TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenės kūrėjai: tai - susidorojimas

2014 02 21 6:00
J.Olekas atsargos karininkų teisę į butus vadina išskirtine privilegija, kurios reikia atsisakyti. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Iš anksčiau jiems pažadėtų tarnybinių butų vejami Lietuvos kariuomenės kūrėjai – kelios dešimtys atsargos bei tarnybą baigiančių karininkų – skundžia Krašto apsaugos ministeriją (KAM) teismams bei tarptautinėms organizacijoms.

Kariams ir karininkams atstovaujanti viešoji įstaiga Karių teisių gynimo centras laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, siekdama, kad pirmosios instancijos Vilniaus apygardos administracinis teismas priimtų nagrinėti jos skundą. Centras apsiėmė atstovauti grupei atsargos bei tarnybą netrukus baigsiančių karininkų - Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjų, kuriuos KAM siekia iškeldinti iš tarnybinių butų, nors pagal darbo sutartis, pasirašytas iki 1995 metų, šios patalpos, išėjus į pensiją, jiems turėjo būti paliktos.

KAM, keliolika metų neneigusi susitarimo, poziciją pakeitė 2009-aisiais. Ministerijai priskirti tarnybiniai butai pamažu perduodami valstybės turto pardavimu užsiimančiam Turto bankui, kai kurie - su gyventojais.

Dėl šios problemos Karių teisių gynimo centras artimiausiu metu žada kreiptis ir į tarptautines organizacijas, pirmiausia - Europos kariškių interesus ginančią asociaciją „Euromil“. „Jos prašysime pagalbos informuojant tiek NATO politinę tarybą, tiek atitinkamas Europos Sąjungos institucijas, žmogaus teisių gynimo organizacijas, kaip elgiamasi su Lietuvos atsargos karininkais – sąžiningai tarnavusiais, o dabar KAM metamais į gatvę“, - LŽ sakė Karių teisių gynimo centro generalinis direktorius Laimonas Jakas.

Atgaline tvarka

Perspektyva tapti benamiais gresia kelioms dešimtims karininkų, prieš 20 metų atsiliepusių į valstybės kvietimą prisidėti kuriant nepriklausomos Lietuvos kariuomenę. Tuomet trisdešimtmečiai keturiasdešimtmečiai vyrai, atsisakę turėtų darbų, kai kurie - ir aukštų pareigų sovietų kariuomenėje, teikiamų garantijų, tikėjo vienintele jiems žadėta garantija: baigus tarnybą likti gyventi tarnybiniame bute.

Tai numatė 1992-2001 metais galiojęs Civilinis kodeksas, tai buvo įtvirtinta ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtame Vyriausybės nutarime "Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų tarnybos nuostatų patvirtinimo". "Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš KAM tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų", - nurodoma minėtame dokumente.

Tačiau 2009-aisiais KAM, vadovaujama konservatorės Rasos Juknevičienės, apsisprendė įstatymus taikyti atgaline data. Vadovaudamasi 2001-aisiais pakeistais teisės aktais, KAM paskelbė atsisakanti tarnybinių butų fondo. R.Juknevičienės pėdomis pasekė ir 2012-ųjų pabaigoje KAM vairą perėmęs socialdemokratas Juozas Olekas. Remdamasis prieš metus įsigaliojusiu 2012-ųjų lapkritį priimtu įstatymu, kuriuo atsisakoma ilgalaikio profesinės karo tarnybos karių aprūpinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, ministras LŽ perdavė, esą raginimais karininkams išsikraustyti siekiama, kad „socialinės garantijos būtų taikomos visiems vienodai ir teisingai“.

Pirkti arba išsikelti

L.Jakas: "Lietuvos kariuomenę kūrusių karininkų teisė išsaugoti tarnybinius butus buvo įtvirtinta įstatymais." / kariuteises.lt nuotrauka

"Į Lietuvos kariuomenę ėjome vedami patriotizmo. Atsisakėme civilio gyvenimo, galimybės turėti savo verslą, užsidirbti pinigų, pasistatyti namus. Sutikome dirbti už 600 litų atlyginimą, kuris ne visada buvo laiku mokamas. Bet žinojome: išeisime į atsargą, bus socialinės garantijos, bus tuo metu skirti tarnybiniai butai, kuriuose, ištarnavę 10 metų, galėsime likti. Tačiau situacija krašto apsaugos sistemoje pasikeitė, Seimas priėmė įstatymų pataisas ir mes likome be nieko", - apie šią situaciją LŽ sakė atsargos kapitonas Jonas Jurkonis. Kariuomenės kūrimo metu jis dirbo Transportavimo tarnyboje, rūpinosi sovietų armijos išlydėjimu, branduolinio kuro pergabenimu, buvo Vyriausybės įgaliotiniu kariniams pavojingiems vežimams.

J.Jurkonis, kaip ir jo kolegos, praėjusių metų gruodžio pabaigoje sulaukė eilinio KAM rašto „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų perdavimo kitoms institucijoms“. Jais karininkai paraginti apsispręsti, ar ketina išsipirkti kelis dešimtmečius nuomotus tarnybinius butus. Tokių planų neturintieji privalėjo išsikraustyti dar iki Naujųjų metų. Informavusieji apie ketinimus pirkti būstą Turto banko aukcione galėjo likti namuose, nes ši institucija sutiko turtą perimti su jame gyvenančiais asmenimis. Jokių kitų lengvatų perkant butus karininkams nesiūloma: jei aukcione pavyktų rinkos kaina nusipirkti savu laikytą būstą, su Turto banku jie privalėtų atsiskaityti per du mėnesius. Tiesa, KAM informavo, kad socialiai remtini asmenys nebus priversti išsikelti: jų butus žadama perduoti savivaldybėms kaip socialinį būstą ir šios spręs, kokiomis sąlygomis juos toliau nuomoti.

„Tai - susidorojimas. Vieną iš mūsų jau išvežė į ligoninę ištiktą insulto. Kitų laukia tas pat, jei ne blogiau. Pateikėme prašymus dalyvauti aukcione, bet iš tikrųjų galimybių nusipirkti butus neturime. Pavyzdžiui, man iki pensijos beliko 7 metai – koks bankas duos man paskolą? Ministras J.Olekas po rinkimų žadėjo atsižvelgti į mūsų padėtį, bet dabar tiesiog pasityčiojo“, - nevilties neslėpė J.Jurkonis.

Taip atsidėkojo

Karių teisių gynimo centras KAM sprendimą Turto bankui perduoti karininkams nuomojamus butus Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė dar sausio 13 dieną. Po kelių savaičių nuskambėjo nutartis: ginčas turėtų būti sprendžiamas bendros kompetencijos teisme. Nesutikdama su šiuo sprendimu, karininkams atstovauti apsiėmusi įstaiga kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, jo sprendimo laukiama artimiausiu metu.

„Yra nemažai dokumentų, laidavusių karininkams teisę likti tarnybiniuose butuose, bet vienu metu KAM nusprendė viską nubraukti ir neprisiimti už tai jokios atsakomybės. Taip elgiamasi su Lietuvą kūrusiais karininkais – tais pulkininkais, majorais, kapitonais, kurie nuo 1990-ųjų stojo ginti valstybės interesų, kūrė kariuomenę, o dabar jiems taip atsidėkojama už atiduotus gražiausius metus“, - stebėjosi L.Jakas.

Krašto apsaugos ministras J.Olekas, prieš metus LŽ pareiškęs nuomonę, kad bent dalis iš šiuo metu į gatvę vejamų karininkų turi teisę gyventi tarnybiniuose butuose, dabar kalbėjo kitaip. „Vienai mažai karių grupei suteiktos išskirtinės sąlygos privatizuoti valstybės turtą ar juo naudotis diskriminuotų ir kitus toje pačioje krašto apsaugos sistemoje tarnaujančius ar tarnavusius karius, kurie nėra ir nebuvo aprūpinti tarnybiniais butais dėl šių butų stokos ar sąžiningai laikydamiesi įstatymo nuostatų sąlygų iš jų išsikėlė“, - teigiama LŽ perduotame ministro atsakyme.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"