Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Karių kapų tvarkymui gali prireikti KAM ir Genocido centro sutikimo

 
2014 12 06 15:05
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Norintieji tvarkyti užsieniui reikšmingą kultūros paveldą - kapines ir paminklus - Lietuvoje turėtų gauti ne tik Užsienio reikalų ministerijos (URM), bet ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centros sutikimą, siūlo konservatoriai.

Tai numatoma keturių Seimo narių - Arvydo Anušausko, Vincės Vaidevutės Margevičienės, Vytauto Juozapaičio, Agnės Bilotaitės - parengtame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisose.

Jų teigimu, dabar Lietuvos teisės aktai nenumato jokių reikalavimų ar apribojimų užsieniui reikšmingą kultūros paveldą (kapines, paminklus) tvarkančioms organizacijoms, tuo metu Lietuvos organizacijos užsienio šalyse susiduria su neadekvačiais reikalavimais tvarkant Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą.

Projekto autoriai tvirtina, kad dabartinės tvarkos nepakanka „siekiant kontroliuoti tokį reiškinį, kaip užsienio šalims reikšmingo kultūros paveldo objektų panaudojimą tendencingam istorijos faktų pateikimui ir informaciniam karui prieš valstybę“. Be to, ne visuomet užtenka URM kompetencijos.

„Priimant sprendimą dėl užsienio šalių siūlomo užsienio karių kapinių įamžinimo turėtų būti atliktas tyrimas dėl tvarkytino objekto sąsajų su gyventojų genocido ir rezistencijos istorija, dėl pareiškėjų siūlomos pateikti informacijos atitikimo tikrovei“, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Dėl to įstatyme siūloma numatyti, kad užsienio šalių karių ir civilių asmenų, žuvusių ar mirusių dėl karų ir represijų, kapavietės yra prižiūrimos, jas tvarkyti galima remiantis dvišalių tarptautinių sutarčių nuostatomis, tačiau papildomai turi būti gautas Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro pritarimas.

Vadovaujantis dabar galiojančia tvarka, prieš tvarkant užsienio valstybėms svarbius kultūros paveldo objektus, sutvarkymo projektas turi būti derinamas su Kultūros paveldo departamentu ir gaunamas URM sutikimas. Jei užsieniui reikšmingas kultūros paveldo objektas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, jo sutvarkymo projektas nevertinamas paveldosauginiu aspektu.

Pagal parengtą projektą, sutikimą tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldo turėtų gauti ir užsienio, ir Lietuvos fiziniai ar juridiniai asmenys.

„Tai leistų kontroliuoti ne tik užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų, bet ir Lietuvos Respublikoje registruotų asmenų iniciatyvas siekiant tvarkyti užsienio šalims reikšmingą kultūros paveldą. Tai leistų išvengti tendencingo istorijos faktų pateikimo prie konkrečių kultūros paveldo objektų, taip pat leistų išvengti priešingos asmenų iniciatyvos - naikinti užsienio valstybių kultūros paveldo objektus, tuo skatinant tautinę nesantaiką“, - įsitikinę projekto autoriai.

Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų yra Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų karių kapinės, jose stovi paminklai, kuriuose dėkojama „kariams išvaduotojams“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"