TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas išgirs bejėgės mergaitės pagalbos šauksmą?

2011 12 29 6:01

Rytoj sukanka 14 dienų, per kurias Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu Drąsiaus Kedžio dukrelė turi būti perduota Laimutei Stankūnaitei. Metai simboliškai baigiasi istorija, sukrėtusia ir suskaldžiusia Lietuvą.

2009 metais Drąsius Kedys, nesulaukdamas iš niekur pagalbos, parašė "Laišką į niekur" (vakar LŽ jį perspausdino). Vėliau mūsų rinkta valdžia pati konstatavo, kad jis buvo teisus, bet tam prireikė, kad valstybę sukrėstų tragedija.

Aš šį savo straipsnį skiriu mūsų valdžiai, kuri atstovauja visai tautai ir privalėtų ginti jos teises bei teisėtus interesus, privalėtų ginti kiekvieną nuo neteisėto persekiojimo, visada atsimindama, kad mūsų vaikai yra tėvynės ir valstybės ateitis, kurie užaugę, kad ir kur būtų, su meile ir dėkingumu prisimintų ir žinotų, kad visada juos gina Valstybė, kad Lietuvos vardą jie visada minėtų su pagarba, kad išgirdus valstybės himną jų akyse spindėtų pasididžiavimo ašaros - AŠ ESU TOS VALSTYBĖS PILIETIS, ČIA MANO GIMTINĖ, ČIA MANO NAMAI. 

Tačiau mūsų valdžia visiškai abejinga, kokia jaunoji karta užaugs. Visa visuomenė sunerimusi dėl nesibaigiančios su Kauno tragedija susijusių bylų tyrimo parodijos, dėl valstybėje klestinčio visiško teisinio nihilizmo, teisėsaugos struktūrose ryškėjančių mafijos požymių, kai nusikaltėliai savo tikslams pajungia atskirus politikus ar ekspolitikus, teisėsaugos pareigūnus, žiniasklaidą.

Kai kas jau grasina net valstybės perversmu, o mūsų valdžia tyli. Ką visa tai reiškia? Gal laukiama dar vienos tragedijos, kuri jau dabar prasidėjo - mažytė, bejėgė mergaitė draskoma valstybės niekšų rankomis ir neteisėtais sprendimais.

Manau, visa visuomenė dar laukia, kad mūsų valdžia pabustų. Ji kantri, bet ši kantrybė jau baigia išsekti. Manau, kad per kitus rinkimus daugelis politikos ponų ir ponių gali atsidurti prie suskilusios politikos geldos.

Aš jiems siūlyčiau dar kartą pasiskaityti nors Seimo patvirtintas komisijos išvadas dėl D.Kedžio skundų tyrimo bei paanalizuoti dabar susidariusią situaciją.

Pirmiausia - Seimas konstatavo ne tik buvusio generalinio prokuroro bei jo pavaldinių nusikalstamai netinkamą pareigų atlikimą. Seimas, remdamasis visa mergaitės seksualinio prievartavimo baudžiamosios bylos medžiaga bei papildomai surinktais duomenimis, konstatavo, kad tikrai yra aiškūs mergaitės seksualinio prievartavimo požymiai ir kad jau seniai baudžiamojoje byloje įtariamiesiems turėjo būti pareikšti įtarimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (BK) 150 straipsnio 4 dalyje - mažamečio asmens seksualinis prievartavimas.

Šis Seimo nutarimas bei išvados buvo viešai paskelbtos visai Lietuvai, supažindinta ir prezidentė. Šie Seimo dokumentai niekada nebuvo ginčijami ar skundžiami. Taigi, išvados bei Seimo nutarimas yra teisėti, galiojantys ir jų ignoruoti negali nė vienas valstybę gerbiantis pareigūnas ar pilietis. 

Seimo sudaryta komisija, kurios sudėtyje buvo visai valstybei žinomi teisininkai, kitokios išvados ir negalėjo padaryti, nes net dvi psichologų ekspertizės, tarp jų ir kompleksinė psichiatrijos ir psichologinė ekspertizė jau buvo patvirtinusios, kad mergaitė sugeba mąstyti bei atsakyti į klausimus, kad ji nelinkusi fantazuoti, sako tiesą.              

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiką gina nuo seksualinio prievartavimo ne tik mūsų šalies baudžiamieji įstatymai, bet ir Vaiko Teisių Konvencija, kurią mūsų valstybė ratifikavo 1995 metais.

Šios Konvencijos 34 straipsnyje nurodyta, kad "valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų". 

Būtent tokį įtarimą, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, po ilgos baudžiamosios bylos odisėjos - mėtymo iš vienos prokuratūros kitai, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas vos ne prieš tragediją Kaune ir buvo spėjęs Andriui Ūsui pareikšti.

Su manim tikriausiai sutiks visi nors šiek tiek patyrę teisininkai - ši byla ne daug kuo išsiskyrė iš kitų vaikų seksualinio prievartavimo ar tvirkinimo (pedofilijos) bylų, kurių labai daug kiekvienais metais perduodama teismams. Šią bylą taip pat būtų sėkmingai užbaigęs policijos komisariatas, jei nebūtų įtrauktos įtakingos jėgos bylai numarinti.

Iki tragedijos Kaune - Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo - ikiteisminis tyrimas pedofilijos byloje, Algimantui Valantinui piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, buvo tik imituojamas ir visais įmanomais būdais vilkinamas. Tačiau po dvigubos žmogžudystės Kaune prasidėjo iš viso sveiku protu sunkiai suvokiami dalykai, kurie tęsiasi iki šiol. 

Iki tragedijos Kaune Lietuvoje mažai kas iš viso žinojo apie šią mergaitės seksualinio prievartavimo baudžiamąją bylą. D.Kedys skundus rašinėjo, jie visi buvo gaunami Generalinėje prokuratūroje (GP) arba ten persiunčiami. Atsakymai iš valdžios ponų iš esmės būdavo vienodi - kad jie atseit neturi teisės kištis, o iš GP maždaug tokie - "viskas gerai, ilgai laukęs, dar palauk".

Iki pat A.Valantino atsistatydinimo (2010 02 12) ši pedofilijos byla visiškai nedomino kai kurių "laisvos žiniasklaidos" atstovų. Tylėjo ir ekspolitikai Aloyzas Sakalas su Alvydu Sadecku. Manyčiau, jog tylėjo todėl, kad pedofilijos bylos tyrimas jokio pavojaus nekėlė nei galimam "kurmiui" ir pedofilui A.Ūsui, nei L.Stankūnaitei, nei V.Naruševičienei ar J.Furmanavičiui, nei kitiems jų įtakingiems draugams, tuo labiau kad pastaruosius du D.Kedys visai neseniai buvo pradėjęs savo skunduose minėti - iki tol "padėtis buvo visiškai kontroliuojama" patikimose GP vadovo rankose.

Staiga, po Seimo nutarimo ir A.Valantino atsistatydinimo, bei prezidentei pareiškus, kad ji nebepratęs ir pavaduotojų kadencijos, lyg kas būtų davęs komandą: "fas-paimk" - kai kurie žurnalistai ir jų žiniasklaidos priemonės bei minėti ekspolitikai pradėjo vos ne "žūtbūtinį" karą, gindami A.Ūsą, kartu ir L.Stankūnaitę, J.Furmanavičių bei V.Naruševičienę, ir įrodinėdami, kad jie yra D.Kedžio šmeižto aukos, kad D.Kedys visus rengėsi nužudyti...

Buvo ir yra įrodinėjama, kad D.Kedys ir Neringa Venckienė, trokšdami atimti iš motinos vaiką, patys sukūrė visą pedofilijos istoriją, esą J.Furmanavičius buvo šmeižiamas vien todėl, kad N.Venckienė norėjusi užimti jo kėdę (visiškas absurdas, nes N.Venckienė jau daug metų nagrinėja vien civilines bylas ir nustatyta, kad ji niekada nebuvo pareiškusi noro persikvalifikuoti).

Vienas pagrindinių argumentų - D.Kedys vengė vaiką vežti patikrinti pas ginekologą, o tai, anot jų, reiškia, kad jokio prievartavimo nebuvo. Gerbiamieji pseudoadvokatai ir ekspolitikai, - nei mergaitė, nei D.Kedys niekada neteigė, kad ji būtų buvusi išžaginta, kas užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje - mažamečio asmens išžaginimas. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir tvirkinamųjų veiksmų - BK 150 straipsnio 4 dalis ir 153 straipsnis, o tai reiškia, kad su mergaite lytiškai per mergaitės lytinius organus santykiaujama nebuvo, vadinasi, nebuvo jokio reikalo vežti mergaitę pas ginekologą ir dar kartą ją traumuoti.

Su žeme buvo "sudirbinėjamos" ekspertizių išvados, kad vaikas nefantazuoja, abejojama ekspertų kompetencija, įrodinėjama (iki šiol), kad vaikas primokytas meluoja... Taip ir norisi paklausti: kodėl jums nekelia jokių abejonių tų pačių ekspertų atliktos ekspertizės ir duotos išvados kitose analogiškose baudžiamosiose bylose? Gal jas visas reikėtų pripažinti niekinėmis ir visus pedofilus išteisinus paleisti?

Kažkodėl nutylima, kad ir A.Ūso, ir L.Stankūnaitės parodymai buvo tikrinami ir melo detektoriumi, kurio atsakymai buvo vienareikšmiai - meluoja.

Esu įsitikinęs, kad įtakingi pedofilų globėjai pagaliau atrado "vaistų" ir nuo naujos prokuratūros vadovybės, juolab kad beveik visur pagrindiniai vadai išliko tie patys.

2010 metų gegužės 21 dieną Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria šis buvo atmetęs D.Kedžio skundą, prašant panaikinti prokurorės Genovaitės Ročienės nutarimą atsisakyti patraukti L.Stankūnaitę baudžiamojon atsakomybėn.

Savo nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad "D.Kedytė apklausos metu aiškino, jog nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t. y. ji, mama - L.Stankūnaitė ir A.Ūsas gulėdavo lovoje. (...) Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, iš aukščiau išvardytų aplinkybių galima pagrįstai įtarti, jog L.Stankūnaitė, suteikdama sąlygas įtariamajam A.Ūsui tvirkinti mažametę D.Kedytę, pati tiesiogiai stebėdama su vaiku atliekamus nusikalstamus veiksmus, padėjo A.Ūsui tvirkinti mažametę, dėl ko jos veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos... BK 24 str., padarymą".

Ši nutartis vykdyti buvo pasiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Kiekvienas įstatymus gerbiantis prokuroras, žinodamas, kad pagal Konstituciją teisingumą vykdo tik teismas, bei būdamas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, privalėjo įtarimus pareikšti ir L.Stankūnaitei - dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mažametę arba nors dėl tvirkinamųjų veiksmų, ir bylą perduoti teismui.

Apygardos teismo nutartis ne tik nebuvo įvykdyta, bet iš A.Ūsui jau pareikšto įtarimo buvo pašalintas labai sunkaus nusikaltimo - mergaitės seksualinio prievartavimo - padarymas, paliekant jame vien nesunkų nusikaltimą - tvirkinamuosius veiksmus. Apie L.Stankūnaitę, lyg apie mirusią - nė žodžio, tik kaltinamajame akte, bylą perduodant į teismą, buvo nurodyta, kad tvirkinamieji veiksmai (laižymas mergaitės viso kūno ir lytinių organų bei vertimas jai daryti tą patį jam) truko dvejus metus L.Stankūnaitės nuomuotame bute. Tai gal L.Stankūnaitė savo dukrelę buvo "pardavusi" A.Ūsui, o pati nusikaltimo darymo metu ištisus dvejus metus ilsėjosi kur nors Bahamų salose? 

Ar neatrodo, kad ponai prokurorai išsityčiojo ne tik iš teisėjų nutarties, bet ir iš Seimo patvirtintos išvados, nes visi prokuroro kaltinamajame akte nurodyti A.Ūso nusikalstami veiksmai atitinka labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 250 straipsnio 4 dalyje, požymius - mergaitė buvo seksualiai prievartaujama, tai yra visi veiksmai buvo atliekami prievarta, prieš mergaitės valią, todėl dėl to turėjo būti teisiami ir A.Ūsas, ir L. Stankūnaitė.

Gal mūsų liūdnai pagarsėjęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, neseniai viešai pasisakęs, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo net neįsiteisėjęs sprendimas dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo turi būti skubiai įvykdytas, galėtų viešai taip pat pareikšti, kad prokuratūra jau seniai privalėjo įvykdyti ir net ne apylinkės, bet Vilniaus apygardos teismo nutartį ir patraukti L.Stankūnaitę baudžiamojon atsakomybėn dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mažametę. Gal R.Šimašius pasipiktinęs taip pat "atsiųs antstolius" ar kreipsis į prezidentę, reikalaudamas vyti lauk tokius prokurorus, negerbiančius įstatymų ir teismo?

Nusikaltėlių surežisuotas siaubo scenarijus bei teisminio tyrimo parodija tęsiami toliau. D.Kedys atrandamas prie marių užspringęs. A.Ūsas su didžiule arogancija viešai kalba, kad jis "dar parodys", jei jo byla bus perduota teismui. Jis niekaip negalėjo suprasti, jog įrodymai tokie akivaizdūs, kad net prokurorai, klastodami bylą, priimdami aiškiai melagingus sprendimus, daugiau niekuo nebegali padėti - jie jau išsuko A.Ūsą nuo kaltinimo labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir jam iš esmės gresia tik piniginė bauda. Jis privalėjo suprasti, kad prokuratūroje nebėra A.Valantino ir ne visi teisėjai ir prokurorai yra savo sąžinę pardavę teisėsaugą apraizgiusiai mafijai. 

Byla perduodama teismui, A.Ūsas po kurio laiko prigeria baloje, prieš tai už kilometro numesdamas savo motociklininko pirštinę. Kad ir kaip būtų keista - reikiamu metu ir reikiamoje vietoje atsiranda ne kas kitas, bet vėl tas pats R.Šimašius, mūsų teisingumo ministras, kuris po įvykio pareiškė, jog matė girtą A.Ūsą, besivažinėjantį kaimo keliais. Man tokie sutapimai daugiau negu keisti.

Liko gyvos paskutinės pagrindinės liudytojos - prievartauta, išniekinta mažametė mergaitė, kurią visą gyvenimą persekios patirtas siaubas, ir galima nusikaltimo bendrininkė L.Stankūnaitė.

Aš net neabejoju, kad jų ateityje gali laukti siaubingas likimas. Mafijos planuose tikrai nuspręsta, kad jos turi dingti iš Lietuvos, tačiau reikia atlikti kai kuriuos "namų darbus" - susidoroti su N.Venckiene bei mažametę mergaitę sugrąžinti motinai, kad ji galėtų jai atstovauti bylose ir įrodinėti, esą jokio prievartavimo ar tvirkinimo nebuvo. Kai Aukščiausiasis Teismas (AT) dar tik turi priimti sprendimą baudžiamojoje byloje dėl mergaitės prievartavimo, Kėdainių teisme pradedama nagrinėti byla dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo...          

Mafijai neturi jokios reikšmės, kad vos ne galutinai sukompromituota visa prokuratūra ir Policijos departamentas - mestas iš piršto laužtas kaltinimas, remiantis vieno pseudoinformatoriaus įžūliu melu, kad tragedijos Kaune bendrininkai yra šios teisėsaugos institucijos aukšti pareigūnai - už tai D.Kedžio neregys draugas jau suimtas ir "laužiami" iš jo parodymai. Na tai kas, kad vėliau viskas išaiškės, bet įtaka kai kuriems teisėjams didžiulė - reikia nedelsiant sugrąžinti mergaitę "vargšei" motinai.

AT garbingi teisėjai nepasidavė niekieno įtakai ir priėmė sprendimą, kad mergaitės seksualinio prievartavimo bylą reikia tirti toliau.

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas 2011 metų gruodžio 16 dieną savo sprendimu patenkino L.Stankūnaitės ieškinį ir nustatė mergaitės gyvenamąją vietą kartu su L.Stankūnaite, įpareigojant dar neįsiteisėjusį sprendimą vykdyti skubiai - iki gruodžio 30 dienos vaiką perduoti L.Stankūnaitei.

Esu įsitikinęs, kad šis teisėjo sprendimas yra teisinio nihilizmo viršūnė. Kompromituojama mūsų valstybė, parodant ne tik savo visuomenei, bet ir kitoms valstybėms, kad mūsų teismams negalioja nei Konstitucija, nei įstatymai, nei tarptautinės konvencijos.

Konstitucijos 39 straipsnyje nurodyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o 109 straipsnis nurodo, kad teisėjas, nagrinėdamas bylas, klauso tik įstatymo.

Vaiko Teisių Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad "valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais, be to, vaiko pažiūroms skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokiu jį liečiančiu klausimu teisminio, administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą".

Tokia pati, net dar griežtesnė nuostata yra ir Civilinio kodekso įstatyme. Civilinio kodekso 3.164 straipsnyje nurodyta, kad "kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per savo atstovą ir PRIIMANT SPRENDIMĄ, Į JO NORUS TURI BŪTI ATSIŽVELGTA, JEI TAI NEPRIEŠTARAUJA VAIKO INTERESAMS. Sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo (...) į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai".

Šioje civilinėje byloje yra 2011 metų spalio 7 dienos Teismo psichologinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad mergaitės ryšys su globėja N.Venckiene yra stiprus, tvirtas, emociškai pakankamas, pasižymi saugiu prieraišumu, ir kad mergaitė išsako norą gyventi globėjos N.Venckienės šeimoje.

Teisėjas V.Kondratjevas posėdžio metu apklausė psichologę Ievą Šidlauskaitę-Stripeikienę ir socialinę darbuotoją Daivą Matulevičienę, kurios taip pat patvirtino, kad mažametė sugeba išreikšti savo nuomonę, kad jos noras visą laiką buvo gyventi su N.Venckiene. Teisėjas net nematė reikalo, vykdant įstatymą, apklausti mergaitės ir asmeniškai išklausyti jos nuomonės. Kokios nenugalimos jėgos jį privertė nepaisyti įstatymo ir Konvencijos?

Teisėjas nusprendė, kad tokią jo nutartį, net jai neįsiteisėjus, privaloma skubiai įvykdyti - pažeidžiant vaiko teises ir jo interesus - pasiųsti jį į nežinią, atiduoti jį nežinia kur ir iš ko gyvenančiai motinai, tuo labiau saugomai kaukėtų vyrų ir žinant, kad AT atnaujino mergaitės seksualinio prievartavimo bylą, kurioje gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir L.Stankūnaitė.

Teisėjas negalėjo nežinoti, kad Civilinio proceso kodekso (CPK) 282 str. ir 283 str. tokių kategorijų bylose iš viso nėra numatytas skubus sprendimų ar nutarčių vykdymas. Gal jis rėmėsi CPK 283 str. 1 dalies 5 punktu, kur numatytas skubus vykdymas, kai dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui (L.Stankūnaitei) didelę žalą. Gal kas nors gali paaiškinti, kokią didelę žalą teisėjas turėjo omenyje?               

Tikriausiai visa Lietuva jau numano, kas pirmasis pasveikino Kėdainių teisėją su "reikšmingu" sprendimu. Ekspolitikas A.Sakalas nedelsiant išspausdino straipsnį, keldamas į padanges "garbingą" teisėją ir dėkodamas jam. Teisingumo ministras R.Šimašius dar kartą atsirado "reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje" - tuoj pat pareikšdamas, kad V.Kondratjevo sprendimas privalo būti įvykdytas.

Antstolė Sonata Vaicekauskienė visai Lietuvai taip pat jau pareiškė, kad neįvykdžius teisėjo sprendimo, po gruodžio 30 dienos vaikas bus paimtas iš N.Venckienės namų prievarta. Kas privertė antstolę tai paskelbti visai Lietuvai? Įstatymuose nėra numatytas vaiko priverstinis paėmimas iš globėjų, kai jis pats to nenori. Vaiko priverstinis paėmimas nenumatytas ir CPK 624 straipsnyje. Būtent todėl mūsų įstatymuose ir Vaiko Teisių Konvencijoje ir yra nustatyta, kad priimant tokius sprendimus privaloma išklausyti patį vaiką, kurio nuomonė yra svarbiausia.

Vaiko Teisių Konvencijos 14 str. nurodyta, kad "valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės, (...) laisvę".  Konvencijos 37 str. nurodyta: "valstybės dalyvės užtikrina, kad: a) nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio".

Gal galėtų ponia antstolė viešai pasakyti, kas ją privertė padaryti tokį visą mūsų Valstybę žeminantį tarptautinėje erdvėje pareiškimą, gal jai įtaką daro tas pats "neteisingumo" ministras R.Šimašius, kuriam ji pavaldi?

Tikrai garbingai pasielgė AT pirmininkas Gintaras Kryževičius, viešai pareikšdamas, kad Kėdainiuose priimant sprendimą visų pirma privaloma buvo paisyti vaiko interesų. Manau, kad jis tikrai gerbia įstatymus ir konvencijas.

Manau, kad visokios lavastės, sakalai, sadeckai ir pan., įrodinėdami, kad jokių tvirkinamųjų ar seksualinio prievartavimo veiksmų nebuvo, jog visa tai sugalvojo pats D.Kedys, dar nesupranta, kad jie jau įkliuvo į savo pačių paspęstus spąstus. Matyt, dar jie nesupranta, kad kartu įrodinėja ir tai, jog D.Kedys nieko nežudė.

Ar gali nors vienas sveiko proto žmogus pagalvoti, kad D.Kedys, žinodamas, jog J.Furmanavičius ir J.Naruševičienė yra visiškai nekalti, visą istoriją pats sugalvojo ir nusprendė, kad jis tuos nekaltus žmones be jokių priežasčių privalo kažkodėl nušauti bei nužudyti dar 4 niekuo nekaltus asmenis? Tuo labiau kad D.Kedys atseit darė sąmoningai, suprasdamas, kad jis bus nuteistas kalėti iki gyvos galvos, niekada nebeišvys savo dukrelės, o visus artimuosius pasmerks visuomenės paniekai. Visiškas absurdas.

Tikint minėtais veikėjais, baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi reikėtų traukti Seimo visą komisiją, pasirašiusią išvadą, kad A.Ūsas ir L.Stankūnaitė privalėjo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už mergaitės seksualinį prievartavimą, visus Seimo narius, kurie tokią išvadą patvirtino, visus ekspertus, savo ekspertizėse nurodžiusius, kad mergaitė sako tiesą, Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybę bei prokurorus, kurie buvo pareiškę A.Ūsui įtarimus dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir tvirkinamųjų veiksmų bei už šios bylos perdavimą teismui - vargšas A.Ūsas buvo tiek laiko "neteisėtai" persekiotas ir dėl to net žuvo, Vilniaus apygardos teismo teisėjus, išdrįsusius nutartyje konstatuoti, kad L.Stankūnaitę reikia traukti baudžiamojon atsakomybėn... Žinoma, kad kalėjiman turėtų sėsti ir A.Valantinas, nes jis pats šią bylą "šefavo". Reikėtų tikrai nustatyti tikruosius žudikus ir kas nužudė A.Kedį bei A.Ūsą. Kaip, ponai, L.Stankūnaitės garbintojai, ar patinka scenarijus, kurį patys baigiate paruošti?

Yra viena žurnalistė, kuri savo laidose stengiasi šią visą Lietuvą sukrėtusią ir visuomenę suskaldžiusią tragediją atspindėti objektyviai,  atkreipti visuomenės, valdžios dėmesį, kad reikia nutraukti visą šią bylų tyrimo parodiją ir tikrai pradėti ginti vaiko interesus. Ši žurnalistė yra Rūta Janutienė. Atrodytų, kad aš pats turėčiau jai jausti nuoskaudą, bet man valstybės garbė, mūsų teisėsaugos ir mergaitės likimas yra už viską aukščiau. Aš tikrai ją siūlyčiau pripažinti metų žurnaliste ir, jei mano valia būtų - paskirčiau jai Pulicerio premiją.          

Aš noriu paklausti savo rinktos valdžios: Gerbiami Seimo nariai, gerbiama prezidente - negi Jūsų visiškai nejaudina negalinčios apsiginti, bejėgės mažytės mergaitės likimas, jos ašaros ir iš akių trykštantis pagalbos šauksmas. Ji savo ašarotomis akytėmis visur ieško užtarimo, paramos, o mes, suaugę ponai ir ponios, grasiname gležnam tautos daigeliui prievarta. Ar ji Jūsų visų, kada nors užaugusi neprakeiks, už JŪSŲ VISIŠKĄ ABEJINGUMĄ JOS KANČIOMS? Ar Jūsų niekada nepersekios sąžinės graužimas ir košmarai sapnuose? Ar Jūs susimąstote, kad visa tai galėjo atsitikti Jūsų pačių vaikams ir anūkams?                                                                           

Stanislovas STULPINAS 

2011 metų gruodžio 24 diena

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"