TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenės kūrėjams - valdžios antausis

2012 07 24 7:46
Taip atrodo namo, kuriame KAM suteikia tarnybinius butus savo karininkams, laiptinė./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pirmieji atkurtos nepriklausomos Lietuvos karininkai, atsiliepę į jaunos valstybės kvietimą ir atsisakę civilio gyvenimo teikiamų galimybių, nesėkmingai mina valdžios slenksčius bandydami apginti savo teisę - prieš 20 metų gautą pažadą išsaugoti tarnybinius butus, vienintelę jiems likusią socialinę garantiją.

"Dabar tai - mano tėvynė", - sakė atsargos karininkas Petras (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - red.), rodydamas saują įvairiausių vaistų. Juos apyjaunis vyras turi gerti kiekvieną rytą.

Atsargos kapitonui streikuoja širdis - ir dėl tarnybos metu patirtų išgyvenimų, ir dėl pastaraisiais metais užgriuvusių problemų.

Petras - vienas iš grupės anksčiau į atsargą išėjusių arba tarnybą netrukus baigsiančių karininkų, atkurtos nepriklausomybės pradžioje atsisakiusių turėtų darbų, butų, aukštų pareigų sovietų kariuomenėje teikiamų garantijų ir atėjusių kurti jaunos Lietuvos kariuomenės. "Ėjome vedami patriotizmo. Atsisakėme civilio gyvenimo, galimybės turėti savo verslą, užsidirbti pinigų, pasistatyti namus. Sutikome dirbti už 600 litų atlyginimą, kuris ne visada buvo laiku mokamas. Bet žinojome: išeisime į atsargą, bus socialinės garantijos, bus tuo metu skirti tarnybiniai butai, kuriuose, ištarnavę 10 metų, galėsime likti. Tačiau situacija krašto apsaugos sistemoje pasikeitė, Seimas priėmė įstatymų pataisas ir mes likome be nieko. Neturime jokių socialinių garantijų, esame niekam nebereikalingi", - kalbėjo atsargos karininkas.

D.Teišerskytė tvirtina, kad jai gėda dėl KAM siekio iškraustyti turtų nesusikrovusius atsargos karininkus.

Varo lauk

Krašto apsaugos ministerija (KAM), dar 2009-aisiais paskelbusi planus atsisakyti valdomo tarnybinių butų fondo, 2011-aisiais parengė, o šį pavasarį Seimui pateikė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis, kaip nurodoma, siekiama racionaliau naudoti Krašto apsaugos sistemos

tarnybinių butų fondą, o kartu išvengti situacijų, kai asmenys "piktnaudžiauja jiems suteikta teise naudotis tarnybiniu butu ir iš jo neišsikelia, nors teisinio pagrindo ten gyventi nebeturi (yra išėję į atsargą, nutraukę tarnybos santykius su krašto apsaugos sistema)".

Tiesa, Seimui jau pateiktas ir kitas šio įstatymo pataisų variantas, įregistruotas grupės parlamentarų. Kaip LŽ sakė viena jo iniciatorių  Dalia Teišerskytė, šiomis pataisomis siekiama apginti į gatvę varomus atsargos karininkus.

"Žmonės, tarnavę Lietuvai pačiu sunkiausiu metu, stovėję krašto sargyboje tada, kai buvo realus pavojus, užsitarnavę ordinus ir medalius, tada gavę vieno kambario tarnybinį butelį, dabar varomi lauk. Manau, kad tai yra nusikaltimas žmogiškumui ir pareigai Lietuvai", - piktinosi Seimo narė.

Pakeitė įstatymus

Šiuo metu KAM priklauso 363 tarnybiniai butai. Daugumoje jų gyvena krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys rotuojami karininkai ir civiliai tarnautojai. Kaip nurodo ministerija, 48 butuose gyvena asmenys, anksčiau teisėtai juos gavę, tačiau pasibaigus tarnybai neišsikraustę. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, priimtą 2000-aisiais, tarnybiniuose butuose gyvenantys kariai, išleisti į atsargą ar perkelti į kitą tarnybos vietovę, privalo per 30 dienų išsikraustyti.

Į nepavydėtiną padėtį patekę į atsargą išėję ar tarnybą netrukus baigsiantys karininkai - kiek daugiau nei 100 žmonių, - nuomos sutartis su KAM sudarė dar 1995-aisiais, pagal tuo metu galiojusius įstatymus.

"Buvo teisės aktai, pagal kuriuos mums buvo suteikti tarnybiniai butai. Juos gaudami turėjome pateikti dokumentus, kad jokios kitos nuosavybės neturime. Tačiau tuo metu turėjome garantijas, kad, ištarnavę 10 metų ir išėję į atsargą, galėsime juose likti", - LŽ aiškino atsargos karininkas Petras.

Kaip matyti iš dokumentų, skirdama tarnybinius butus karininkams 1995 metais KAM vadovavosi Civilinio kodekso, priimto 1992-aisiais ir galiojusio iki 2001 metų liepos 1-osios, nuostata, numatančia tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, garantiją būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Tuo metu galiojo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 702 "Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų tarnybos nuostatų patvirtinimo". "Atleidžiant tikrosios krašto apsaugos tarnybos karininkus į atsargą (dimisiją), neiškeldinama iš KAM tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu jie ištarnavo krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų", - buvo numatyta šiame teisės akte.

Tokios pat nuostatos buvo išdėstytos ir KAM tarnybų bei dalinių tarnybų ir dalinių tarnybinių gyvenamųjų patalpų poreikio, skyrimo ir apskaitos tvarkoje, patvirtintoje krašto apsaugos ministro 1993 metų kovo 8-osios įsakymu Nr. 201.

Ministrės R.Juknevičienės vadovaujama KAM kol kas ieško kompromisinio sprendimo nelengvame konflikte.

Tačiau nuo 2000-ųjų šie teisės aktai buvo keičiami, ir išimčių apsirūpinant gyvenamuoju plotu ilgus metus krašto apsaugos sistemoje tarnavusiems bei ją kūrusiems karininkams nebeliko. Pastaruoju metu, regis, nenorima atsižvelgti ir į pagrindinį viešosios teisės principą, kad "teisė negalioja atgal", tai yra naujų priimtų įstatymų nuostatai netaikomi atgaline tvarka.

"Paminėtina, kad iki 2000 metų birželio 15 dienos galiojęs Civilinis kodeksas numatė ir daugiau sąlygų, kurioms esant asmuo negali būti iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (pvz., jūsų nurodyta aplinkybė - iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų negali būti iškeldinti asmenys, išėję į senatvės pensiją). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką tam, kad konkreti sąlyga būtų taikoma, ji turi būti realizuota iki to laiko, kol buvo pakeistas šią sąlygą nustatęs atitinkamas įstatymas", - karininkams nurodė krašto apsaugos viceministrė Indrė Pociūtė-Levickienė.

Regis, KAM nėra linkusi atsižvelgti ir į karininkų nuopelnus kuriant nepriklausomos valstybės kariuomenę. "Norėčiau pabrėžti, jog mes vertiname visų atsargos karių nuopelnus kariuomenei, valstybei, tačiau ir Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuopelnai valstybei nėra pagrindas po išleidimo į atsargą suteikti teisę gyventi tarnybiniame bute, o tarnyba valstybei - pareiga ir garbė", - į karininkų skundus viešai atšovė krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius.

Gyveno viltimi

"Tie, kas ėjo ginti Tėvynės sunkiausiu laiku, nieko iš to nesitikėjo. Bet po 1991-ųjų rugpjūčio pučo jie taikiai išsiskirstė į namus ir toliau gyveno kaip mokėjo. Tačiau kariuomenei reikėjo žmonių ir po pučo. Ir tuomet tiek Civilinis kodeksas, tiek vadovybės pažadai likusiems kariuomenėje garantavo, kad, išėję į atsargą dėl sveikatos ar amžiaus, žmonės iš tarnybinių butų nebus metami. Taigi dalis žmonių, taip pat ir aš, paliko kažkur gerus darbus, butus (kurių, beje, vėliau mes negalėjome nei susigrąžinti, nei privatizuoti), nemenkus atlyginimus, atsisakė galimybės gyventi įprastoje aplinkoje, turėti savo verslą, tapti politikais, privertė savo šeimas keisti gyvenamąją vietą, kad, baigę 20 metų tarnybą, galėtų žadėtomis socialinėmis garantijomis pasinaudoti, nes pasitikėjo valstybės duotais pažadais ir įstatymu. Kai 2000 metais buvo pakeistas Civilinis kodeksas, panaikinant tokią galimybę, gauti paskolas būstui, keisti profesiją dėl prarastų įgūdžių buvo jau per vėlu - juk mes į KAM atėjome jau 30-mečiai ar 40-mečiai. Žmonės atsidūrė spąstuose", - LŽ kalbėjo atsargos karininkas Algimantas.

Jo teigimu, kalbėdami apie ištarnautus metus, karininkai vardija ne savo nuopelnus, bet pasakoja apie sunkią ilgametę tarnybą, kuriai žmonės ryžosi, nes valstybė ir tuo metu galioję įstatymai jiems teikė kai kurias socialines garantijas.

"Dabar, pavyzdžiui, mano šeima tapo socialiai remtina, nes prarasta sveikata ir iki 1991-ųjų turėtos specialybės įgūdžiai, o pareigūno pensijos dalis, atimta 2008-ųjų pabaigoje, mums iki šiol nekompensuojama, nors senatvės pensiją iš "Sodros" gaunantiems civiliams sumažintoji dalis jau atkurta. Kaip manote - kiek žmonių būtų visam laikui iškeitę buvusius savo gyvenimus į karišką tarnybą, jei būtų žinoję apie tai, kas šiandien vyksta?" - kalbėjo karininkas.

Perima su gyventojais

Dar 2009 metais KAM, vadovaujama konservatorės Rasos Juknevičienės, paskelbė pradedanti vykdyti 2007-ųjų rugsėjį socialdemokratų dominuotos Vyriausybės priimtą Strateginio planavimo komiteto sprendimą atsisakyti tarnybinių gyvenamųjų patalpų, vietoj jų taikyti butpinigių sistemą įteisinant šią nuostatą įstatymuose. Tais pačiais metais Turto bankui, nuo 2007-ųjų vykdančiam Vyriausybės turto atnaujinimo programą, pagal kurią ministerijos ir kitos valstybės įstaigos gali statytis naujus pastatus, o lėšų tam gauti parduodamos valdomą nekilnojamąjį turtą, buvo perduoti 26 atsilaisvinę KAM tarnybiniai butai iš 363, šiemet planuojama perduoti dar 65.

Dalis šių butų Turto bankui atitenka su "gyvomis dūšiomis" - tais pačiais atsargos karininkais ir jų šeimomis. "Taip kažkada grąžindavo neva savininkams namus su visais gyventojais, kaip su kokiais tarakonais. Tai absoliutus karininko pažeminimas", - piktinosi parlamentarė D.Teišerskytė.

Turto banko generalinis direktorius Arnoldas Burkovskis mano kitaip. Pasak jo, beveik visuose su žmonėmis jiems perduodamuose butuose gyvena "nelegalai", jau seniai privalėję išsikraustyti.

J.Gečas: "Nemanau, kad Lietuvai būtų pernelyg didelė našta pasirūpinti žmonėmis, kūrusiais nepriklausomą krašto kariuomenę."

"Aš turiu Vyriausybės nutarimą, pagal kurį turiu tuos butus perimti ir parduoti. Jei žiūrėsime formaliai, nesiskubinu tą pačią dieną gyventojų išmesti. Iš kitos pusės, kodėl dauguma žmonių turi nuomotis butus rinkos sąlygomis, o šitie, prisidengdami tuo, kad dirbo KAM, kitados gavo butą, už kurį reikėjo mokėti vos keliolika litų nuomos, dabar nori išskirtinių sąlygų?" - kalbėjo Turto banko vadovas.

Karininkai - "nelegalai", kaip juos krikštija dabartiniai politikai ir valdininkai, dar turi galimybę savo butus, dažniausiai - toli gražu ne pačios geriausios būklės, išsipirkti Turto banko skelbiamuose aukcionuose rinkos kaina. Bėda ta, kad nemaža dalis už kažkada jiems pažadėtą būstą besikaunančių kariuomenės kūrėjų dėl apkarpytų pensijų ir valstybės rodomos "pagarbos" yra atsidūrę socialiai remtinų asmenų kategorijoje. Tokiems KAM bando įtvirtinti galimybę tapti savivaldybių valdomų socialinių būstų nuomininkais, o kartu apriboti galimybę dažnai vos 50-metį perkopusiems vyrams ieškotis civilio darbo, mat vos padidėjus pajamoms, teisės į lengvatinį butą jie vėl netektų.

Ginčas keliasi į Seimą

Šį rudenį ginčai dėl atsargos karininkų likimo persikels į Seimą. KAM, kaip jau minėjome, balandį parlamentarams pristatė dar 2011-ųjų rudenį parengtas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas.

Jose, aptariant tarnybinių butų atsisakymo planą, be kita ko, numatoma, kad tokiu būdu KAM kasmet galėtų sutaupyti iki 100 tūkst. litų, skiriamų jų priežiūrai. Tame pačiame projekte nurodoma, kad, priėmus šį įstatymą, "papildomų lėšų reikės butpinigiams kariams, kurie priėmus įstatymo projektą per numatytą terminą iš tarnybinių butų turės išsikelti". Šiems poreikiams kasmet KAM, kaip nurodoma, turės skirti po 600 tūkst. litų.

Savą įstatymo projektą pateikė ir grupė parlamentarų. Jame siūloma įtvirtinti išimtį, kad atsargos kariai, su kuriais tarnybinių gyvenamųjų butų nuomos sutartys buvo sudarytos iki pakeičiant įstatymus 2000-aisiais, turėtų teisę juos privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, kaip anksčiau turėjo teisę pasielgti kitų jėgos struktūrų institucijų atstovai, arba jei jų materialinė padėtis - itin sunki, toliau juos nuomotis.

"Supratau, kad KAM pozicija čia minimų žmonių atžvilgiu yra priešiška. Tad beliko tą klausimą detaliai spręsti Seime. Tada tikrai bus galima išsiaiškinti, ar KAM abejonės ir prieštaravimai dėl tarnybiniuose butuose gyvenančių atsargos karininkų yra pagrįsti, ar vis dėlto ne tokie racionalūs, kad reikėtų jais vadovautis", - tikino projektą teikiantis parlamentaras Algis Kašėta.

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos vadovas, atsargos pulkininkas Jonas Gečas, vadovavęs Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabui, o paskui ilgus metus ėjęs aukštas pareigas KAM sistemoje, įsitikinęs, kad pastaruoju metu KAM vardijami argumentai dėl "karininkų - nelegalų" tėra pasiteisinimas siekiant pagrįsti priimtą sprendimą iškeldinti juos iš butų.

"Tų žmonių yra vos keliasdešimt. Jie ilgus metus gyveno viltimi. Nevogė, neturėjo iš ko taupyti, o dabar, išėję į atsargą, gali būti išmesti į gatvę. Nemanau, kad Lietuvai būtų pernelyg didelė našta pasirūpinti žmonėmis, kūrusiais nepriklausomą krašto kariuomenę", - įsitikinęs J.Gečas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"