TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karo prievolė priimtina ne visiems

2011 06 17 0:00
Pagal naująjį projektą, kariuomenei pritrūkus savanorių, jaunuoliai bus šaukiami atlikti pareigą tėvynei.
LŽ archyvo nuotrauka

Dėl Seime svarstytų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktų Karo prievolės įstatymo pataisų ir šūsnies parlamentarų siūlymų vakar užvirė karštos diskusijos.

Kai kurie Seimo nariai reiškia nepasitenkinimą Karo prievolės įstatymo projektu, tačiau šis toliau skinasi kelią į dienos šviesą. Aktyviausiai įstatymo projektą peikia valdančiosios koalicijos atstovai - Liberalų sąjūdžio narys Algis Kašėta ir konservatorius Saulius Pečeliūnas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atmeta kritiką ir neabejoja įstatymo pakeitimų būtinybe.

Trys prievolės atlikimo būdai

Šaukimas į privalomąją karo tarnybą dabar sustabdytas, o būtini kariniai mokymai organizuojami savanoriškumo pagrindu. KAM siekia, kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje įtvirtintai karo prievolei atlikti. Karo prievolės įstatymo naujos redakcijos projekte numatyti trys privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdai: 9 mėnesių trukmės nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, 70-90 dienų baziniai kariniai mokymai ir aukštųjų mokyklų studentams bei absolventams skirti jaunesniųjų karininkų vadų kursai.

Ribinį skaičių, kiek jaunuolių ateityje bus šaukiama į šiuos mokymus, kasmet nustatytų Seimas, o tikslų skaičių - krašto apsaugos ministras. Pavyzdžiui, šiemet nustatytas ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių, dalyvaujančių būtinuose kariniuose mokymuose savanoriškumo pagrindu, skaičius buvo nuo 500 iki 700.

Siūlomos lengvatos

Pirmiausia būtų šaukiami tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai. Nesusirinkus reikiamam skaičiui savanorių, į privalomąją karo tarnybą būtų šaukiami vyrai, įtraukti į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa. Į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus karo prievolininkai būtų šaukiami atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus.

Karo prievolės įstatymo pataisose numatomos skatinimo priemonės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems jaunuoliams. Siūloma jiems kompensuoti dalį sumokėtos studijų kainos, suteikti pirmenybę į valstybės finansuojamas studijų vietas, subsidijuoti jų darbą ir įdarbinimą.

Į karinį vienetą, krašto apsaugos savanorių pajėgas ar kitą aktyviojo rezervo karinį vienetą, siūloma skirti norą pareiškusius karo prievolininkus. Jie kartu su kariniu vienetu, kuriam būtų priskirti, 20-30 dienų per 5 metus dalyvautų pratybose ar mokymuose.

Ministrė atrėmė priekaištus

KAM parengtas įstatymo pakeitimo projektas įtinka toli gražu ne visiems parlamentarams. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai A.Kašėta ir konservatorius S.Pečeliūnas pateikė nemažai siūlymų, kaip, jų nuomone, tobulinti dokumentą. "Drįstu teigti, jog įstatymas į Seimą atkeliavo toks žalias, kokio dar neteko matyti", - tvirtino S.Pečeliūnas.

A.Kašėta ir S.Pečeliūnas ragino nustatyti, kad pradinė karo tarnyba yra savanoriška ir akcentuoti įstatyme savanoriškumą. Šių Seimo narių nuomone, dabartiniu projektu sudaromos sąlygos jau šių metų rudenį atnaujinti privalomą šaukimą į kariuomenę. Esą KAM surinkus į bazinius karinius mokymus 400 jaunuolių, kai ribinis skaičius numatytas nuo 500 iki 700, mažiausiai 100 jaunuolių bus pašaukti privaloma tvarka ir priversti dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose.

A.Kašėta ir S.Pečeliūnas taip pat siūlė atsisakyti 9 mėnesių privalomos tarnybos galimybės, nustatyti, kad šauliams, kurie yra paskirti į kovinius būrius ir nori dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, būtų teikiamas prioritetas, reglamentuoti, kad rezervo vienetų struktūra ir pareigybių skaičius būtų derinami su Seimu.

Kai kurie parlamentarai priekaištavo dėl projekte įrašytų nuostatų kompensuoti dalį sumokėtos studijų kainos ir nustatyti pirmenybę į valstybės finansuojamas studijų vietas jaunuoliams, atlikusiems pradinę karo tarnybą.

Tačiau krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė tvirtino, kad kolegų priekaištai - be pagrindo. Ministrės teigimu, toks įstatymas būtinas, skatinantis kai kuriems jaunuoliams reikalingą socializaciją, o jo projektas geras ir teisiškai tvarkingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"