TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas laimėjo olimpinius milijonus

2016 08 25 6:00
Ar Lietuvos sportui teko dalis loterijų bendrovės pelno, taip pat ir tai, ar pinigai paskirstomi olimpiniam judėjimui naudingiausiu būdu, LTOK kaip ir anksčiau laiko paslaptyje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) įsteigta loterijų bendrovė „Olifėja“, turėjusi nešti pinigus olimpiniam judėjimui finansuoti, per 24 veiklos metus padėjo tapti milijonieriais net keliems privatiems akcininkams. Nors analitikai ir politikai stebisi, kodėl „Olifėjai“, jau seniai tenkinančiai privačius interesus, leidžiama naudotis išskirtine padėtimi, LTOK problemų čia neįžvelgia ir toliau priešinasi siūlymams finansavimą gauti iš valstybės kišenės.

Šių metų pradžioje, Lietuvai rengiantis Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, LTOK Generalinėje asamblėjoje nuskambėjo pranešimas: per 2015-uosius ši savarankiška visuomeninė sporto organizacija, priklausanti pasaulio olimpiniam judėjimui, savo veiklai surinko 6,76 mln. eurų, iš kurių 84 proc. buvo skirti olimpiniam sportui finansuoti.

Net 91 proc. pajamų – 5,9 mln. eurų – LTOK gavo iš paties įsteigtos bendrovės „Olifėja“, kurioje iki šiol valdo 51 proc. akcijų. „Olifėja“, 2015 metais gavusi 68,9 mln. eurų pardavimo pajamų, kaip numatyta įstatymuose, Olimpiniam komitetui kaip labdarą pervedė 8 proc. surinktos sumos. Tačiau, ar Lietuvos sportui teko dalis loterijų bendrovės, dėl savo išskirtinio statuso į valstybės biudžetą mokančios tik 5 proc. mokestį, pelno (tiesa, jis praėjusiais metais buvo daugiau kaip 20 kartų mažesnis nei pajamos ir sudarė 3,3 mln. litų), taip pat ir tai, ar pinigai paskirstomi olimpiniam judėjimui naudingiausiu būdu, LTOK kaip ir anksčiau laiko paslaptyje.

Virgilijus Alekna: "Lietuvos tautinio olimpinio komiteto gaunama parama - iš esmės valstybės pinigai, tik tiek, kad jie neišskiriami atskira eilute."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Išskirtinės galimybės

Startą „Olifėjai“ atsirasti davė 1992 metų gegužės pabaigoje tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus pasirašytas Vyriausybės nutarimas „Dėl ne pelno organizacijų įstatų pagrindinių nuostatų patvirtinimo“. Juo, „atsižvelgdama į labdaros ir kitos visuomenei naudingos veiklos, kuria užsiima pelno nesiekiantys ūkio subjektai, svarbą“, Vyriausybė leido steigti ne pelno organizacijas, numatydama joms vos 5 proc. apmokestinimą.

Nors „Olifėja“ per dvi savaites „Lietuvos žinioms“ taip ir nepateikė atsakymų į elektroniniu paštu išsiųstus klausimus, žiniasklaidoje galima aptikti bendrovės kūrėjo Antano Muraškos pasakojimų, kad kurti loterijų įmonę LTOK pasiūlė būtent jis. „1989-ųjų pabaigoje atėjau pas LTOK prezidentą Artūrą Poviliūną ir pasakiau: „Ar galiu ateiti į Olimpinį komitetą ir daryti tai, kad LTOK turėtų pinigų.“ Pradėjome po truputį kurti savo loteriją. Ir kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę, aš pirmas parašiau Vyriausybės potvarkio projektą apie loterijų organizavimą“, – yra kalbėjęs „Olifėjos“ vadovas.

Bendrovės, 1993 metais pardavusios loterijos bilietų vos už 185 tūkst. litų (53,6 tūkst. eurų), gyvenimas pasikeitė priėmus sprendimą bendradarbiauti su Jungtinių Amerikos Valstijų korporacija GTECH, įdiegusia lošimo terminalų, sujungtų su centriniu kompiuteriu, technologiją. Jau 1995 metų pabaigoje „Olifėja“ užėmė 48,2 proc. visos Lietuvoje rengiamų loterijų rinkos, o 1996-aisiais ši dalis siekė 64,2 procento.

Nauju postūmiu bendrovei tapo į premjero postą grįžusio G. Vagnoriaus 1997 metų rugpjūčio 7-ąją pasirašytos „Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių licencijavimo taisyklės“, galiojusios iki 2003 metų. Nors jose buvo numatyta, kad pinigines loterijas rengiančioms įmonėms teks mokėti į biudžetą 13 proc. pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės, kelioms organizacijoms, taip pat ir „Olifėjai“, buvo pritaikyta išimtis. Pažymėjus, kad „Olifėjos“ lėšomis remiamas sportas, jai pavesta mokėti 5 proc. pajamų nuo nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės mokestį, o dar 8 proc. pajamų – privalomai skirti labdarai bei paramai savo steigėjams.

Panaši nuostata buvo perkelta ir į 2003-iaisiais priimtą Loterijų įstatymą. Tiesa, dar 2000-aisiais, į valdžią atėjus liberalioms jėgoms, Rolando Pakso Vyriausybė pabandė keisti loterijos verslo taisykles, siūlydama įsteigti Nacionalinę loteriją, finansuosiančią valstybinius projektus. Tuometinis LTOK prezidentas A. Poviliūnas sukėlė triukšmą: esą taip siekiama nacionalizuoti arba sunaikinti olimpinį sportą maitinantį verslą, ir politikai atsitraukė.

Visas pulkas

Finansų ministerijos „Lietuvos žinioms“ pateiktais 2015 metų duomenimis, licencijas organizuoti loterijas Lietuvoje turi septynios įmonės, bet tik trys iš jų vykdo veiklą. Didžiausią rinkos dalį – 93,7 proc. – užima „Olifėja“, 5,6 proc. tenka įmonei „Lietloto“, dar 0,7 – „Žalgirio loto“.

Tikrojo vaizdo ši informacija neatspindi: kaip aiškėja iš Registrų centre kaupiamų duomenų, bendrovės „Lietloto“ akcininkai yra artimai susiję su „Olifėją“ valdančiais asmenimis. Nors ši bendrovė minima kaip LTOK įmonė, iš tiesų komitetui joje priklauso 51 proc. akcijų, kitus vertybinius popierius yra pasidaliję fiziniai asmenys. Po 17,85 proc. „Olifėjos“ akcijų priklauso įmonės direktoriui A. Muraškai ir Janinai Muraškienei, po 5,5 proc. – direktoriaus pavaduotojui Donatui Kazlauskui ir Eglei Kazlauskienei, dar 2 proc. valdo Romualdas Domeika. Savo ruožtu „Lietloto“ akcininkai yra D. Kazlauskas ir bendrovė „Lotena“, o pastarąją valdo Kazlauskų ir Muraškų poros. Šalia „Olifėjos“ sėkmingai veikia ir pardavimo valdymo, rinkodaros bei duomenų perdavimo paslaugas teikianti bendrovė „Lotelita“. Jos akcininkai – vėl Muraškos ir Kazlauskai.

LTOK atsisako teikti informaciją apie jo įkurtos „Olifėjos“ antrines įmones bei akcininkus. „Nors LTOK įstatymu yra suteikta galimybė susipažinti su UAB „Olifėja“ dokumentais ir (ar) kita informacija, LTOK neturi teisės atskleisti jokios informacijos, susijusios su UAB „Olifėja“, – nurodė LTOK viešųjų ryšių specialistė Goda Smilingytė.

Linas Sesickas: „Lietuvos tautinis olimpinis komitetas tėra tik fasadas, už kurio vyksta visai kitokie žaidimai."/Asmeninio albumo nuotrauka

Olimpiečiai – fasadas

Galimi antrinių „Olifėjos“ bendrovių interesai nagrinėjami advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančiojo partnerio verslo teisės advokato Lino Sesicko prieš kelerius metus parengtame viešame memorandume apie azartinių lošimų rinką Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje. Šiame dokumente skelbiamais duomenimis, per 2003–2014 metus visų minėtų bendrovių generuotas pelnas – daugiau kaip 87 mln. litų (25 mln. eurų), pildė visų akcininkų, išskyrus LTOK, kišenes: LTOK gavo tik „Olifėjos“ uždirbto pelno (apie 12 mln. eurų) dalį. Dėl šios priežasties LTOK, taigi ir Lietuvos sportininkams, teko tik ketvirtadalis – apie 6 mln. eurų (24,64 proc.) – viso bendrovių generuoto grynojo pelno, kai A. Muraškos dalis vertinama 50,16 proc., D. Kazlausko – 24,27 procento.

Oficialiai teigiama, kad nuo įsteigimo per „Olifėją“ olimpiniam judėjimui remti buvo skirta apie 50 mln. eurų. Per tą laiką net du „Olifėjos“ akcininkai – A. Muraška bei D. Kazlauskas – tapo milijonieriais. Žurnalo „IQ Top“ 2015 metais paskelbtame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše nurodyta, kad A. Muraškai priklauso 22 mln. eurų turtas, D. Kazlauskui – 8 mln. eurų turtas.

„LTOK tėra fasadas, už kurio vyksta visai kitokie žaidimai. Bendrovė „Olifėja“ savo veiklą tiesiogiai vykdo per bendrovę „Lotelita“, kurios akcininkai yra A. Muraškos ir D. Kazlausko šeimos nariai. Vadinasi, A. Muraška ir D. Kazlauskas, būdami abiejų įmonių vadovais ir akcininkais, nesunkiai gali manipuliuoti „Olifėjos“ gaunamu pelnu, siekdami kuo daugiau finansų nukreipti į „Lotelitą“ ir tokiu būdu mažinti LTOK dividendų dalį. „Lotelita“ tik per 2009 ir 2010 metus akcininkams išmokėjo 5,8 mln. eurų dividendų. Tai reiškia, kad jeigu „Olifėja“ veiklą vykdytų tiesiogiai, o ne per „Lotelitą“, LTOK per 2009 ir 2010 metus papildomai galėjo gauti daugiau kaip 3 mln. eurų dividendų, kuriuos galėjo skirti Lietuvos sportininkų pasirengimui“, – nurodė L. Sesickas.

Tikrina patys save

Ilgą laiką gyvavęs be problemų LTOK ir „Olifėjos“ tandemas didžiausius nemalonumus išgyveno 2012 metais, prieš naujus LTOK prezidento rinkimus sporto federacijoms pradėjus kelti klausimus dėl jų veiklos skaidrumo. Seimą, tuo metu kūrusį dienos šviesos taip ir neišvydusį Azartinių lošimų įstatymą, kuriame vėl siūlyta LTOK finansavimą patikėti valstybės biudžetui, o išskirtines sąlygas turinčią „Olifėją“ pastatyti į vieną eilę su kitomis loterijų rengėjomis, pasiekė informacija apie tai, kad Lietuvos sportininkams tenka tik labdarai numatyti „Olifėjos“ pinigai, o štai dividendai nuo pelno tyliai keliauja į Lietuvos olimpinį fondą, iš kurio mokamas atlyginimas tuometiniam komiteto vadovui A. Poviliūnui, o galbūt ir skiriamos išmokos lojaliems sporto federacijų vadovams.

Oficialiai buvo patvirtinta tik informacija apie A. Poviliūno pajamas – paaiškėjo, kad 2000–2012 metais jis tik retkarčiais gaudavo mažesnes nei 10 tūkst. litų (apie 3 tūkst. eurų) mėnesines pajamas, o kartais jos šoktelėdavo net iki 40 tūkst. litų (12 tūkst. eurų) – tarkime, kaip tuo atveju, kai LTOK vadovui buvo skirta 18 tūkst. litų (5,2 tūkst. eurų) premija už pasiektą itin didelį šalies valdžios bei visuomenės dėmesį 2004 metais vykusiai olimpiadai Atėnuose.

Apie tai, kad reikėtų ištirti, kokiu būdu tvarkomos šalies olimpiniam judėjimui skiriamos lėšos, 2012 metais prakalbo ir LTOK prezidento posto siekęs olimpinis čempionas Virgilijus Alekna – jis žadėjo pergalės atveju inicijuoti LTOK veiklos auditą. „Kaip suprantu, todėl ir nelaimėjau LTOK prezidento rinkimų, kad negalėčiau daryti patikrinimo. Auditas taip ir nebuvo atliktas. LTOK vykdomasis komitetas – 12 žmonių, galinčių turėti įtakos „Olifėjos“ veiklai, visiškai į tai nesikiša“, – prieš kelias dienas LŽ sakė V. Alekna.

Kaip teigė G. Smilingytė, LTOK įstatuose numatyta, kad šios institucijos pajamų naudojimą ne rečiau kaip kartą per metus tikrina revizijos komisija, jos išvados pristatomos LTOK vadovybei, tačiau viešai neskelbiamos. Revizijos komisija formuojama iš paties LTOK atstovų. Šiuo metu ją sudaro trys žmonės: verslininkas, LTOK narys Rimantas Jogėla, žurnalistas, LTOK narys Saulenis Pociūnas ir pagrindinio LTOK pajamų šaltinio – bendrovės „Olifėja“ – direktoriaus pavaduotojas bei akcininkas D. Kazlauskas.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Beveik valstybės pinigai

Advokato L. Sesicko teigimu, tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje, skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, tik palyginti nedidelė loterijų pajamų dalis yra skiriama mokesčiams ir viešojo intereso požiūriu reikšmingoms iniciatyvoms sporto, kultūros ar meno srityse remti. „Vidutiniškai ES valstybių licencijuotos loterijos visuomenei privalomai grąžina (neįskaitant savanoriškos loterijų organizatorių paramos) 68 proc. nuo kiekvieno euro, o kai kuriais atvejais daugiau nei 75 procentus. Lietuvoje 2012 metais lėšos, kurias loterijų organizatoriai grąžino visuomenei, tesudarė 60,3 proc., vadinasi, loterijų organizatoriams liko beveik 40 proc.“, – kalbėjo jis.

V. Alekna įsitikinęs, kad „Olifėjos“ generuojamas pajamas iš dalies galima vadinti valstybės pinigais, nes būtent valstybė sudarė sąlygas šiai bendrovei išimties tvarka užsiimti tokia veikla. „LTOK iš „Olifėjos“ gaunamus pinigus traktuoja kaip paramos lėšas. Už paramos lėšas nereikia atsiskaityti, jų panaudojimo valstybė negali patikrinti. Bet juk tai iš esmės valstybės pinigai, tik tiek, kad jie neišskiriami atskira eilute. Teisingiausia būtų, kad tos lėšos ir patektų į biudžetą, ir per jį – galbūt atskira eilute, galbūt per sporto šakų federacijų projektus – būtų išdalijamos paramai. Tokiu atveju atsirastų atskaitomybė už pinigų panaudojimą, tačiau LTOK to nenori“, – kalbėjo olimpinis čempionas.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus manymu, tai, jog valstybė šiuo metu neturi tikros informacijos apie LTOK finansinę padėtį, gaunamas lėšas, jų šaltinius ir pinigų panaudojimą, yra rimta problema. „Jei ši institucija, pasibaigus olimpiniam periodui, atliktų išorinį auditą, kurio duomenys būtų skelbiami visuomenei, problemų nekiltų. Deja, toks auditas nedarytas niekada“, – pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"