TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kariuomenės vadas: Lietuva turėtų turėti apie 30–40 tūkst. aktyviojo rezervo karių

2016 04 27 12:30
LŽ archyvo nuotrauka

Po dešimties metų Lietuva turėtų turėti apie 30–40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, taip pat būtina įstatymuose keisti sąvokas, kas būtų įskaičiuojama į šį rezervą, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Mes norėtume turėti labai realius rezervo skaičius, aktyvųjį rezervą, kuris yra ranka pasiekiamas, ne hipotetinį, parengtą rezervą visų tų, kurie kažkada tarnavo kariuomenėje, bet turėti tam tikrą sistemą, pagal kurią turėtume aiškų supratimą, kad šie rezervo kariai, tarnavę Lietuvos kariuomenėje, būtų Lietuvos kariuomenės rezervo sąrašuose. Tai būtų realūs žmonės, o ne hipotetinė struktūra“, – BNS po šio klausimo aptarimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje sakė J.V.Žukas.

Pasak kariuomenės vado, grąžinus šauktinius pagal šiuo metu planuojamą kariuomenės struktūrą per penkerius metus tikimasi pasiekti apie 20 tūkst. aktyviojo rezervo karių skaičių, o po dešimties metų „galvojama apie 30–40 tūkst. žmonių“.

Pasak kariuomenės vado, tam būtini ir įstatymų pakeitimai. „Reikia pakeisti kai kurias iki šiol egzistavusias sąvokas, tai yra aktyviojo rezervo sąvoką, kas yra aktyvusis rezervas, ar KASP pajėgos yra aktyviojo rezervo dalis, ar tai yra kariuomenės rūšis su savo tam tikrais uždaviniais, tam tikri pakeitimai įstatymo turės būti, jei čia (Seime) bus surastas bendras palaikymas“, – kalbėjo J.V.Žukas.

Seimo NAGK vadovo Artūro Paulausko teigimu, dabartinės įstatymo sąvokos dėl rezervo – per daug painios, ir net kyla keblumų siekiant suskaičiuoti realius rezervo skaičius. Taip pat būtų nustatyta, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) nebūtų įskaičiuojami kaip rezervas, o kaip kariuomenės dalis.

„Šiuo metu nėra visiškai aišku, kaip formuojamas rezervas, kas yra parengtas, kas yra aktyvus, yra įvairių sąvokų ir dažnai tos savokos ne visiems suprantamos. Dabar siūlomos trys sąvokos – aktyvusis rezervas, parengtas rezervas ir mobilizacinis rezervas, kai reikia mobilizuoti visus galinčius tarnauti. O savanoriai, kurie dabar vadinasi aktyvusis rezervas, jis tampa kariuomenės dalis, bet jo nebevadins rezervu. Tie savanoriai, kurie išeis iš savanorių tarnybos, jie papildys parengtąjį rezervą arba aktyvųjį rezervą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams apie siūlomus pakeitimus sakė A.Paulauskas.

Pasak komiteto vadovo, taip pat įvardinta, kokie Lietuvoje turėtų būti kiekvienos rezervo dalies skaičiai, bet tai esanti neskelbiama riboto naudojimo informacija.

„Nustatyti konkretūs skaičiai, kiek reikėtų aktyvaus rezervo, parengto rezervo, mobilizacinio rezervo, bet tai yra riboto naudojimo skaičiai, todėl jų negaliu sakyti. Tie skaičiai, kai vienur buvo pliusuojami netgi sovietinėje armijoje tarnavę, kitur kitaip buvo pliusuojami, mes dabar aiškiai apsisprendėme dėl skaičių, jei įvyktų konfliktas, kiek turėtų būti pašaukiama iš karto, kiek po to, kaip tas būtų daroma, kokiais srautais ir panašiai“, – kalbėjo A.Paulauskas.

Dar vienas svarbus sprendimas, pasak NSGK vadovo, kad aktyviajam rezervui priklausantys žmonės kas penkeriums metams būtų kviečiami aktyviems mokymams.

Lietuva prieš metus reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje penkeriems metams grąžino šaukimą į kariuomenę. Tuo siekiama užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą. Šiemet Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą šauktinių kariuomenę grąžinti visam laikui, bet galutinį sprendimą šiuo klausimu dar turės priimti Seimas.

Pernai ir šiemet šaukiamųjų skaičius siekė 3 tūkstančius, bet kartu su nuolatiniu šauktinių grąžinimu VGT siūlo didinti ir jų skaičius.

Krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi pataisas, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet nuo 2017 metų atliktų nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Per artimiausius 6 metus numatoma nuosekliai didinti ir profesinės karo tarnybos karių skaičių – 2021 metais jų būtų nuo 14 tūkst. iki 19 tūkst., kai šiemet krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"