TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenės kūrėjai – lyg gyvosios prekės

2015 10 01 6:00
Karių teisių gynimo centro generalinis direktorius Laimonas Jakas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Turto bankas rengiasi parduoti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perduotus butus su gyventojais – Lietuvos kariuomenės kūrėjais. Nepriklausomybės aušroje jiems duotą pažadą – po 10 sąžiningos tarnybos metų palikti teisę gyventi suteiktuose butuose – atgaline data atšaukę KAM vadovai tvirtina taip diegiantys lygybės principus, nors aiškėja, kad anksčiau grupei karininkų buvo padarytos išimtys.

Po 2012 metų Seimo rinkimų krašto apsaugos ministru tapęs socialdemokratas Juozas Olekas, žadėjęs padėti nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusiems nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjams – maždaug šimtui atsargos bei tarnybą baigiančių karininkų, kuriuos KAM bando iškeldinti iš tarnybinių butų, nors pagal darbo sutartis, pasirašytas iki 1995 metų, šios patalpos, išėjus į pensiją, jiems turėjo būti paliktos, pakeitė poziciją.

Prieš mėnesį, rugpjūčio 31 dieną, KAM perdavė Turto bankui 79 Vilniuje esančius tarnybinius butus su juose tebegyvenančiais karininkais. „Artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl tokių butų pardavimo proceso“, - LŽ nurodė Turto banko Rinkodaros ir pardavimų skyriaus viršininkė Girda Valiulytė.

Lygiai prieš metus KAM tarnybinius butus su gyventojais aukciono būdu Turto bankas pardavinėjo Kaune. Atsargos karininkai, iki paskutinės minutės raminti pažadais, kad galės išsipirkti savo būstus, liko be nieko - aukcione paaiškėjo, kad yra visą pastatą įsigyti panoręs pirkėjas, todėl buvę šeimininkai išgirdo nurodymą išsikraustyti per 30 dienų.

KAM tvirtina negalinti vienai karininkų grupei suteikti išskirtinių privilegijų ir leisti privatizuoti jiems žadėtus tarnybinius butus. Tačiau tokia nuostata egzistavo ne visada – prieš keliolika metų J. Oleko partijos bičiulis, tuometinis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius leido nusipirkti tarnybinius butus grupei karinių oro pajėgų (KOP) karininkų. Būstai jiems kainavo iki pusantro tūkstančio litų (maždaug 435 eurus).

Lakūnai pasirodė greitesni

Garantiją, kad baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjams suteikė 1992 metais priimtas ir iki 2001-ųjų galiojęs Civilinis kodeksas, numatęs tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisę būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Tokia pati nuostata atsispindėjo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtame Vyriausybės nutarime. "Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš KAM tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų", - buvo numatyta šiame teisės akte.

Iš užsitarnautos 226 eurų pensijos gyvenantis atsargos kapitonas Jonas Jurkonis pasityčiojimu vadina KAM siūlymus butą išsipirkti aukcione./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Šios teisės normos pradėtos keisti 1998-aisiais. Tačiau, kaip minėta, iki lūžiu tapusios datos grupė KOP karininkų spėjo užsitikrinti sau ramesnį gyvenimą – privatizuoti KAM tarnybines patalpas, butais išdalytą buvusį bendrabutį.

Buvęs karinių oro pajėgų vadas atsargos pulkininkas Zenonas Vegelevičius LŽ aiškino, kad tuometiniams jo pavaldiniams buvo leista privatizuoti ne tarnybinius butus, bet bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas. „Tuo metu buvusi teisinė bazė leido tai padaryti – žmonės tampėsi gana ilgai, bet buvo priimti atitinkami sprendimai. Bet tai nebuvo tarnybiniai butai, jie turėjo kitokį statusą. Tarnybiniai butai atsirado vėliau, 1998 metais. O tame bendrabutyje žmonės gyveno nuo 1993 metų“, - tvirtino jis.

LŽ turimi dokumentai rodo, kad 1993 metais KAM perduotas buvęs Kauno 2-osios statybininkų mokyklos bendrabutis teisiškai buvo įregistruotas kaip KOP tarnybinės patalpos. 1996-aisiais, prašant Z. Vegelevičiui, KAM vadovavęs L. Linkevičius leido šias patalpas juose gyvenantiems karininkams privatizuoti. „KAM neprieštarauja, kad pastatas, priklausantis KOP, būtų privatizuotas gyventojų pagal pridedamą sąrašą“, - nurodoma 1996 metų lapkričio 21-ąją L. Linkevičiaus pasirašytame sprendime.

Procesas buvo įgyvendintas per metus: 1997-ųjų lapkričio pabaigoje konstatuota, kad „namas, priklausantis KOP, iš dalies privatizuotas, išskyrus III aukšte keturias gyvenamąsias patalpas“. Kaip matyti iš to meto sutarčių, 2-4 kambarių butai 21 karininkui buvo parduoti už 900-1500 litų (260-435 eurus).

Taiko atgaline data

Kitų Lietuvos kariuomenės kūrėjų galimybės privatizuoti ar už likutinę vertę išsipirkti jiems žadėtus butus KAM nebesvarsto. Nuo 2000-ųjų šiems žmonėms, Nepriklausomybės aušroje palikusiems ankstesnius darbus, jau turėtus namus, neretai nemažus atlyginimus ir atėjusiems kurti Lietuvos kariuomenės, tegavus vienintelį pažadą – išėjus į atsargą nelikti be stogo virš galvos, įsakmiai nurodoma kraustytis į gatvę.

Tiesa, dar 2003-iaisiais, KAM vadovaujant L. Linkevičiui, ši ministerija konstatavo, kad iškeldinti tokius žmones problemiška. „Butai jiems buvo suteikti iki įsigaliojant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui ir dar tebegaliojant senajam Civiliniam kodeksui, kuriame buvo numatyta sąlyga, kad asmenį, jam išėjus į pensiją, galima iškeldinti iš tarnybinio buto tik suteikiant jam kitą gyvenamąją patalpą. Todėl šiandien šių asmenų iškeldinimas pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių principą“, - tuo metu konstatavo KAM.

Vėlesnės valdžios pasirodė ne tokios skrupulingos. 2009-aisiais KAM, vadovaujama konservatorės Rasos Juknevičienės, apsisprendė įstatymus taikyti atgaline data ir paskelbė atsisakanti tarnybinių butų fondo. R. Juknevičienės pėdomis pasekė ir dabartinis ministras J. Olekas: jo vadovaujama ministerija tvirtina, esą galimybės likti tarnybiniuose butuose tarnybą baigusiems karininkams nenumato šiuo metu galiojantys įstatymai.

KAM iš butų vejamiems kariuomenės kūrėjams siūlo išeitį – esą perdavus butus Turto bankui, jo skelbiamuose aukcionuose gali dalyvauti visi norintieji. „Gyvenamosios patalpos, kaip ir kitas nekilnojamasis turtas, aukcionuose parduodamas rinkos verte, o pradinę pardavimo kainą nustato nepriklausomi turto vertintojai. Be to, vykstant pakartotiniams aukcionams, neparduotų butų kaina teisės aktų nustatyta tvarka yra mažinama“, - LŽ nurodė KAM Visuomenės informavimo skyrius.

Turto banko skelbimuose nurodoma, kad pradinė šių ypač prastos kokybės būstų kaina – apie 49 tūkst. eurų. Šiuo metu dėl sveikatos būklės bedarbiu esantis vienas tokio buto gyventojas - atsargos kapitonas Jonas Jurkonis, kariuomenės kūrimo metu dirbęs Transportavimo tarnyboje, rūpinęsis sovietinės armijos išlydėjimu, branduolinio kuro pergabenimu, vadovavęs Ginkluotos palydos būriui, buvęs Vyriausybės įgaliotiniu kariniams pavojingiems vežimams, – LŽ pasakojo išgyvenantis iš užsitarnautos 226 eurų pensijos.

„KAM siūlymai butą išsipirkti aukcione - tai pasityčiojimas iš mūsų. Mes neturime tokių pinigų, juk tarnaudami negalėjome užsiimti jokia kita veikla - buvome ne "biznieriai", o kariškiai", - sakė jis.

Bando gintis

„Kai kuriems iš butų vejamiems atsargos karininkams KAM yra suteikusi išskirtinę malonę – leidimą švenčių proga vilkėti uniformą. Mums nereikia tokios garbės, nes koks bus pažeminimas Lietuvai, kai išmestas į gatvę karininkas, vilkintis uniforma, miegos griovyje“, - LŽ tvirtino iš tarnybinių butų vejamiems karininkams atstovaujantis advokatas Edmundas Budvytis.

Kol kas taikiais keliais apginti benamiais verčiamų karininkų teises siekiantis advokatas neatmeta galimybės kreiptis į teismą, prašant Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar sprendimas tarnybiniams butams netaikyti pirminio Butų privatizavimo įstatymo nuostatų nediskriminuoja Lietuvos karininkų. „Reikia pagaliau nutarti, kaip tuos butus leisti privatizuoti jų gyventojams, ypač kariškiams, kurie iki tol neturėjo tokios galimybės. Jie turėtų įgyti galimybę vieną kartą ekonomiškai palankiomis sąlygomis iš valstybės išsipirkti butus, kaip anksčiau buvo leista visiems kitiems piliečiams“, - tvirtino jis.

Į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl krašto apsaugos ministro įsakymo, kuriuo buvo panaikintas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas, pagrįstumo ir teisėtumo jau kreipėsi kita karininkų grupė, atstovaujama viešosios įstaigos Karių teisių gynimo centro generalinio direktoriaus Laimono Jako.

„Mano vertinimu, KAM daug informacijos apie tų butų perdavimą nutyli. Niekas negali paneigti, kad tais butais suinteresuota kažkokia verslo grupė, kuriai tie keli gyventojai trukdo galbūt tuos butus rekonstruoti, o gal nugriauti pastatą ir naudoti sklypą savo reikmėms. Tuo būtų galima aiškinti tokį didelį interesą ne padėti atsargos karininkams, bet įvelti juos į biurokratinius procesus ir taip išvengti jų skundų bei iškeldinti“, - LŽ tvirtino L. Jakas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"