TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas imsis spręsti kapinių dilemą?

2007 06 21 0:00
Nors valdžia žadėjo, kad šių prabangių apartamentų antrojo korpuso statybų nebus, valdininkai leido pradėti darbus.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Premjero sudaryta darbo grupė šiomis dienomis turėtų pareikšti savo nuomonę dėl senųjų žydų kapinių teritorijos Šnipiškėse. Čia tebevyksta tarptautinio skandalo centre atsidūrusios antrojo prabangių apartamentų korpuso statybos.

Vilniuje, dešiniajame Neries krante, neseniai pastatytas prabangus Karaliaus Mindaugo komercinis ir apartamentų centras priminė sostinės Šnipiškių rajono istoriją, šiame upės krante buvusias senąsias žydų kapines.

Dar 2002 metais statomo Karaliaus Mindaugo tilto prieigose rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves aptikti žmonių kaulai. Juos ištyrus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje identifikuoti daugiau kaip 700 asmenų palaikai. 2003 metų rugpjūčio 12 dieną palaikai buvo perlaidoti dabartinėse Vilniaus žydų kapinėse Sudervės kelio gatvėje. Perlaidojimui vadovavo Vilniaus rabinas Šalom Ber Krinsky, apeigose dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius, kiti LŽB nariai, Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Pilių tyrimo centro atstovai.

Taip buvo užglaistytas nemalonus, tarptautiniu mastu nuskambėjęs incidentas, kad paveldui reikšmingoje vietoje, kultinėje žydų kapinių teritorijoje, į kurią dar nuo XVIII amžiaus traukė piligrimai, vykdomos statybos.

Tačiau šiandien toje pačioje Šnipiškių teritorijoje įsižiebė dar vienas skandalas. Nors toje vietoje žadėta nieko nestatyti, buvo pradėti antro minėtų apartamentų korpuso statybos darbai.

Darbo grupė

Pernai gruodį premjeras Gediminas Kirkilas sudarė vienuolikos žmonių darbo grupę. Jai buvo pavesta iki šių metų pabaigos pateikti Vyriausybei siūlymus dėl buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribų, teritorijos statuso ir jos įamžinimo. Darbo grupės vadovu buvo paskirtas kultūros viceministras Gintaras Sodeika, o jos nariai - LŽB pirmininkas S.Alperavičius, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorius Algis Baležentis, Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis (prieš jį darbo grupėje dirbo tuometinio mero Artūro Zuoko patarėja Dalia Bardauskienė - aut.), Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Viktoras Domarkas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos valdybos skyriaus vedėja Janina Juškevičienė, premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas, Užsienio reikalų ministerijos atstovė Jolanda Kriškoviecienė, Vyriausybės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus patarėjas religijų klausimais Julius Ratkus, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Gintautas Tiškus, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislavas Vidtmannas.

Dviguba ekspertizė

Siūlymus rengiantiems žmonės buvo suteikta galimybė pasitelkti Lietuvos ir užsienio ekspertus, analizuoti specialistų tyrimus.

Šnipiškėse dirbo net dvi ekspertų grupės. Iš pradžių darbo grupė kvietė Lietuvos istorijos instituto archeologus. Jų nuomonės išsiskyrė. Todėl kiek vėliau buvo nuspręsta pasinaudoti tarptautinės specialistų grupės paslaugomis. Joje buvo penki garsūs užsienio specialistai ir šeši autoritetingi Lietuvos mokslininkai, nedirbantys Lietuvos istorijos institute. Abi ekspertų grupės pateikė išvadas dėl Karaliaus Mindaugo apartamentų antrojo korpuso statybos.

Užsienio ekspertų grupės išvadose teigiama, kad statybvietė, esanti teritorijoje į šiaurės rytus nuo Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankryžos, beveik neabejotinai iš dalies patenka į kapinių teritoriją. Todėl ekspertai, siekdami patikslinti kapinių ribas, paprašė Kultūros ministerijos Lietuvos istorikams ir archeologams sudaryti galimybes atlikti tyrimus visoje kapinių teritorijoje. Kartu paprašyta visiškai sustabdyti statybų darbus, kasimo, statybinių atliekų ir žemės išvežimą.

Nebuvo ištirta

Vakar kiekvienas minėtos darbo grupės narys, atsižvelgęs į ekspertų išvadas, turėjo pateikti Vyriausybei siūlymus dėl šios Šnipiškių teritorijos.

"Manau, kad situacija nekokia. Klausimas praktiškai nesprendžiamas. Darbo grupės nariai turi labai skirtingų nuomonių, daugelis jų net nežino, kokius siūlymus teikti Vyriausybei, kuri ir turės paskelbti politinį sprendimą dėl šios teritorijos, - LŽ pasakė LŽB pirmininkas S.Alperavičius.

Jis apgailestavo, kad dar prieš pradedant statybas buvo padaryta pagrindinė klaida - neištirta teritorija, nenustatytos kapinių ribos. Todėl dabar esą ir trūksta aiškumo, skaidrumo, kyla abejonių dėl veiksmų tinkamumo. "Šio konflikto esmė ta, kad antrojo minėtų apartamentų korpuso statyboje dalyvauja stambus verslas, sukasi dideli pinigai, - kalbėjo S.Alperavičius. - Valdininkai davė leidimą statyti tą korpusą. Jei darbai bus sustabdyti, jie turės didelių nuostolių. Bet manau, kad ir kokie dideli būtų pinigai, jie tikrai neprilygsta žalai, kurią dėl šių statybų Lietuva patirs susikompromituodama pasaulio akyse."

S.Alperavičius pabrėžė, kad žydai nereikalauja jokių teisių į šią teritoriją, nekalba apie jokias kompensacijas. Ir Lietuvos, ir pasaulio žydai tik nori, kad nebūtų niekinamos jų kapinės, kad būtų sudarytos sąlygos perlaidoti savo tautiečius.

Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimų skyriaus vadovas dr. Gediminas Vaitkevičius LŽ sakė, kad skandalas kilo dėl archeologų darbo broko, kitaip tariant, dėl tyrimų išvadų, kurias užsakė ir finansavo apartamentų statytojai. "Čia itin ryškiai atsiskleidė kai kurių archeologų ir jų darbus palaiminusių paminklosaugininkų profesinė nekompetencija. Manoma, kad tik apie 150 kvadratinių metrų buvusių kapinių įeina į antrojo statomo korpuso teritoriją. Archeologiniams kasinėjimams ten prireiktų vos 10-20 dienų. Paskui galėtų kasti statybos duobes ir nekiltų jokių problemų", - kalbėjo G.Vaitkevičius.

Nėra koordinacijos

Pasak vieno darbo grupės narių, premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko, blogiausia tai, kad antrojo apartamentų korpuso statyba tebevyksta. "Apie statybas sužinojau, kai man paskambino iš JAV ambasados, - vakar LŽ pasakojo V.Kavaliauskas. - Regis, kovo 4-ąją į Vilnių atvykęs labai aukštas JAV pareigūnas pabrėžė atidžiai sekantis, kas vyksta Lietuvoje, ypač - buvusių Šnipiškių kapinių teritorijoje. Tai manęs nenustebino, nes šios senos kapinės - labai svarbus JAV kultūros paveldo objektas. Svečiui pasakiau, kad sudaryta darbo grupė, patikinau, jog padėtis kontroliuojama. Kitą dieną vėl sulaukiau skambučio: nuvažiuokit pažiūrėkit. Nuvažiavau ir pamačiau jau iškastą duobę."

V.Kavaliauskas apgailestavo, kad nėra jokios koordinacijos tarp valstybės institucijų. "Tuo metu, kai jau buvo sudaryta mūsų darbo grupė, daugelis jos narių net nebuvo informuoti, kad vasario 13-ąją Vilniaus miesto savivaldybėje vyko pasitarimas dėl antrojo korpuso statybų, - prisiminė jis. - Tačiau atsirado tokių darbo grupės kolegų, kurie tądien pasirašė statybų leidimą... "

Priminsime, kad Kovo 7-ąją statybvietėje įvyko skandalas tarp Vilniaus rabino ir apartamentus statančios firmos atstovų.

Diplomatai sunerimę

Jau balandžio pradžioje savo griežtą poziciją dėl antrojo korpuso statybų išsakė Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai. Savo rezoliucijoje jie paragino iki galo ištirti, ar statybos prie Karaliaus Mindaugo tilto vyksta buvusių Šnipiškių kapinių teritorijoje. Komiteto nariai mano, kad ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje skandalingą reakciją dėl statybų sukėlė tai, kad nebuvo objektyviai įvertinti istoriniai faktai. Rezoliucijoje išreikštas griežtas nepasitenkinimas Kultūros ministerijos, KPD, Vilniaus miesto savivaldybės veiksmais. Teigiama, kad šių institucijų atstovai sudarė sąlygas pradėti statybas ginčytinoje teritorijoje. "Viena ranka jie

dirbo darbo grupėje, kita ranka išdavė leidimą", - piktinosi komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis.

Anot rezoliucijos iniciatoriaus parlamentaro Emanuelio Zingerio, istorija dėl statybų šioje teritorijoje pakenks ir Vilniaus, kuris 2009-aisiais taps Europos kultūros sostine, prestižui. Esą jau padaryta didžiulė žala visos Lietuvos įvaizdžiui ir mūsų tarptautiniams santykiams. A.Ažubalio teigimu, sparčiai vykstančias statybas uždrausti gali tik teismas.

Kaip LŽ informavo V.Kavaliauskas, vakar dėl šių statybų sunerimę skambino Jungtinės Karalystės ambasados darbuotojai. Pusvalandį teko aiškintis. Kultūros viceministras G.Sodeika tik pirmadienį pasirodys darbe.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"