TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenė turi būti visada pasirengusi

2014 07 26 6:00
gen. mjr. V. J. Žukas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Naujasis Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvos visuomenė ir politikai konsoliduojasi suprasdami gynybos stiprinimo būtinybę, o kariuomenė stengiasi kiek įmanoma geriau pasirengti bet kokiems iššūkiams.

Netoli Lietuvos susiklosčiusi geopolitinė situacija diktuoja naujus reikalavimus krašto gynybai užtikrinti. Susidarius palankioms sąlygoms, kai didinamas kariuomenės finansavimas, jos naujajam vadui J. V. Žukui teks spręsti karių trūkumo, ginkluotės gerinimo ir kitas aktualias problemas. Generolas majoras įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju kariuomenė visada privalo būti pasirengusi priimti visus šalies saugumui kylančius iššūkius.

Palankus laikas stiprėti

- Pradedate vadovauti kariuomenei, kai aiškiai jaučiamas visuomenės palaikymas jai, o politikai taip pat supranta krašto gynybos pajėgų stiprinimo būtinybę.

- Sutinku, laikas palankus. Pastarieji geopolitiniai procesai Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pašonėje, įvykiai Ukrainoje konsolidavo mūsų visuomenę bei politikus. Ir ne tik mūsų, bet ir tam tikra prasme - NATO. Ten pradėta diskutuoti, kaip turėtų atrodyti NATO pajėgos pasibaigus misijai Afganistane.

Žinoma, atitinkama situacija susiklostė ir Lietuvoje, nes niekas nesitikėjo tokio Rusijos elgesio. Suvokta, kad pavojai yra ne kur nors toli, o čia pat. Šiuo požiūriu tikrai galima teigti, jog dabar palankus metas plėtoti kariuomenę ir skirti jai daugiau dėmesio.

- Kokius uždavinius sau keliate?

- Pagrindinis mano uždavinys - išnaudoti laiką, kai keičiasi požiūris į šalies gynybos klausimus. Žinoma, reikia stengtis plėtoti tas grandis, kurios kariuomenėje šiuo metu yra silpniausios, kad ji efektyviai veiktų kaip karinis vienetas, kad galėtų būti efektyvi NATO pajėgų dalis. Kalbu ir apie personalą, ir apie techniką, ir apie ginkluotę. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į personalą, nes karių, kurie turėtų sudaryti Lietuvos kariuomenės dalinius, šiuo metu yra mažuma. Todėl šis klausimas - vienas svarbiausių.

Taip pat kyla vadovavimo, ekipiruotės ir daug kitų klausimų. Visiems jiems skirsiu dėmesio, aiškinsiuosi padėtį. Stengsiuosi organizuoti kuo daugiau nacionalinių pratybų pagal visus dabartinius tiek NATO, tiek nacionalinius gynybos planus, kurie parengti vadovaujant ankstesniam kariuomenės vadui.

Labai svarbu, kad šie planai būtų įgyvendinti. Todėl reikia aiškiai nustatyti priemones, kurios padėtų tai padaryti.

Brangi ginkluotė - ne panacėja

- Pastaruoju metu daug kalbėta apie ginkluotės įsigijimą. Užsiminta apie galimą lėktuvų pirkimą, ketinimus iš Lenkijos įsigyti priešlėktuvinių sistemų. Ko kariuomenei labiausiai trūksta?

- Kiek žinau, jau priimti sprendimai dėl priešlėktuvinės ginkluotės pirkimo, tam skirta atitinkama suma pinigų. Pritariu, kad Lietuvos kariuomenei šiuo metu tikrai trūksta priešlėktuvinės ginkluotės.

Apie galimą lėktuvų pirkimą kol kas nieko negalėčiau komentuoti, tačiau esu girdėjęs apie planus įsigyti sraigtasparnių. Tai labai svarbus projektas, nes mūsų naudojamų sraigtasparnių resursai jau beveik išnaudoti, o juk turime ir tam tikrų įsipareigojimų tarptautinei gelbėtojų misijai.

- Iš Lenkijos perkamos priešlėktuvinės sistemos GROM, skirtos pėstininkams. Ar esama planų įsigyti sunkesnės ginkluotės, tokios kaip raketų kompleksai?

- Remiamės tuo, kad Baltijos šalių oro erdvės kontrolę, kilus konfliktui arba susidarius tam tikroms pavojingoms sąlygoms, perimtų mūsų sąjungininkai.

Tokį sprendimą gali priimti vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje, tam nereikia Šiaurės Atlanto tarybos pritarimo. Manau, jei Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms kiltų grėsmė, pirmiausia būtų sprendžiama, kaip išlaikyti Baltijos šalių oro erdvės kontrolę.

Turėdamas galvoje šiuos veiksnius darau prielaidą, kad mums nereikia orientuotis į brangios ginkluotės pirkimą. Tai būtų nepaprastai brangu. Būdami NATO nariai galime tikėtis, kad sąjungininkai apsaugos mūsų oro erdvę.

- Pernai Lietuvoje viešėjęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai Tomas Kelly samprotavo, kad Lietuva galėtų susitelkti į pavienių kariuomenės segmentų plėtrą, ir kaip pavyzdį paminėjo specialiosios paskirties pajėgas. Ką manote apie tokį siūlymą?

- Iš tiesų negaliu komentuoti šio klausimo. Kokį segmentą ir kokios kariuomenės? Nėra tokio dalyko kaip NATO kariuomenė. Yra 28 valstybių kariuomenės, kurios turi tam tikrus prioritetus savo teritorijose. Visoms joms svarbiausia - pirmiausia apginti savo šalį ir užtikrinti jos sienų vientisumą.

Savanorių gali būti labai daug

- Minėjote personalo trūkumą. Kaip planuojama spręsti šią problemą?

- Jau esu sakęs, kad karių Lietuvos kariuomenėje yra mažuma, tad reikia stiprinti būtent šią grandį. Pastaruoju metu jaučiamas didesnis visuomenės aktyvumas ir susidomėjimas, dėl to vertėtų numatyti, kiek atsirastų savanorių, kurie išeitų kario kursą. Galbūt jų yra daugiau, nei galime priimti.

Taip pat yra savanorių pajėgos ir rezervistai, jau atlikę tarnybą kariuomenėje. Tikriausiai juos būtų galima panaudoti. Šiuo metu kariuomenei nustatyta riba, kiek ji gali apmokyti savanorių. Jei šių yra daugiau, būtina didinti ribinį skaičių. Reikia priimti visus, kurie nori.

Jeigu tokių savanorių trūksta, privalu spręsti, kaip juos paskatinti ateiti į kariuomenę, - galbūt finansiškai, o gal sudaryti galimybę studijuoti, įgyti kokią nors civilinę specialybę ir t. t. Tačiau pirmiausia reikia įvertinti situaciją, ar pakanka savanorių.

Stebėti, vertinti, prognozuoti

- Didinamas finansavimas ginkluotei įsigyti. O kokia likusio aprūpinimo situacija?

- Visa tai sprendžiama kompleksiškai: ginkluotė, personalas, infrastruktūra ir kiti dalykai. Svarbu išdėlioti prioritetus, ko norime pasiekti ilgalaikėje perspektyvoje, kokia turės būti Lietuvos kariuomenė po kelerių metų. Taip pat reikia spręsti, ką galime padaryti būtent dabar, kai mūsų geopolitinė situacija tokia sudėtinga, ir kaip turėtume reaguoti į iššūkius, galinčius iškilti artimiausioje ateityje.

- Geopolitinė padėtis iš tiesų sudėtinga. Ar Lietuvos kariuomenė šiandien pasirengusi reaguoti į visas galimas grėsmes?

- Kariuomenė privalo būti nuolat pasirengusi. Gal geriau, gal blogiau, bet ji visada yra pasirengusi. Prieš metus buvo vienokia situacija, dabar - kitokia. Reikia įvertinti, kokia padėtis yra dabar, ir žiūrėti, kas mūsų laukia artimiausiu metu ir tolesnėje perspektyvoje. Jei rytoj laukia kokie nors iššūkiai, privalome stiprinti grandis, kurios šiuo metu yra silpnesnės.

- Sunku ginčytis, jog kariuomenė turi būti pasirengusi. Tačiau Ukrainos pavyzdys rodo, kad jos kariuomenė buvo nepasirengusi.

- Ukrainos kariuomenė nebuvo pasirengusi scenarijui, kuris susiklostė dabar. Bet koks naujas karas sukuria ir naujovišką situaciją. Todėl galime kelti klausimą, ar visada ir viskam esame pasirengę. Vienokia padėtis buvo, kai nebuvome NATO nariai, kitokia - dabar. Bet kuriuo atveju reikia stengtis, kad kariuomenė būtų pasiruošusi visada, ir kiek tik įmanoma geriau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"