TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenė: greiti sprendimai ir tikslūs smūgiai

2007 06 04 0:00
Pulkininkas Gintautas Zenkevičius pabrėžė, kad kariuomenė turi būti pasirengusi iššūkiams, kurių šiandien dar net nežinome.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Rengiamas kariuomenės transformacijos projektas jau spėjo sulaukti ir pačių kariškių, ir visuomenininkų kritikos. Daugiausia nerimo jiems kelia planai pamažu visiškai atsisakyti šauktinių. Tačiau projekto vadovas įsitikinęs, kad permainos neišvengiamos, juoba jog industrinę visuomenę keičia informacinė.

Kariuomenės transformacijos projektas, kuriam vadovauja pulkininkas Gintautas Zenkevičius, vertinamas nevienareikšmiškai. Jo priešininkų esama ir pačioje kariuomenėje, ir įvairiose visuomeninėse organizacijose. Kai kuriems kadriniams ir atsargos karininkams, buvusiems tremtiniams, politiniams kaliniams, partizanams itin didelį susirūpinimą sukėlė planai pamažu visiškai atsisakyti šauktinių kareivių.

Apie permainų būtinybę LŽ kalbėjosi su pulkininku G.Zenkevičiumi. Jis mano, kad šiuolaikinė, moderniais ginklais ir įranga aprūpinta kuopa yra vertesnė už 1000 šauktinių kareivių. Savo teiginį pulkininkas iliustravo Afganistano pavyzdžiu. Helmando provincijoje tarnaujančių Didžiosios Britanijos karių skaičiavimu, pernai talibai šioje provincijoje šaudė maždaug 2 mln. kartų, o britų karių žuvo apie 10. Darytina išvada, kad vidutiniškai tik 1 kulka iš 200 tūkst. pasiekė tikslą.

Pasak G.Zenkevičiaus, to priežastis - puikiai parengti britų profesionalai, aprūpinti moderniausiais įrenginiais, mat priešai dažniausiai negali priartėti prie jų nepastebėti. Anot pulkininko, turint dabartinių ginklų ir įrangos (šiltus kūnus fiksuojančių termovizorių ir kt.) partizaninis karas tampa neįmanomas (tokia taktika šiais laikais efektyvi tik kalnuose), o totalinė gynyba nebetenka prasmės.

Paprieštaravus, kad, pavyzdžiui, dabartinė Rusijos kariuomenė beveik neturi nei modernios įrangos, nei ginklų, o šauktinių armija aprūpinama labai varganai ir yra panaši į driskių ordą, G.Zenkevičius tik numojo ranka: "Dabartinė Rusijos kariuomenė - ne problema. Mus gąsdina būsima moderni Rusijos kariuomenė."

Nesibaigiantis procesas

- Ką reiškia kariuomenės transformacija? Ar turimas galvoje šauktinių atsisakymas?

- Ne. Tai daug platesnė sąvoka. Kariuomenės reforma vyksta, pereinama nuo totalinės prie kolektyvinės gynybos, todėl reikia permainų. Pagal NATO reikalavimus privalome turėti perdislokuojamas kovines pajėgas, kurios gali būti naudojamos ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Transformacija - pažangesnis procesas. NATO valstybės kariuomenių transformavimą sieja su jų perėjimu nuo industrinės visuomenės kariuomenės prie informacinės visuomenės kariuomenės.

- Kuo tokios kariuomenės skiriasi?

- Napoleonas sukūrė agrarinės visuomenės kariuomenę. Jis masiškai naudojosi šauktiniais. Pirmasis pasaulinis karas atskleidė, jog atsiradus technikai (tankams, kulkosvaidžiams ir kt.) agrarinės visuomenės kariuomenė tapo neefektyvi. Antrasis pasaulinis karas parodė, kad laimi industrinės kariuomenės, kuriose viskas paremta mobilumu, ugnies galia.

- Bet juk Antrąjį pasaulinį karą sovietai laimėjo ne sumanumu, o aukodami milijonus kareivių.

- Technikos irgi buvo. Jei valstybė gali sau leisti 5 metus gaminti po 22-24 tūkst. tankų per metus ir juos prarasti... Jie sukūrė tokią ugnies galią, kokios niekas neturėjo. Vokiečių pramonė daugiausia šarvuotos technikos gamino 1943 metais - po 500 vienetų per mėnesį. Sovietinė Rusija - po 2 tūkstančius.

Informacinė visuomenė reikalauja ko kito - greitų sprendimų ir tikslių smūgių. Žmonių irgi reikia, bet jų skaičius nebūtinai turi būti toks, koks buvo agrarinės ar industrinės visuomenės kariuomenėje. Mes kol kas remiamės pastarosios principais. Turiu galvoje valdymo procedūras, logistiką ir t. t.

- Ar nustatytas terminas, per kurį turi būti įvykdyta transformacija?

- Tai nesibaigiantis procesas. Rengiame kariuomenę šiandienai, numanome, kas bus rytoj. Tačiau istorija rodo, kad nė vienas karas nebuvo kariaujamas taip kaip ankstesnis. Ir laimi tie, kurie rengiasi būsimam, o ne praėjusiam karui. Kariuomenė turi būti pasiruošusi sutikti iššūkius, kurių šiandien dar net nežinome. Transformacijos planas dabar tik rengiamas.

Šaukiamieji diskriminuojami

- Esate šauktinių atsisakymo šalininkas?

- Šiemet tarnauja 2600 šauktinių kareivių. Kitąmet galėsime turėti tik 1600. Pasaulio praktika rodo, kad tuomet, kai šaukiama mažiau nei 70 proc. šaukiamojo amžiaus jaunuolių, atsiranda nelygybė. Lietuvoje šaukiama ne daugiau kaip 20 proc. jaunų žmonių. Tai jau

net ne nelygybė, o tam tikru atžvilgiu - diskriminacija. Pilietiškumo mokykla turinti būti šauktinių kariuomenė tampa tarsi kokia diskriminuojančia institucija.

Nusprendus turėti šauktinių kariuomenę tektų į ją šaukti visus. Tam reikėtų skirti maždaug 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

- Kada šauktinių visai neliks?

- Tai ne kariškių kompetencija. Viską turi nuspręsti politikai.

- Ar planuojama, kaip ateityje jauni žmonės bus viliojami į profesinę karo tarnybą? Gal didės algos?

- Privalome apsispręsti, ko mums reikia: samdinių ar karių. Žmogus turi gauti tokį atlyginimą, kad patenkintų visus būtinus poreikius. Niekada negalėsime mokėti tiek, kiek, pavyzdžiui, tarptautinės saugos firmos. Jei norėčiau būti samdinys, pasirašyčiau sutartį su tokia firma ir iškeliaučiau į Iraką, Afganistaną ar Afriką. Gaučiau 10-15 tūkst. JAV dolerių per mėnesį. Tačiau neturėčiau jokių socialinių ir draudimo garantijų. Tokių samdinių poreikis Afrikoje - milžiniškas.

Kariuomenei reikalingi kariai, kurie vykdo įsakymus ir, esant kritinei situacijai, gelbsti ar gina sužeistą draugą. Samdiniai to nedaro. Jiems galioja vilkų taisyklės.

Išvydo realybę

- Pastaruoju metu nuolat lankotės įvairiuose daliniuose. Ko ten prisižiūrėjote?

- Pamačiau realybę. Akivaizdu, kad esama tvarka ir procedūros neatitinka šiandienos reikalavimų ir galimybių. Pavyzdžiui, pagal statutą avariniam apšvietimui turi būti naudojamos žibalinės lempos. Juokinga? Tačiau tai realybė. Ar mūsų kariuomenė šiuolaikinė, ar ne?

Kiekvienas dalinys turi labai daug funkcijų, kurios dubliuojasi. Tokie reikalavimai. Dabar reikia mąstyti, kaip tai sutvarkyti.

- Ar nepastebėjote, kad kai kurie žmonės tarnyboje tik stumia laiką, nes neturi kuo užsiimti?

- Kai kur mačiau ir tai. Bet dauguma turi ką veikti, dirba daug. Tačiau atsisakius biurokratinių funkcijų dubliavimo rastųsi daug žmonių, kurie galėtų užsiimti tiesiogine veikla - rengtis kariauti.

Reikėtų kur kas geriau panaudoti informacines sistemas, kompiuterius.

- Kokia bus specialiųjų operacijų pajėgų ateitis?

- Specialiosios pajėgos tampa vis svarbesnės, jos tikrai nebus mažinamos. Tai kariuomenės piramidės viršūnė.

- Ar transformacija palies krašto apsaugos savanorių pajėgas?

- Struktūrinę reformą jos jau atliko. Tačiau savanorių pajėgose dar per daug esama profesinės karo tarnybos karių ir infrastruktūros.

Oponentų yra

- Kada bus pradėtas įgyvendinti kuriamas kariuomenės transformacijos planas?

- Jau dabar matyti, kaip kai kurios struktūros intensyvina savo darbą, bando parodyti, kad gali dirbti kitaip. Tai planuojamos transformacijos poveikis.

Reformų vadybos teorija ir praktika teigia, jog žmonės priešinasi naujovėms. Tuomet jie stengiasi parodyti, kad senoji sistema veikia gerai, ir mėgina ją tobulinti. Tokia žmogaus psichologija. Su transformacija susidūrė dauguma pasaulio kariuomenių, o, pavyzdžiui, verslo reformos vykdomos nuolat. Jei kompanijos nesikeistų, jos neatlaikytų konkurencinės kovos.

- Ką galėtumėte pasakyti apie transformacijos priešininkus?

- Nevadinčiau jų priešininkais. Tai oponentai, manantys, jog tai, ką jie darė anksčiau, yra gerai ir dabar. Esama žmonių, kurie nenori keistis.

Neišvengiamas procesas

Kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, LŽ paprašytas pakomentuoti planuojamą Lietuvos kariuomenės transformaciją, pabrėžė, kad tai neišvengiamas ir tęstinis procesas. "Šiuo metu mūsų pajėgos yra modernios, mobilios, gebančios greitai reaguoti ir įsitraukti į karinius veiksmus, - NATO kariuomenė. Tačiau mobilumas, modernumas - kintančios kategorijos. Tobulėjant technologijoms, ginkluotei didėja gynybiniai poreikiai, taip pat kinta geopolitinė pasaulio situacija. Todėl natūralu, kad mažų valstybių, tokių kaip Lietuva, gynybinis pajėgumas nėra pakankamas", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"