TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karjera prasidėjo nuo abejonės

2009 04 08 0:00
A.Baranauskas paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. V.Volskienei tapti Apeliacinio teismo teisėja sutrukdė EBSW.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotraukos

Advokato Egidijaus Baranausko, kuriam po kelių savaičių sukaks 42 metai, karjera Aukščiausiajame Teisme prasideda nuo abejonės, ar jis tinka šioms pareigoms.

Nei Seimas, vakar pritaręs prezidento Valdo Adamkaus teikimui skirti E.Baranauską Aukščiausiojo Teismo teisėju, nei Teisėjų taryba neišsklaidė abejonių, kad į aukščiausiąją šalies teismų instituciją skiriamas asmuo neatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų ir kad buvo apeitas įstatymas.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikęs išvadą dėl E.Baranausko, neišdrįso tiesiai šviesiai nurodyti, ar kandidatas atitinka AT teisėjui keliamus reikalavimus ir ar jis turi pakankamą darbo stažą.

Vietoj konkrečios išvados A.Kabišaitis pacitavo įstatymą, kuris skamba aiškiai: "Įvertinę nutarimo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog pagal Teismų įstatymo 68 straipsnio 3 punktą Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą, pateikęs sveikatos pažymėjimą. Pagal šio įstatymo 69 straipsnį teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro teisinis pedagoginis darbas universitetuose, rengiančiuose teisės bakalaurus ir (ar) teisės magistrus, taip pat teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį įgyjančius teisininkus, t. y. suteikiančiuose vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą."

Remiasi savivaldos organu.

E.Baranauskas mokslų daktaru tapo 2002 metais, taigi būdamas mokslų daktaras galėjo įgyti ne didesnį nei 7 metų teisinio pedagoginio darbo stažą. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ir jo pirmininkas Stasys Šedbaras nereagavo į nedrąsias A.Kabišaičio užuominas ir nerado priežasčių, kurios trukdytų Seimui siūlyti E.Baranauską paskirti AT teisėju.

Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė yra sakiusi, kad abejonių dėl Teismų įstatymo formuluotės buvo iškilę ir anksčiau, todėl Teismų taryba (ankstesnis Teisėjų tarybos pavadinimas - aut.) 2004 metais pateikė išaiškinimą dėl bendros praktikos skaičiuojant stažą. Teismų taryba nusprendė, kad "Sistemiškai ir lingvistiškai vertinant Teismų įstatymo 66, 67, 68 ir 69 straipsnių redakcijas, darytina išvada, kad juose kalbama apie bendrąjį pedagoginį darbo stažą."

Ne ta institucija

Ar Teismų taryba yra ta institucija, kuriai suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kurti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus? Ar savivaldos organo išaiškinimas, palankus karjeros siekiantiems teisėjams, gali prilygti įstatymui, kuriuo vadovaujasi Seimas?

"Bendra taisyklė tokia, kad įstatymus aiškina įstatymų leidėjai, tai yra Seimas, - paaiškino advokatas Kęstutis Čilinskas. - Teisėjų taryba nėra tas organas, kuris aiškina įstatymus. Didelė problema, kad Teisėjų taryba apskritai pavirto į kitą instituciją, nei numatyta Konstitucijoje. Pagal Konstituciją ji turi patarti skiriant teisėjus. Bet iš tiesų jau turime kaip ir antrą ministeriją, Teisėjų taryba vaidina antros Teisingumo ministerijos vaidmenį."

"Tvarkiečiai" siūlė palaukti

Už tai, kad anksčiau niekada teisėju nedirbęs E.Baranauskas būtų paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju, balsavo 83 parlamentarai, 1 buvo prieš, 12 susilaikė.

Labiausiai prezidento pasirinktą kandidatą kritikavo partijos "Tvarka ir teisingumas" nariai. R.Smetona pareiškė, kad kandidatai turėtų nekelti abejonių, o E.Klumbys apskritai siūlė dėl AT ir trijų Apeliacinio teismo teisėjų spręsti po prezidento rinkimų.

Koją pakišo EBSW byla

Per tą patį posėdį Seimas sprendė dėl prezidento siūlymo skirti Vilniaus apygardos teismo teisėją Virginiją Volskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Prezidento siūlymui nepritarta.

Už V.Volskienės kandidatūrą balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 36 Seimo nariai.

V.Volskienė skandalingai išgarsėjo 2004 metų lapkričio 8 dienos nutartimi EBSW grupės nariams panaikinusi 54 mln. litų vertės turto areštą. Vilniaus apygardos teismo nutartimi areštas buvo uždėtas 2002 metų balandžio 16 dieną Kauno holdingo kompanijos (KHK) bankroto administratoriaus prašymu. 2007 metais Seimo laikinoji tyrimo komisija EBSW veiklai ištirti konstatavo, kad teisėja V.Volskienė savo sprendimu greičiausiai pažeidė procesines normas, reglamentuojančias tokių bylų nagrinėjimą.

Šios 2007 metų sausio 18 dienos Seimo patvirtintos išvados buvo išsiųstos prezidentui, Seimas taip pat kreipėsi į Teisėjų tarybą ir Teisėjų garbės teismą, siūlydamas įvertinti teisėjos V.Volskienės sprendimus. Tačiau šios neatšauktos išvados nesutrukdė V.Adamkui teikti dekretą dėl V.Volskienės paskyrimo, taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vieningai balsuoti už šią kandidatūrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"