TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kartelė tarėjams iškelta aukščiau

2016 10 10 6:00
pixabay.com nuotrauka

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pakoregavo visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją. Piliečiams, kurie kartu su teisėjais galėtų vykdyti teisingumą, numatyti griežtesni reikalavimai išsilavinimui ir reputacijai.

Šios Vyriausybės programoje numatytas siekis sukurti tarėjų institutą neįgyvendintas iki šiol. Tačiau Seime kelią stumiasi Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcija, numatanti būtinybę įteisinti paprastų piliečių dalyvavimą teisminiuose procesuose. Dokumentą išnagrinėjęs Seimo TTK jį kiek patobulino ir vėl pateikė visų parlamentarų teismui. Tikimasi, kad principinei nuostatai dėl visuomenės įtraukimo į teismų veiklą pritars dar šios kadencijos Seimas.

Galioja daug kur Europoje

Mūsų šalies įstatymai nenumato galimybės visuomenės atstovams tiesiogiai dalyvauti vykdant teisingumą, t.y. vieniems ar kartu su profesionaliais teisėjais nagrinėti civilines, baudžiamąsias, administracines bylas. Tuo metu daugelis Europos valstybių į savo teisines sistemas yra įtraukusios vienokį ar kitokį visuomenės dalyvavimą teismų darbe. Praktikoje paprastai išskiriami trys pagrindiniai to modeliai: prisiekusiųjų teismas, tarėjų institutas ir taikos teisėjai. Pavyzdžiui, prisiekusiųjų teismas veikia Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, JAV, Australijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir kt.

Tarėjų institute, kurį norima įteisinti ir Lietuvoje, visuomenės atstovas, neprivalantis turėti teisinio išsilavinimo ar teisinio darbo patirties, mišrioje kolegijoje kartu su profesionaliu teisėju sprendžia teisės taikymo klausimus. Tarėjų spręstinų bylų kategorijos priklauso nuo konkrečios valstybės ir gali apimti ne tik baudžiamąsias, tačiau ir darbo, komercines, šeimos ar kitokio pobūdžio bylas. Mišrios – tarėjų ir profesionalių teisėjų – bylas nagrinėjančios kolegijos yra labai populiarios Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Belgijoje, Lenkijoje ir kt.

Taikytų amžiaus cenzą

Seimo TTK pažymi, kad siekiant įteisinti tarėjų institutą, būtina keisti Konstituciją, numatant, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo teisėjai ir kartu su teisėjais – tarėjai. Taip pat – dešimt kitų įstatymų

Tarėjams siūloma nustatyti kelis pagrindinius reikalavimus. Prie teisingumo vykdymo galėtų prisidėti tik Lietuvos piliečiai, ne jaunesni kaip 25 metų ir ne vyresni nei 65 metų amžiaus. Jais negalėtų būti politikai, valstybės pareigūnai, statutiniai tarnautojai, kariai, notarai, antstoliai, teismų, prokuratūros atstovai, advokatai ir pan.

Pasak Seimo TTK pirmininko Juliaus Sabatausko, buvo sugriežtinta nuostata dėl tarėjų išsilavinimo – siūloma, kad kartu su teisėjais teisingumą galėtų vykdyti tik asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. „Taip pat pateikėme siūlymus dėl nepriekaištingos reputacijos – duodame nuorodą į Teismų įstatymą. Asmuo, kuris pretenduoja tapti tarėju, turės lygiai tokias pačias teises, kaip teisėjas, todėl manome, kad šiuo atveju neturėtų būti pažeisti reikalavimai nepriekaištingai reputacijai. Išsilavinimo reikalavimai gaunasi žemesni, nes teisėjams reikalavimai yra itin griežti – aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Tarėjai galėtų būti nebūtinai teisininkai ir nebūtinai su universitetiniu išsilavinimu“, – dienraščio „Lietuvos žinios“ interneto portalui lzinios.lt aiškino J. Sabatauskas.

Asmenys, atitinkantys reikalavimus, į tarėjų sąrašą galėtų būti įrašomi savanoriškai. Asmuo, įtrauktas į šį sąrašą savanoriškai ar atsitiktinės atrankos būdu, privalėtų atlikti tarėjo pareigas. Atsisakę tai daryti, būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Dalyvauti konkrečiose bylose tarėjai būtų skiriami atrinkus atsitiktinai. Manoma, kad per metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip vieną ar dvi bylas. Tarėjai galėtų dalyvauti nagrinėjant bylas dėl labai sunkių, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, darbo, civilines ir administracines bylas, ieškinius dėl žalos atlyginimo ir tarnybinių ginčų.

Įžvelgia ir grėsmių

Nurodoma, kad tarėjų institutas Lietuvoje prisidėtų visuomenės švietimo, didesnės demokratijos, paskatintų požiūrių įvairovę, suartintų „gyvosios“ ir formaliosios teisės supratimą, pasitarnautų kaip papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija – manoma, kad tarėjai gali apsaugoti teismą nuo politikų ir kitų asmenų spaudimo ir kt.

Lygiai taip pat nurodomos galimos neigiamos tarėjų įteisinimo pasekmės. Tai pareikalautų daugiau finansinių išteklių ir laiko bylos svarstymui. Įspėjama, kad atsiradus tarėjams, sprendimų argumentavimas gali remtis subjektyviu teisingumo jausmu, emocijomis, prietarais ir stereotipais, profesionaliems teisėjams nagrinėjant bylas kartu su tarėjais gali būti priimami formaliosios teisės požiūriu nepagrįsti sprendimai. Akcentuojama ir tarėjų korupcijos bei šališkumo rizika, grėsmė jurisprudencijos tęstinumo principui. Esą kiltų iššūkių ir dėl tarėjų saugumo, nes neatmestina, kad atlikdami savo pareigas tam tikrais atvejais jie gali sulaukti grasinimų, gali kilti grėsmė jų turtui, sveikatai ar net gyvybei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"