TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karo padėtis tęsiama ir Lietuvoje?

2009 08 06 0:00
Gatajevų drama: vieniems - didvyriai, kitiems - nusikaltėliai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šią savaitę vykstančiame kino festivalyje "Kinas prieš melą" dar sykį priminta apie nevienareikšmes ir skaudžias čečėniškos diasporos - karo aukų - istorijas. Į tarptautinį atgarsį įgavusias bylas gana skirtingai žvelgia menininkai, žmogaus teisių gynėjai ir net pati čečėnų bendruomenė.

"Lietuvos žinios" jau ne kartą rašė apie bylą, įgavusią tarptautinį atgarsį. Priminsime, kad Kauno miesto apylinkės teismas už grotų pasiuntė sutuoktinius čečėnus Maliką ir Khadizhat Gatajevus, apie kurių pasiaukojimą globojant per karą našlaičiais likusius mažamečius tautiečius vokiečiai buvo sukūrę filmą "Grozno angelas".

Lietuviška Temidė - prieš Grozno angelus.

Rusijos pilietybę turintys 40-metis M.Gatajevas ir 4 metais vyresnė jo žmona pripažinti kaltais dėl savavaldžiavimo. Prieš globotinius jie naudodavo psichologinę bei fizinę prievartą, juos fiziškai žalodavo, o vieną globotinę net grasino nužudyti. Abiem skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinimą palaikiusios Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės iniciatyva ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose. "Bus paskelbta daug duomenų apie itin privatų gyvenimą bei kalbama apie labai asmeniškas aplinkybes, susijusias su 9 mažamečių privatumu", - teigė ji teismui. Prokurorės prašymą teismas patenkino, nors kaltinamieji ir jų advokatai bandė tam priešintis (M.Gatajevui buvo pasamdytas vienas brangiausių ir garsiausių Kauno advokatų Ričardas Girdziušas).

Sutuoktiniai M. ir K.Gatajevai buvo sulaikyti pernai spalį pačiame Kauno centre. Tai buvo ilgai rengta Valstybės saugumo departamento (VSD) operacija. Būtent į šią tarnybą kreipėsi viena iš Gatajevų globotinių, kurios santykiai su sutuoktiniais buvo sudėtingiausi. VSD bei prokurorai buvo pateikę Gatajevams kitokių kaltinimų. Sunkiausias iš jų - "turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą". Už tai grėsė laisvės atėmimas iki 8 metų. Tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas Almantas Lisauskas kaltinimą perkvalifikavo į švelnesnį - savavaldžiavimą, panaudojant psichologinę ar fizinę prievartą. Už tai grėsė laisvės atėmimas iki 5 metų.

Teismo manymu, kaltinamieji turėjo teisę reikalauti iš globotinių padėti šeimai finansiškai, tačiau jie tai darė pažeisdami įstatymus - čečėnų papročiai prieštarauja Lietuvos, kurioje jie šiuo metu gyvena, Konstitucijai.

Visi M. ir K.Gatajevams inkriminuoti epizodai susiję su 20-mete globotine. Pastarajai iš pareigūnų gautu diktofonu pavyko įrašyti, kaip globėjai grasina jai nurauti galvą, nuskusti plikai ir išsiųsti į Čečėniją. Grasinta ir papjauti bei perplėšti gerklę. "Sutinku tave nužudyti ir po to 20 metų "sėdėti"! - cituojami nuosprendyje globėjos grasinimai.

Globėja merginą talžydavo rankomis, šluota, skėčiu. M.Gatajevas ją auklėjo dar baisiau - mušdavo kėde per galvą, grasindavo peiliu, smaugdavo, parblokšdavo ant grindų, trenkdavo sieną.

Nukentėjusiaisiais pripažinti šeši Gatajevų globotiniai, prieš kuriuos naudota psichologinė prievarta, dažniausiai grasinant išvežti atgal į Čečėniją. Nuosprendyje teigiama, kad vyresnieji globotiniai buvo verčiami susirasti darbą ir atiduoti globėjams visą uždarbį arba mokėti jiems kas mėnesį 500-600 litų duoklę. Globotiniai dirbdavo nelegaliai. Oficialiai jie visi mokėsi.

Globėjų savivalę patvirtino ir dalis liudytojų, kurių akyse būdavo rengiamos parodomosios egzekucijos. Anot jų, buvo baudžiama už menkiausią nusižengimą. Lietuvoje gyvenantys Gatajevai vertė globotinius laikytis viduramžiškų savo tautos papročių, apie kuriuos kalbama čečėnų papročių sąvade "Adate". Pavyzdžiui, 20-metė užsitraukė jų rūstybę panorusi gyventi atskirai - pagal čečėnų papročius, mergina gali gyventi atskirai tik tada, kai išteka.

M. ir K.Gatajevai su 1 savo vaiku, 2 įvaikintais bei keliolika globotinių atvyko į Lietuvą praėjusio dešimtmečio pabaigoje. Lietuvoje jie atsidūrė padedami įtakingų to meto politikų. Nuo to laiko jiems vis pratęsiami laikini leidimai gyventi Lietuvoje. Kauno miesto savivaldybė paskyrė šiai šeimai socialinį būstą prestižinėje V.Putvinskio gatvėje - erdvų apie 100 kvadratinių metrų butą senos statybos name. O prieš porą metų Vokietijoje registruota pabėgėlių rėmimo organizacija "Kavkaz Kinder" nupirko šiai šeimai ir vieno aukšto namą Karmėlavoje (Kauno r.). Kiekvienam globotiniui ši organizacija kas mėnesį moka po 180 eurų.

Sutuoktiniai Gatajevai porą kartų Kauno rajono savivaldybės prašė skirti lėšų jų namo remontui. Tačiau jiems buvo atsakyta, nes šeimą aplankęs Karmėlavos seniūnas konstatavo, kad tokias gyvenimo sąlygas turi ne visi lietuviai. Turėjo Gatajevai ir kitokių užgaidų. Pavyzdžiui, nuvedę vieną iš mažesniųjų globotinių į Karmėlavos vaikų darželį, pageidavo, kad kiti vaikai mokytųsi bendrauti su juo čečėnų kalba.

Tai nepaprasta šeima

Žinoma žurnalistė, Rusijos ir Čečėnijos draugijos viceprezidentė Oksana Čelyševa, 2006 metais gavusi "Amnesty International" apdovanojimą už pavojingą gyvybei žurnalistiką, teigia pasibaisėjusi VSD darbo metodais ir įsitikinusi, jog Lietuvoje kalinami nekalti žmonės, kuriems fabrikuojamos bylos.

"Pirmiausia, man kyla klausimas - ar Lietuvos VSD pareigūnai kartais nepalaiko draugiškų santykių su savo kolegomis iš Rusijos, neva vykdančiais antiteroristinę veiklą? Gatajevų šeimos padėtį ir tragediją, vykstančią Kaune, stebiu nuo pat pradžių. Informaciją gaunu ne tik iš žiniasklaidos. Jau ne kartą buvau atvažiavusi - ir viena, ir su kolegomis žurnalistais. Dabar galiu jau visai tvirtai pasakyti, kad tai absoliučiai sufabrikuota baudžiamoji byla. Tai, kaip vyko tyrimas ir teismo procesas, neatitinka Lietuvos, kaip Europos Sąjungos narės, standartų, - įsitikinusi O.Čelyševa. -

Lietuvoje kalinami nekalti žmonės. Tuo galutinai įsitikinome, kai mums pagaliau leido susitikti su Gatajevais. Prieš tai kalbėtis su jais nebuvo leidžiama, motyvuojama ikiteisminio tyrimo slaptumu, tuo, kad nuosprendis apskųstas, byla dar nesibaigusi ir t. t. Dabar buvo leista su jais laisvai kalbėtis septynias valandas. Tad esame dėkingi tiems padoriems Lietuvos teisėsaugos ir politinių sluoksnių atstovams, kurie mus parėmė.

Įrodymų prieš šituos žmones beveik nėra, išskyrus tai, ką sufabrikavo Lietuvos saugumas. Jie patys, žinoma, nieko nekomentuoja.

Bet kokioje šeimoje būna problemų. Tai buvo nepaprasta šeima. Khadižat aš pažįstu jau nuo 2004-ųjų, viešėjau pas ją Grozne. Tai iš tikrųjų buvo šeima, o ne kokie nors vaikų namai. Bet šioje šeimoje visi jos nariai yra karo aukos. Netgi tos mergaitės, buvę auklėtiniai, kurie išdavė tėvus, taip pat yra karo aukos. Jie yra aukos ir tų politinių intrigantų Lietuvoje, kurie padarė viską, kad sugriautų šeimą."

Pasak O.Čelyševos, šioje byloje labai sudėtingai susipynę įvairūs, taip pat ir politiniai, motyvai. "Khadizhat ir Malikas Gatajevai buvo ir lieka labai nepageidaujami bei neparankūs promaskvietiškai Čečėnijos valdžiai. Žinau, kad jie mėgino apsaugoti savo vaikus nuo bet kokių politinių įtakų, bet jie buvo atviri ir labai daug padarė, kad pasaulis sužinotų apie tai, kas Čečėnijoje vyksta. Apie juos sukurti filmai ir parašytos knygos. Jie kalbėjo tiesą, o gaudavo pasiūlymų užsičiaupti, bendradarbiauti ir panašiai", - tvirtino O.Čelyševa.

Vertina atsargiau

Šią bylą kiek kitaip vertina čečėnų bendruomenės Lietuvoje atstovai. Jų manymu, Gatajevų elgesys su vaikais toli gražu nėra vienareikšmis. Sužinojusi apie nesutarimus šeimoje, bendruomenė siūlė savo pagalbą. Tačiau jos buvo kategoriškai atsisakyta. "Jie mūsų kažkodėl neprisileidžia", - teigė čečėnų bendruomenės atstovė, sutikusi kalbėti su sąlyga, kad nebus minima jos pavardė. Dar sunkiau čečėnų diasporos atstovams komentuoti VSD vaidmenį šioje daugiaprasmėje istorijoje, tačiau sutariama - smurto šioje šeimoje būta. Ir jis nepateisinamas niekuo.

Istorijos kaupiasi

Gatajevų istorija - ne vienintelė Lietuvoje, susijusi su čečėnų tautybės atstovais. "Šiais metais pastebima akivaizdi tendencija čečėnų pabėgėlius iš Lietuvos deportuoti. Tiek Migracijos departamento, tiek administracinių teismų esminis argumentas yra teiginys, kad Čečėnijoje padėtis normalizavosi ir ten yra teisinės valstybės situacija. Gerai pamename, kai 1999 metais, JTO komisarė apsilankiusi Ingušijoje, kur buvo 360 tūkst. čečėnų pabėgėlių, o tai sudarė 150 proc. Ingušijos gyventojų, pareiškė, kad ten nėra jokios katastrofos. Tai yra akivaizdus prorusiškas vertinimas. Akivaizdu, kad čečėnų deportavimas negali remtis tokiais vertinimais, - rašoma Seimo tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pirmininko Ryto Kupčinsko rašte vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui. - Čečėnijoje yra absoliuti teisinė savivalė, apibūdinama specifiniu rusišku terminu "bezpredel", kurią vykdo ne tik Rusijos specialiosios tarnybos, bet ir kolaborantinė administracija."

Pasak R.Kupčinsko, įvertinant didelę deportuojamų asmenų apimtį, "Lietuva atsiduria sovietinės finliandizacijos politikos lygmenyje, tai yra, kai Stalino ir L.Brežnevo laikais Suomija grąžindavo į Sovietų Sąjungą absoliučiai visus politinius pabėgėlius". "Išvaryti čečėnai amžinai keiks Lietuvą kaip Rusijos-prievartautojos sąjungininkę", - apibendrina R.Kupčinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"