TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karo gydytojai dairosi į ligonines

2014 01 28 6:00
Idėją karo gydytojams leisti dirbti ir civilinėse ligoninėse bei poliklinikose kol kas stabdo įstatymai. KAM archyvo nuotrauka

Krašto apsaugos (KAM) bei Sveikatos apsaugos ministerijų vadovai tikina, kad civilinėse gydymo įstaigose dirbantys karo gydytojai nebebus utopija, nes jau baigiama susitarti dėl galimybės jiems neatlygintinai dirbti ligoninėse ir poliklinikose.

Tikimasi, kad dėl to laimėtų ir daugiau darbo patirties sukaupsiantys apie 100 karo gydytojų, ir skubesnės pagalbos sulauksiantys poliklinikų bei ligoninių pacientai. Tačiau įgyvendinti sumanymo kol kas neleidžia įstatymai, tad jau rengiamos ir Seimui netrukus bus pateiktos tam reikalingos pataisos.

Nepraras įgūdžių

Kartu su kolega sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu parengęs karo medikų siuntimo dirbti į civilines sveikatos priežiūros įstaigas tvarką, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, jog iš to, kad karo medikai galės teikti pagalbą daugelyje civilinių gydymo įstaigų, turės naudos patys minėti medikai, nes tokia praktika jiems neleis pamiršti įgytų įgūdžių. Tai naudinga ir gydymo įstaigoms, pacientams bus prieinamesnė specialistų pagalba, mažės eilės. „Lietuvos kariai yra jauni ir sveiki, todėl karo medikai nelabai turi ką gydyti. Tačiau norint kelti kvalifikaciją gydytojams reikia praktikos, todėl ir siūlome dalį darbo dienos, apmokamos iš KAM lėšų, skirti praktiniam gydymo procesui civilinėse įstaigose“, - LŽ aiškino J.Olekas.

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas Marius Zapalis LŽ tvirtino, kad praktinės veiklos stoką karo medikai pradėjo justi pernai. Kol kariuomenės padaliniuose veikė pirminės karių sveikatos priežiūros centrai ir jų filialai, dalis karo medikų - bendrosios praktikos gydytojų dirbo juose ir praktinės veiklos jiems nestigo. Tačiau 2012 metais pirminė karių sveikatos priežiūra buvo perduota civilinėms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, tad krašto apsaugos sistemos gydytojams bei gydytojų padėjėjams praktinės veiklos sumažėjo. „Šiuo metu nevykdomos tarptautinės misijos, kuriose reikėtų karo medikų, todėl darbinės praktikos trūksta ir kitų sričių gydytojams – chirurgams, traumatologams“, - sakė M.Zapalis. Jis pabrėžė, kad darbo patirtis gali būti labai reikalinga, kai karo medikams teks vykti į tarptautines misijas.

Sunkiai įgyvendinama idėja

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininko pavaduotojo Antanas Matulas teigė suprantantis dviejų ministerijų užmojus. Tačiau, jo teigimu, įgyvendinti to, kas sumanyta, beveik neįmanoma. „Suprantu, kad karo medikams reikia išlaikyti praktinius įgūdžius, tačiau perspėju, kad ministrai pasiklydo įstatymuose“, - LŽ sakė A.Matulas. Parlamentaras aiškino, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės normas tik įdarbintas gydymo įstaigoje pagal darbo sutartį gydytojas gali gydyti pacientus, nes tuomet jis prisiima visą atsakomybę už paciento gydymą ir galbūt jam padarytą žalą. Jeigu gydytojui atlyginimą mokės KAM, jis, dirbdamas ir civilinėje ligoninėje, negalės prisiimti jokios atsakomybės. Įstaiga už tokio specialisto gydymo pasekmes taip pat negali prisiimti atsakomybės.

A.Matulo įsitikinimu, įgyvendinti sumanymą būtų įmanoma tik tada, jeigu karo medikams laisvu nuo tarnybos metu būtų leista dirbti kitą darbą. Tačiau tai buvo uždrausta praėjusį rudenį, kai Seimas priėmė J.Oleko pasiūlytas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas. „Atšaukus draudimą dirbti kitą darbą bendrosios praktikos gydytojo ar kitokią licenciją turintis karo medikas laisvu laiku galėtų įsidarbinti ir dirbti. Tačiau deleguoti jį dirbti į kitą vietą neleidžia įstatymai“, - įstatymų peripetijas nurodė Seimo SRK pirmininko pavaduotojas.

V.P.Andriukaitis: „Atsakomybė už karo medikų darbą teks medicinos įstaigoms, nes jos yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

A.Matulas teigė, kad praeityje yra buvę atvejų, kai į pensiją išėję medikai, net turintys docento, profesoriaus laipsnius, norėjo tęsti veiklą savanorystės pagrindais, tačiau to daryti negalėjo, nes tokių atvejų nenumato galiojantys teisės aktai.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis LŽ patikino, jog nėra ko baimintis, kad niekas neatsakys už pacientui galbūt padarytą žalą, jeigu jį gydys civilinėje medicinos įstaigoje neįdarbintas karo medikas. „Atsakomybė už karo medikų darbą teks medicinos įstaigoms. Juk jos yra apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu. Tai būtų teisėti ir legalūs žingsniai, nes karo gydytojai taip pat yra kvalifikuoti gydytojai, turintys licencijas", - aiškino V.P.Andriukaitis.

Laukia Seimo verdikto

Kada šalies gydymo įstaigose pradės dirbti karo medikai – kol kas neaišku. Anot krašto apsaugos ministro J.Oleko, tam reikia pakeisti keletą šalies įstatymų. Atitinkami pataisų projektai jau rengiami ir netrukus bus pateikti Seimui. „Kai bus priimtos įstatymų pataisos, tarsimės su konkrečiomis sveikatos priežiūros įstaigomis – poliklinikomis, ligoninėmis“, - tvirtino ministras.

Pasak jo, gali būti, kad daugiausia karo medikų dirbs netoli šalies didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, nes šiuose miestuose yra kariškių medicinos centrai, kuriuose dirba daugiausia karo medikų. Todėl planuojama, kad dalį dienos jie galės dirbti karo medicinos centre ar kitose kariuomenės struktūrose, o kitą dalį – civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose. „Svarbiausia sąlyga, kurią kelsime, – darbą kariai gydytojai privalės suderinti su karo tarnyba“, - pažymėjo J.Olekas.

Lietuvos nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacijos prezidentas, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis LŽ sakė, kad šalies poliklinikoms ir ligoninėms labai praverstų karo medikų pagalba. Jo teigimu, į Klaipėdos universitetinę ligoninę padirbėti kasmet priimama po 3-4 karo medikus. „Jie atvažiuoja pas mus tobulintis. Nors materialios naudos ligoninė iš to neturi, kariškių pagalba labai praverčia atliekant sudėtingas operacijas po traumų, teikiant skubią pagalbą apsinuodijus ar po kokių kitų nelaimių“, - pabrėžė ligoninės vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"