TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenė: motyvacija yra, ginkluotės – stinga

2014 03 06 6:00
J.Oleko teigimu, vienas iš dabartinės Vyriausybės įsipareigojimų – padidinti gynybos biudžetą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Rusijos karinės invazijos į Ukrainą akivaizdoje visuomenei kilo klausimų: ar mes saugūs ir esant pavojui sugebėtume apsiginti? Teigiama, kad mūsų šalies kariuomenė tinkamai pasirengusi ir neabejotinai motyvuota kautis už savo valstybę. Tačiau Lietuvos karinėms pajėgoms trūksta nepaprastai svarbios ginkluotės.

Rusijos kariuomenei įsiveržus į Krymą, Lietuvos politikai suskubo raminti, esą mums grėsmės nėra, nes mūsų šalis – NATO narė. Tačiau karinės intervencijos atveju pirmiausia turėtume gintis patys. Pagal dabartines kariuomenės technines galimybes tai gali būti sudėtinga.

Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad turėtume grįžti ir prie šauktinių kariuomenės. Esą šiandien karinio konflikto atveju dar būtų ką šaukti į rezervą. Tačiau po 5-10 metų susidarys šalį ginti tinkamai pasirengusių vyrų vakuumas.

8 tūkst. profesionalių karių

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių ir apie 4 tūkst. aktyvaus rezervo karių (karių savanorių). Nuo nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalyje yra parengta apie 80 tūkst. rezervo karių.

Lietuvos kariuomenės ginkluotė ir technika yra skirta Lietuvos teritorijos gynybai užtikrinti bei tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Kaip informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), mūsų šalies kariai ginkluoti viena moderniausių prieštankinių raketinių sistemų „Javelin“, priešlėktuvine ginkluote „Stinger“ ir RBS 70, įvairiais moderniais lengvaisiais pėstininkų ginklais, tokiais kaip šturmo karabinai G 36, pistoletai Glock 17, taip pat naudoja automatinius granatsvaidžius GMG.

Nacionalinėms reikmėms ir tarptautiniams įsipareigojimams užtikrinti Lietuvos kariuomenė yra įsigijusi tris transportinius lėktuvus „Spartan“. Kaip nurodo KAM, buvo atnaujinta flotilė: įsigyti du modernizuoti „Hunt“ klasės priešmininiai laivai, trys daugiafunkciai patruliniai karo laivai „Flyvefisken“, „Vidar“ klasės valdymo ir vadovavimo laivas.

Pirks pėstininkų kovos mašinų

Šiemet buvo įsigyta taikliojo šaulio ginklų FN SCAR-H PER, pradėtas artimojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų ir savaeigių minosvaidžių modernizavimas. Artimiausiu metu bus tęsiamas paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimo projektas. Praėjusiais metais buvo pasirašyta sutartis su bendrove „Eurocopter“ dėl trijų naujų sraigtasparnių pirkimo. Toliau bus vykdomas vienas iš prioritetinių – oro erdvės stebėjimo sistemos tobulinimo -projektas, įsigyjant naujus ilgojo nuotolio radarus.

Vidutinio laikotarpio perspektyvoje taip pat planuojama aprūpinti sausumos pajėgas šarvuotomis pėstininkų kovos mašinomis, atnaujinti ugnies palaikymo sistemas, įsigyti ryšio priemonių operacijoms vadovauti ir valdyti.

Teigiama, kad karinei ginkluotei ir įrangai, technikai įsigyti skiriama vis daugiau pinigų. 2011 metais tam buvo numatyta 13 mln. litų (1,5 proc. KAM asignavimų), o šiemet – 33 mln. litų (3,4 proc. KAM asignavimų).

Reikia daugiau pinigų

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, jau dešimtmetį mūsų gynyba planuojama neatsiejamai nuo NATO planų. Esame Aljanso šalių daugiamilijoninių karinių pajėgų dalis. „Kaip NATO nariai visuomet pabrėžėme būtinybę stiprinti NATO, kolektyvinius pajėgumus ir tarpusavio įsipareigojimus. Būtent todėl kartu su sąjungininkais aktyviai dalyvaujame NATO tarptautinėse operacijose, mūsų kariai skiriami budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose, prisidedame kurdami visam Aljansui reikalingus pajėgumus ir dalyvaujame kitoje veikloje su mūsų sąjungininkais“, - pasakojo jis.

Pasak J.Oleko, pastaroji finansų krizė turėjo neigiamą poveikį gynybai visoje Europoje. Nuo 2009 metų dėl drastiškai sumažėjusio gynybos biudžeto iš esmės buvo pristabdytas kariuomenės modernizavimas, nebuvo įsigyta naujos ginkluotės ir technikos. Turimų pinigų pakako tik esamiems pajėgumams išlaikyti ir atsiskaityti pagal ilgalaikius projektus, kurie buvo pradėti įgyvendinti dar iki krizės.

Lietuva yra viena mažiausiai lėšų gynybai išleidžiančių NATO šalių. Šiuo metu tam skiriama 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – maždaug du kartus mažiau nei Europos vidurkis. „Be finansų krizės, manau, mažiau dėmesio gynybos biudžetui lemia ir visuomenės, gyvenančios santykinio saugumo sąlygomis, požiūris į savo saugumą ir gynybą. Dabartinė situacija Ukrainoje turėtų grąžinti realistinį savo saugumo situacijos vertinimą, kurį atspindėtų didesnės išlaidos gynybai. Būtent todėl vienas dabartinės Vyriausybės įsipareigojimų – padidinti esamą gynybos biudžetą, kad iki 2016 metų būtų pasiektas 1 proc. BVP“, - aiškino J.Olekas.

R.Juknevičienė apgailestavo, kad atsisakius šauktinių kariuomenės jaunoji karta neįgauna šaliai ginti reikiamų įgūdžių. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vieni neapsiginsime

Šešėlinė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės galimybes apsiginti galime svarstyti tik NATO kontekste. „Dėl to ir stojome į NATO, kad Lietuvos kariuomenei nereikėtų gintis vienai, nes tai būtų neįmanoma – dydžiai visiškai ne tie. Nesvarbu, kiek čia generuotume, vieni neapsigintume“, - teigė ji.

Karinio konflikto atveju, pasak R.Juknevičienės, mūsų kariuomenė atliktų kelias svarbias funkcijas. Pirmiausia ji pati turėtų reaguoti į puolimą ir būtų pasirengimo priimti paramą iš NATO dalimi. „Tik maždaug 2011 metais pakeitėme savo strateginę kryptį ir parengėme dokumentus, kuriuose išdėstėme nuostatas, kad Lietuvos kariuomenės pirminis uždavinys – gintis patiems, ginti savo teritoriją taip, kaip nustato NATO sutarties 3-iasis straipsnis. Iki tol Lietuvoje vyravo euforija, kad kariuomenę turime turėti tik kaip maždaug bataliono dydžio padalinį, kuris galėtų dalyvauti tarptautinėse misijose. Kariuomenė nebuvo orientuojama į savo teritorijos gynybą“, - aiškino konservatorė.

Būtina stiprinti sausumos pajėgas

Kaip pagrindinę krašto apsaugos problemą R.Juknevičienė įvardija finansavimą. Kariuomenė, ypač sausumos pajėgos, kurios pirmosios turėtų stoti į gynybos frontą, neturi reikiamų galimybių ginkluotis. „Atsigaunant ekonomikai Lietuva turi neužmigti. Manau, šiandienos situacija yra tas skambutis, kuris turi parodyti visai visuomenei, kad privalome nuosekliai skirti lėšų krašto apsaugai, kad nebūtume paskutiniai tarp NATO valstybių“, - pabrėžė ji. R.Juknevičienė prisiminė iš NATO šalių politikų ne kartą girdėjusi rimtų perspėjimų dėl pernelyg mažo finansavimo. Jos prašyta įsivaizduoti užsienio šalių karių motinas, kurios nežinia kodėl turėtų leisti savo sūnus ginti krašto, kuris savo gynybai neskiria nė 1 proc. BVP. Konservatorės siūlymui dar šiemet rasti papildomus 100 mln. litų krašto apsaugai valdantieji nepritaria.

Didėjant krašto apsaugos finansavimui, R.Juknevičienės nuomone, lėšos turėtų būti skiriamos ne išminavimo laivams, daugiafunkciams sunkvežimiams, kurie šalies gynybai neturi didelės prasmės, nebent paramai iš sąjungininkų priimti. Daugiau pinigų turėtų būti numatoma sausumos pajėgumams, pirmiausia nukreiptiems prieš lėktuvų, tankų atakas, stiprinti.

Nori šauktinių kariuomenės

Profesionali kariuomenė yra visos gynybos stuburas. Tačiau, anot R.Juknevičienės, ir mažam vaikui aišku, kad 8 tūkst. karių, kurie taptų pirmuoju priešiškos kariuomenės taikiniu, nepakaktų Lietuvai apginti. Politikė apgailestavo, kad nuo 2008-ųjų, kai atsisakyta šauktinių kariuomenės, jaunoji karta neįgauna šaliai ginti reikiamų įgūdžių. „Negalėsime kviesti žmonių iš studentiško suolo ar kur kitur, kurie niekada gyvenime, nors metus ar keletą mėnesių, nebūtų mokęsi to, ką turėtų daryti. Juk nemokysime žmonių tada, kai jau prasideda karas“, - dėstė ji.

Vertindama dabartinę situaciją, R.Juknevičienė pabrėžė, kad turime grįžti prie privalomosios karo tarnybos ir apmokyti kur kas daugiau jaunuolių nei per savanoriškus bazinius karinius mokymus. „Tai – mobilizacinio rezervo klausimas. Šiandien jis dar remiasi tuo, kad turime nemažai Lietuvos kariuomenėje tarnavusių žmonių. Jie yra mūsų mobilizacinis rezervas, kuris esant reikalui būtų pašauktas. Tačiau jei konfliktas kiltų po 5 ar 10 metų, susidarytų didesnis vakuumas“, - pažymėjo konservatorė.

R.Juknevičienė sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jau pateikusi žodinį siūlymą dėl galimybės atkurti šauktinių kariuomenę. „Žinoma, reikia tartis su visuomene, išgirsti nuomones“, - tikino ji.

Visuomenė nejautė įsipareigojimo

Apžvalgininkas Aleksandras Matonis mano, kad anksčiau mūsų šalyje buvo susiformavęs netobulas ir net liguistas šauktinių pašaukimo mechanizmas. Į tarnybą patekdavo tik neradusieji preteksto jos išvengti. „Šauktinių sistema nerodė nei visuomenės įsipareigojimo kariuomenei, nei tvirtų visuomenės ir kariuomenės ryšių. Ar galima kalbėti apie gerą šauktinių sistemą, kai ten tarnauja tik tie, kurie nenori, nesugeba kur nors įstoti, įsidarbinti, nesuranda priežasčių netarnauti?“ - samprotavo apžvalgininkas.

Norint grąžinti šauktinių sistemą, anot apžvalgininko, būtinas ne tik politinis pritarimas, bet ir visuomenės įsipareigojimas, kad nebūtų taip, jog šaukiami tik tie, kurie nesugeba išvengti tarnybos. Be to, nors yra kur apgyvendinti šauktinius, nelikę instruktorių, seržantų, aptarnaujančios ūkio tarnybos. Atkurti sistemą kainuotų nemažai lėšų ir pastangų. „Tai gal geriau dabar nesiblaškyti, o ugdyti rezervą, skatinti žmonių domėjimąsi, jaunų žmonių ėjimą į bazinius karinius mokymus ir ugdyti visuomenės žinojimą, kad esant reikalui jie gali būti mobilizuoti, pakviesti ginti šalies“, - svarstė A.Matonis.

Nepakanka priešlėktuvinės ginkluotės

A.Matonis pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė, ypač jos specialiųjų operacijų, sausumos ir krašto apsaugos savanorių pajėgos, turi motyvacijos ir tinkamą labai gerą pasirengimą ginti valstybę nuo užpuolimo. Pasak jo, kariuomenė turi modernių šaulio, taip pat prieštankinių ginklų, tarp kurių – ir moderniausios, JAV pagamintos „Javelin“ sistemos. „Tačiau neabejotinas trūkumas, kuris tikrai apsunkintų gynybą, – nepakankamas priešlėktuvinės ginkluotės kiekis. Žinoma, Lietuva turi trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų, tokių kaip iš JAV prieš daugiau nei dešimt metų įsigytos „Stinger“, iš Švedijos įsigytos RBS, kurios dabar modernizuojamos. Tačiau tai tik dalis poreikio. Kitas poreikis – vidutinio nuotolio oro gynybos ginkluotė. Tai yra galimybė kovoti su orlaiviais, kurie yra už 10 ir daugiau kilometrų. Kitaip tariant, numušti orlaivį dar tuo metu, kai jis nepamatė jūsų, nepriartėjo ir pats nespėjo paleisti raketos arba numesti bombos, sprogmens. Tos ginkluotės, kuri yra nepaprastai svarbi, Lietuva iš viso neturi ir jos neplanuojama įsigyti. Nors kariniai ekspertai tokį būtiną poreikį yra ne sykį įvardiję vidinėse krašto apsaugos sistemos studijose, poreikių vertinimuose“, - tikino A.Matonis.

Oro gynybos sistemos, jo teigimu, yra itin svarbios. Nagrinėjant 2008 metų Rusijos karinius veiksmus prieš Gruziją ir dabar Kryme, matyti, kad karinė aviacija naudojama labai plačiai. „Galima numanyti, kad Rusijos agresijos atveju šios šalies sausumos pajėgų judėjimą – tankų, šarvuočių, kitokios technikos, lydėtų koviniai sraigtasparniai, lėktuvai. Veikdami iš viršaus, jie ne tik gerai pridengtų savo pajėgas, bet ir kliudytų mūsų kariams tinkamai rengti gynybos ešelonus ir etapus. Dėl to gynyba nuo konvencinių pajėgų nėra įmanoma be stiprios oro gynybos, o to trūksta ir tai būtinai reikia įsigyti“, - pabrėžė A.Matonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"