TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas geriau: vėžys, infarktas ar... parduotuvė?

2007 02 02 0:00
Labiausiai užterštose sostinės vietose, kurios užterštumo žemėlapyje pažymėtos raudona spalva, netrūksta didelų prekybos centrų

"Tėra du būdai Vilniaus centre įsikūrusią "Maximą" priversti nedirbti naktį: skubiai išleisti triukšmo taisykles arba atimti licenciją prekiauti alkoholiu naktį", - "Lietuvos žinioms" sakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Asta Razmienė

Visuomenės sveikatos centras jau rengia taisykles, kurios padėtų kovoti su triukšmu. Netrukus Vilniuje gali nelikti naktimis dirbančių parduotuvių, o koncertai ir gegužinės privalės baigtis iki 22 valandos. Šių priemonių imtasi po to, kai prieš Mindaugo gatvėje stūksančią "Maximą" sukilę gyventojai visoms valdžios institucijoms išsiuntė pareiškimus.

Nedidelis būrelis autorių tikriausiai dar nesuvokė visuomeninės savo skundo reikšmės. O LŽ kalbinti ekspertai tvirtino, kad bendram tikslui susitelkę vilniečiai nutiesė takelį kitiems, galbūt taip pat kovosiantiems už savo ir kitų žmonių sveikatą.

Prestižiniai rajonai ar... koncentracijos stovyklos

"Ar kada matėte Prancūzijoje, Vokietijoje, kad toks prekybos centras būtų miesto viduryje? - gyventojų nuomonei pritarė Razmienė. - Ten visus iškėlė į užmiestį, nes taip siekiama žmonėms užtikrinti sveikesnes gyvenimo sąlygas... O Lietuvoje ne tik pristatė didžiulių parduotuvių, bet ir sužlugdė smulkųjį verslą."

Neseniai rašėme, kad keleto gatvių gyventojai sukilo prieš Mindaugo gatvėje esantį prekybos centrą "Maxima". Vilnietė Danguolė Skaisgirytė nutarė iš prekybos tinklą "Maxima" valdančios bendrovės prisiteisti kompensaciją už žalą sveikatai. Moteris mano, kad jos vestibiuliariniam aparatui pakenkė iš prekybos centro prieigų sklindantis automobilių, ventiliatorių triukšmas.

Beveik šimtas aplinkinių namų gyventojų šalies ir miesto valdžiai pateikė pareiškimus, kuriuose reikalavo prekybos centrą iškeldinti ar sutrumpinti jo darbo valandas.

"Atrodo, lyg ir pripratai, lyg ir miegi, o triukšmą ir vibraciją organizmas jaučia. Jei pažeidimas progresuos, galiu net apkursti", - pasakojo ponia Danguolė. Liga prasidėjo staiga: ėmė cypti ausyse, suktis galva, pykino, sutriko judesių koordinacija.

"Maximą" valdančiai bendrovei MAXIMA LT bei šalies ir miesto valdžiai pareiškimus pasirašė beveik šimtas vilniečių iš Algirdo gatvės 9, 11, 15, 16, 17, 18 ir 22 namų bei Mindaugo gatvės 15 ir 16 namo, T.Ševčenkos gatvės 9 namo.

"Milžiniškas oro užterštumas ir didžiulis automobilių keliamas triukšmas didžiąją paros dalį labai kenkia greta gyvenančių žmonių sveikatai. "Maxima" tarp tankiai gyvenamų kvartalų senamiesčio ribose aiškiai neatitinka ekologijos ir ypač sveikatingumo reikalavimų. Prašome imtis priemonių, kad parduotuvė netrukdytų mums gyventi ir savo veikla neardytų mūsų sveikatos", - rašė gyventojai.

Kiti tvirtino, kad "Maxima" jų gyvenimą "pavertė tikru pragaru" ir retoriškai klausė: "Nejaugi tie jūsų milijonai tokie visagaliai?"

"Rekordą" jau pamiršo

Vilnius - labiausiai užterštas Lietuvos miestas, o jo centrinėje dalyje gyvenantys žmonės dažniau ir sunkiau serga nei periferijos gyventojai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VSC), atlikęs specialų tyrimą, tai įrodė prieš daugiau kaip dvejus metus.

"Lietuvos žinios" prieš pusantrų metų pirmosios apie tai informavo visuomenę.

Tai, ką greta judrių gatvių ir didelių prekybos centrų gyvenantys žmonės vadina "gatvių dulkėmis", iš tiesų yra atmosferos kietosios dalelės (KD). Taip šią teršalų rūšį pavadino mokslininkai. Gatvių dulkės tarytum kempinės iš aplinkos sugeria teršalus ir atakuoja gyvus organizmus.

Daugelyje Vilniaus rajonų KD metinė koncentracija kelerius metus viršija aukščiausią leistiną normą.

Dar 2004 metais VSC ir Aplinkos apsaugos agentūra parengė Vilniaus žemėlapį, kuriame nevienodai užterštos zonos nuspalvintos skirtingomis spalvomis.

Medikai nustatė: ore esančios KD sukelia sunkias, o kartais ir neišgydomas ligas - bronchinę astmą, ūmius bronchitus, kitas kvėpavimo takų ligas. Dėl didmiesčių atmosferoje sklandančių KD Europoje kiekvienais metais miršta po 100 tūkst. žmonių. Kvėpuodami KD užterštu oru, žmonės tarsi sau kasa duobę: vien dėl šių dalelių poveikio jų gyvenimo trukmė sumažėja 1-3 metais.

Labiausiai KD pažeidžia vaikus. Jautrūs mažųjų gyventojų organizmai, nuolat atakuojami kietųjų dalelių, gelbstisi ir mėgina apsivalyti savaip: mažieji ima dažniau sirgti kvėpavimo organų ligomis. Ilgainiui tai juos nualina.

Tradiciškai manoma, kad suaugusieji lėtiniam teršalų poveikiui atsparesni, nes rečiau "peršala". Tačiau ilgai be atodairos teršti aplinką ir likti nenubaustam - neįmanoma. Suaugusieji dėl lėtinio teršalų poveikio vis dažniau miršta nuo infarkto ar onkologinių plaučių ligų.

Tačiau kodėl įtakingi prestižinių rajonų gyventojai iki šiol neskambino pavojaus varpais? Razmienės nuomone, "inteligentai žalą sveikatai pajunta vėliau nei paprasti žmonės, nes labiau stengiasi laikytis sveikos gyvensenos." Jie klaidingai mano, kad tarša ir triukšmas jų neveikia. Tačiau taip nėra.

Zonos: geltonoji ir raudonoji

VSC specialistai ištyrė, kaip užteršta atmosfera veikia vaikus iki 14 metų. Kietosios dalelės beveik nežaloja sveikatos, kai jų koncentracija ore siekia nuo 5 iki 20 mikrogramų kubiniame metre (mkg/m3). Kai KD koncentracija tarp 20 ir 30 mkg/m3, rizika susirgti atmosferos taršos sukeltomis ligomis - minimali.

Tačiau jei KD koncentracija kubiniame metre siekia 30 ir daugiau mikrogramų, būtina skambinti visais pavojaus varpais. Pačios užterščiausios Vilniaus teritorijos žemėlapyje nuspalvintos geltona ir raudona spalvomis.

Geltonojoje zonoje KD kiekis kubiniame metre oro 2004 metais sudarė 30-40 mikrogramų. Čia gyvenantys vaikai dažniau nei kiti lankosi poliklinikose dėl įvairių kvėpavimo sistemos ligų, dažniausiai serga ūmiais bronchitais. Skaičiai iškalbingi: geltonojoje zonoje vien dėl KD poveikio ūmiais bronchitais kasmet suserga 209 iš 1000 vaikų; o 133 vaikai iš 1000 dažniau lankosi poliklinikose dėl kitų kvėpavimo sistemos ligų.

Užterščiausia zona - raudonoji. Kietųjų dalelių kiekis prieš dvejus metus viršydavo 40 mikrogramų kubiniame metre. Čia ūmiais bronchitais suserga 190 iš 1000 vaikų. O sunkia bronchine astma serga 1,4/1000 mažųjų. Pavojingose zonose gyvenantys vaikai dėl KD sukeltų kvėpavimo sistemos ligų poliklinikose lankosi po 4-6 kartus per metus.

Minėtas tyrimas neatspindi ligų, kurias sukėlė kitų rūšių teršalai, pavyzdžiui, automobilių išmetamosios dujos.

Vaikai - mūsų ateitis

Prieš dvejus metus, kai VSC su aplinkosaugininkais tyrė teršalų poveikį, Vilniuje gyveno 87 tūkstančiai vaikų iki 14 metų. Kas ketvirtas Vilniaus vaikas (26 proc.) gyveno labiausiai užterštuose rajonuose (Senamiestyje, Užupyje, Naujininkuose, Markučiuose, Centre, Šnipiškėse, Naujamiestyje).

Už gamtos taršą atsakingi suaugusieji taip pat serga. Lėtiniu bronchitu švariuose rajonuose vidutiniškai kasmet suserga 125 gyventojai iš 100 000. O užterštuose rajonuose šia liga sergama 72 proc. dažniau.

Širdies ligos

Automobiliai ir kitos motorinės transporto priemonės kiekvienais metais Vilniaus orą "praturtina" 108 tonomis kenksmingų dujų. Iš jų 77 proc. - anglies viendeginis (CO), o kitus daugiau 20 proc. sudaro azoto dvideginis (NO2) bei sieros dvideginis (SO2). VSC per daugiau nei dešimt metų ištyrė daugiau nei milijono apsilankiusiųjų poliklinikose korteles.

Specialistai palygino kiekvienos iš 20 Vilniaus seniūnijų sergamumo ir užterštumo rodiklius. Paaiškėjo, kad miokardo infarktu dažniausiai serga Naujamiesčio, Rasų ir Žirmūnų gyventojai. O lėtiniu bronchitu dažniausiai sergama Žvėryne, Vilkpėdėje, Senamiestyje ir Naujamiestyje. Kai CO, NO2 ir SO2 viršydavo leistinas normas, poliklinikos sulaukdavo kur kas daugiau nei įprasta pacientų.

CO pasunkina stenokardijos eigą, kitus išeminės širdies ligos simptomus, trikdo centrinės nervų sistemos darbą.

Dėl NO2 gali pasunkėti lėtiniai respiraciniai susirgimai, o plaučiuose ir kituose audiniuose atsirasti biocheminių ir ląstelinių pakitimų, gali net pakisti plaučių sandara.

SO2 sukelia sunkina kvėpavimą, ribojami krūtinės ląstos judesius.

Kuo mikrorajonas labiau užterštas, tuo dažniau miršta jauni žmonės. Dažniausiai juos pakerta onkologinės ir širdies ligos.

Prekybos centro byla

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Razmienė tvirtino neįsivaizduojanti, kaip gali civilizuota Europos valstybė leisti, kad gyvenamosiose teritorijose dygtų prekybos centrai.

Pasak Razmienės, kai Mindaugo gatvėje baldų parduotuvės vietoje kūrėsi "Maxima", "buvo aišku, kad kils problemų". Vos naujoji parduotuvė atvėrė duris, pasipylė šia kaimynyste nusivylusių gyventojų skundai.

VSC archyve tebeguli neplona byla, kurioje it metraštyje - liūdna prekybos milžino istorija. Pirmojo skundo VSC sulaukė 1999 metais. Algirdo gatvės 16 namo gyventoja Masalskienė skundėsi ilgomis prekybos centro darbo valandomis. Ji teigė, kad suintensyvėjus eismui bute jaučiamas automobilių išmetamųjų dujų kvapas, girdėti triukšmas...

"Moters bute ir lauke prie namo buvo ištirtas oro užterštumas, - pasakojo Razmienė. - Iš tiesų, azoto oksidų kiekis bute ir prie namo maksimalią leistiną normą viršijo iki 1,2 karto."

LŽ pasiteiravo, gal tai - bendra visų pirmuosiuose aukštuose netoli gatvių gyvenančių vilniečių bėda? Razmienė paneigė: "Tokį užterštą orą pirmųjų aukštų butuose aptinkame labai retai."

Masalskienės skundas buvo pripažintas pagrįstu, prekybos centro savininkai suskubo taisyti padėtį. Buvo panaikinta dalis arčiausiai Masalskienės namo esančios automobilių stovėjimo aikštelės, užtverta dalis gatvės, moters bute bendrovės sąskaita įstatyti triukšmą sulaikantys langai, įrengta ventiliacija. Verslininkai net skyrė lėšų netoli esančios mokyklos langams.

Tačiau sprendžiant iš pastarojo kolektyvinio skundo problemos niekur nedingo. Ar tik sutapimas: teritorija, kur stovi ši "Maxima" (ir daugelis kitų prekybos centrų) "sergamumo" žemėlapyje nuspalvinta pavojų skelbiančia spalva?


Kitame numeryje skaitykite: greta judrių ir triukšmingų gatvių bei prekybos centrų gyvenantiems žmonėms gresia cukraligė, atminties praradimas, miokardo infarktas ir net... nutukimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"