TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenės finansavimas per mažas

2013 04 29 3:40
R.Juknevičienė: "Per mažas yra ne tik kariuomenės, bet ir tokių institucijų kaip policija, VSD, kitų struktūrų finansavimas." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė mano, kad nepakankamai finansuodami krašto apsaugą galime tapti viena silpniausių NATO grandžių. 

- Dirbate Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kokias grėsmes - išorines ir vidines - Lietuvai įžvelgiate?

- Pagrindinis iššūkis Lietuvos saugumui šiandien - mūsų energetinė priklausomybė. Importuojame daugiau kaip 60 proc. elektros energijos, turime vienintelį dujų vamzdį ir visa infrastruktūra sujungta su buvusios Sovietų Sąjungos sistema. Mūsų Vyriausybės atlikti darbai, parengti projektai turi būti vykdomi, ir greitai bei efektyviai. Taip tą grėsmę galima sumažinti.

Iš kitų grėsmių įvardyčiau įtaką mūsų informacinei erdvei. Deja, šia tema daugiau kalba kaimynai negu mes. Neseniai Estijos saugumo tarnyba paskelbė viešą ataskaitą, kurioje gyventojai informuojami apie tai. Visame pasaulyje nemaži pinigai plaukia iš Rusijos Federacijos, kad žmonių protai būtų veikiami per žiniasklaidą, politikus, vietos nuomonių formuotojus. Panašūs procesai vyksta ir Lietuvoje. Negaliu pasakyti, kiek konkrečiai pinigų iš Rusijos nusėda žiniasklaidai, bet jų skiriama, ir tai faktas.

Nors artimiausią penkmetį tiesioginės karinės grėsmės neįžvelgčiau, tai, kas bus po penkerių metų, šiandien sunku pasakyti. Šalia mūsų valstybės sienų aktyviai militarizuojasi Rusija. Baltarusija vis labiau grimzta į Rusijos įtaką, joje nuo 2014 metų bus dislokuotos raketos S-300. Taigi šalia Lietuvos įsikurs rusiškos karinės bazės. Vakarinėje Rusijos dalyje karinės pajėgos sparčiai modernizuojamos, tai daroma orientuojantis į oro ir kosmoso pajėgas, pačias naujausias technologijas.

Iš vidinių grėsmių išskirčiau visuomenės būseną. Daugelis žmonių jaučia socialinį nesaugumą. Politinė sistema nėra stipri, tad visuomenei lengva daryti įtaką, ja manipuliuoti, ją pažeisti.

Ekonomikos krizė sumažino finansines galimybes atremti šiuos iššūkius. Per mažas yra ne tik kariuomenės, bet ir tokių institucijų kaip policija, Valstybės saugumo departamentas, kitų struktūrų finansavimas. Jos turėtų gauti geresnį aprūpinimą, kad galėtų būti pasirengusios toms grėsmėms.

- Lietuvos kariuomenėje tarnauja beveik 8 tūkst. profesionalių karių ir per 4 tūkst. savanorių. Ar tokio dydžio kariuomenės Lietuvai užtenka?

- Taikos sąlygomis ir nuolat rengiant rezervą tokios kariuomenės pakaktų. Tačiau reikia daug intensyviau ruošti rezervą iš augančios kartos ir pakartotinai apmokyti tuos, kurie turi pirminių įgūdžių ginti savo kraštą.

Karius būtina aprūpinti ginkluote, technika, jie privalo pakankamai treniruotis. Čia vėlgi didelis iššūkis, išsprendžiamas ne per vieną dieną.

- Pagal krašto apsaugos finansavimą velkamės kitų NATO valstybių uodegoje. Skaičiuojama, kad tam skiriame mažiau negu 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kur veda nepakankamas krašto apsaugos finansavimas?

- Krašto apsaugos finansavimas buvo mano didžiausias galvos skausmas. Manau, tokį patį galvos skausmą jaučia ir dabartinis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Tikiuosi, politinių partijų susitarimas, pasirašytas praėjusiais metais, ir gerėjanti ekonomikos padėtis leis įgyvendinti tą susitarimą, ateityje po truputį didinant krašto apsaugos finansavimą.

Dėl to, kad per mažai lėšų skiriame krašto apsaugai, labai greitai galime pasijusti viena silpniausių grandžių NATO struktūroje. Tai atsiliepia ir partnerių požiūriui į mus. Kadangi gynybai neskiriame tiek dėmesio, kiek derėtų, kodėl jie turėtų labiau rūpintis mūsų gynyba negu mes patys?

Tai sudaro ir neigiamą emocinę aplinką pačioje kariuomenėje. Juk jos žmonės mato, kad batalionai nėra gerai aprūpinti, neužtenka lėšų pratyboms.

- Lietuva šiemet planuoja išvesti savo karius iš Afganistano Goro provincijos. Kaip vertinate mūsų šalies misiją?

- Lietuva garbingai atliko ir tebeatlieka šią misiją. Pasirodėme kaip solidarūs partneriai, pagal savo galimybes skyrėme daug dėmesio misijai Afganistane. Mūsų kariai užsigrūdino, įgijo patirties, kurią, prireikus, panaudos ir savo kraštui ginti.

Afganistanui dar ilgai ir daug reikės padėti. Ta pagalba truks ne vienus metus, bet, tikėtina, kitomis formomis.

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"