TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Karščio banga užgriuvo Lietuvą

2010 07 10 0:00
Žolininkė R.Balsevičiūtė pataria per kaitrą prisiminti senolių išmintį.
LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos apsaugos ir sveikatos specialistai pataria per kaitrą būti itin atsargiems, nes sinoptikai prognozuoja net 34 laipsnių karščius.

Gamtos mokslų daktarės Audronės Galvonaitės teigimu, karščiai vargins visą savaitę iki kito savaitgalio, gal net ilgiau. "Šilumos rekordo ir katastrofinio lygio, kai karštis neatslūgsta 10 dienų ar ilgiau, gal ir nebus, tačiau tai - neeilinis įvykis mūsų krašte", - svarstė A.Galvonaitė.

Ekstremalios padėties dėl sausros Vyriausybei vos neteko skelbti 1996 metais, o ligšiolinis Lietuvos karščio rekordas - 37,5 laipsniai Celsijaus - buvo užfiksuotas 1994-ųjų liepos 30-ąją Zarasuose.

Vidurdienį praleisk namie

Klimatologė A.Galvonaitė primena, kad pietų kraštuose, kur net didesni karščiai įprastas reiškinys, žmonės karščiausiu paros metu ilsisi namie ir į darbus, gatves išeina tik rytais bei pavakariais. "Tačiau pas mus ištisą dieną dirbama laukuose, daržuose, deginamasi paplūdimiuose. Atkreipkite dėmesį, kiek vidurdienį gatvėse pensininkų! Kur jie eina per pačią kaitrą - ar nelaimės ieškoti? Juk nuo šiluminio smūgio gali ištikti net koma ir mirtis", - perspėjo mokslininkė.

Jos nuomone darbdaviai per karščius galėtų pakoreguoti darbo grafikus, ypač žmonių, dirbančių statybose, laukuose.

Kita dažna lietuvių klaida - per mažai geriama vandens. "Per kaitrą reikėtų nešiotis vandens ir vis patraukti gurkšnį kitą iš butelio. Tuomet ir sausrą ištversime daug lengviau", - mokė A.Galvonaitė.

Ji siūlo pasimokyti iš uzbekų, tadžikų ir kitų Azijos gyventojų, kurie geria daug karštos žaliosios arbatos. "Karšta žalioji arbata vėsina kūną, jos išgėrę mažiau prakaituosime, nepavargsime", - aiškino pašnekovė.

Protėvių išmintis

Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų intensyvios kardiologijos skyriaus vedėjas Pranas Šerpytis būgštavo, kad per karščius gali nukentėti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės.

"Patariu, net prašau jų - per kaitrą būkite itin atsargūs. Sykį per dieną, geriausia vakare, išgerkite 100 miligramų aspirino. Būtinai vartokite ir vaistų, kurių skyrė gydytojas", - LŽ sakė širdies ligų specialistas.

Sveikiems žmonėms, pasak jo, gerti aspirino nebūtina, tačiau visiems būtina vengti ilgai būti saulėje. O ištikus šilumos smūgiui žmogų kuo skubiau reikėtų nešti į pavėsį, atlaisvinti drabužius ir pagirdyti vandeniu. "Jei būklė negerėja, kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą", - patarė gydytojas. Jis taip pat rekomenduoja per karščius dažniau tikrinti kraujo spaudimą. "Jei jis pakyla iki 180 ir daugiau, ima skaudėti galvą, pykina, taip pat greičiau kvieskite gydytoją", - ragino P.Šerpytis.

Žolininkė ir liaudies medicinos žinovė Rita Balsevičūtė primena seną liaudies išmintį. "Per karščius mūsų tėvai ir protėviai dėvėdavo šviesius rūbus, o galvas pridengdavo kepurėmis ar skarelėmis. Nuo troškulio gindavosi vandeniu su jame plūduriuojančia viena kita duonos plutele, taip pat rūgpieniu, išrūgomis", - LŽ pasakojo R.Balsevičiūtė. Pasak žolininkės, jei suskaudo galvą, ant jos galima uždėti varnalėšos.

Visi LŽ pašnekovai perspėjo poilsiaujančiuosius prie Baltijos jūros negulėti nuo ryto ligi pat vakaro saulėje. "Galite prisišaukti vėžį ar kitas ligas", - sakė A.Galvonaitė. R.Balsevičiūtė patarė įkaitus kūnui nešokti į šaltą vandenį, nes tai labai pavojinga sveikatai.

Skubiai montuoja kameras

Artėjantys karščiai nerimą kelia ir miškininkams. Šiemet didelių miško gaisrų Lietuvoje kol kas nebūta, medynai liepsnojo tik vienur kitur. Priešgaisrinės miškininkų komandos gaisrus pastebėjo ir greitai nuslopino.

"Tačiau Žemaitijoje jau trečia savaitė nelyja, ten giria jau sausa. Jei kaitra užtruks, gaisrų pavojus dar padidės", - būgštavo Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis. Miškininkai skubina automatinės gaisrų stebėjimo sistemos montavimo darbus. Jau po keleto dienų girias stebinčios vaizdo kameros bus įjungtos Druskininkų, vėliau - Kretingos urėdijose, Kuršių nerijos nacionaliniame parke.

Tik vienas LŽ kalbintas pašnekovas buvo visiškai ramus. "Džiaukimės - juk esame pasiilgę šilumos", - siūlė Aukštaitijos nacionalinio parko gamtos skyriaus vedėjas, gamtos mokslų daktaras Bronius Šablevičius. Jo įsitikinimu, nebus nuostolių nei žmonėms, nei gamtai. "Neseniai daug kur pliaupė liūtys - vandens nestinga. Kaitra nepakenks, nes ji netruks ilgai. Lietuvos orai permainingi, šį anticikloną išstums koks nors ciklonas ir vėl viskas bus gerai", - tikino optimistas B.Šablevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"