą, bet ir gana specifinę karo kapeliono tarnystę, R.Butkevičius šyptelėjo, kad jokios mistikos čia neįžvelgia. "Daugelio dvasininkų to klausiama. Galiu atsakyti taip: tai natūralus mano gyvenimo kelias, esu dėkingas Dievui už galimybę atsiliepti į pašaukimą, kurį jaučiu", - patikino 35-erių karo kapelionas.

Jis su dėkingumu prisimena savo mokytoją, prieš pusmetį anapilin iškeliavusį vyriausiąjį kariuomenės kapelioną, pulkininką Juozą Gražulį, kuris jaunam dvasininkui, pasirinkusiam tarnystę kariškose struktūrose, daug padėjo. R.Bukevičius tvirtino, kad kariuomenė ir kunigystė - gana panašus pašaukimas. "Sakykime, kunigų seminarijoje klierikai laikosi regulos, Karo akademijos kariūnai paklūsta statutui. Tiek Bažnyčia, tiek kariuomenė yra hierarchinė sistema. Čia paklūstama vyresnybei. Tai iš esmės panašu. Skirtumas tik toks, kad kunigų seminarijoje merginos nestudijuoja, o Karo akademijoje jų yra", - šyptelėjo kapelionas.

Remigijus, kaip ir jo ganomieji, yra išėjęs visą bazinį kario pasiruošimą, nešioja uniformą. Kitokie tik jo skiriamieji ženklai. Tie, kurie išmano karinius laipsnius, vos metę žvilgsnį supranta, jog šis žmogus - ne paprastas karys, o karo kapelionas. "Pusiau juokais sakau, kad karo kapelioną karys turi pažinti iš veido, o ne iš uniformos antsiuvų. Kaip teigė apaštalas Paulius: "Džiaukitės su besidžiaugiančiaisiais, verkite su verkiančiaisiais." Toks ir mūsų, kapelionų, kelias - kai prireikia, būti šalia", - tvirtino dvasininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"