TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas ne(laukia) svarbaus įstatymo?

2011 03 22 0:00
Nevaisingumo gydymo kainos svyruoja nuo 4 tūkst. iki 12 tūkst. litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Politikų nesutarimai dėl dirbtinio ar pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo naudingi šias paslaugas privačiai teikiantiems medikams. Jie gali dirbti be didelės konkurencijos ir valstybės kontrolės.

Seimo nariams vėl teks spręsti galvosūkį, kaip reglamentuoti dirbtinį ar pagalbinį apvaisinimą. Parlamentarai po pateikimo yra pritarę dviem vienas kitam prieštaraujantiems įstatymų projektams. Vienas projektų leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą. Kitas priešingai - tai draudžia. Abu jie ne visai tenkina šia praktika privačiai besiverčiančius medikus.

Pagalbos dėl minėtų projektų Seimas prašė Vyriausybės. Tačiau ši taip ir nesiryžo nuspręsti, kuriuo keliu derėtų eiti. "Mes, Vyriausybė, nenorime priimti vienos ir dauguma nusvertos nuomonės. Tokiu atveju siunčiame abi nuomones. Tegul Seimas, įvertinęs visus argumentus, apsisprendžia", - sakė premjeras Andrius Kubilius.

Kol dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantis įstatymas nepriimtas, šias procedūras gali teikti tik privačios medicinos įstaigos ir už tai prašyti nemažo atlygio. Privačiai dirbantys medikai vadovaujasi prieš 12 metų pasirašytu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame tėra aprašyti dirbtinio apvaisinimo būdai, sąlygos ir principai.

Padidintų konkurenciją

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos seniūnas Algis Čaplikas Seimui yra pateikęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, leidžiantį embrionų šaldymą. Toks reguliavimas privačioms klinikoms lyg ir palankus, nes jos ir dabar tai daro už nemažą atlygį. Liberalcentristo pateiktame projekte taip pat numatoma lytinių ląstelių donorystė.

Vis dėlto privačia praktika besiverčiančių medikų gali nedžiuginti A.Čapliko pateikto įstatymo projekto nuostata, kad kūdikio natūraliu būdu susilaukti negalinčioms, tačiau to siekiančioms poroms reikalingas procedūras apmokės valstybė. Tai reikštų, kad pinigus tam skirianti valstybė pasiliks teisę reguliuoti paslaugų kainas, tikrinti, ar jos nėra dirbtinai padidintos. Naujasis įstatymas atvertų galimybę šią paslaugą teikti ir valstybinėms gydymo įstaigoms, tad gerokai išaugtų konkurencija tarp paslaugos teikėjų.

Nenori embrionų šaldymo

Seimo "darbiečiai" Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys yra pateikę Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Jis konservatyvesnis nei pateiktas A.Čapliko. Parlamente kalbama, esą šis projektas privačia veikla besiverčiančioms klinikoms patinka dėl to, kad nenumato paslaugų apmokėjimo iš valstybės biudžeto. Tačiau šis įstatymo projektas nenumato embrionų šaldymo ir lytinių ląstelių donorystės. "Darbiečių" įregistruotame įstatymo projekte numatoma, kad sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Daugiau embrionų gali būti sukurta tik išimtiniais atvejais, tačiau visi jie turi būti perkelti į moters gimdą. Šiuo įstatymo projektu siūloma šaldyti ne embrionus, o tik kiaušialąstes.

Privačiai dirbantiems medikams priimtiniausia dabartinė padėtis - nesant įstatymo, nereguliuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūrų kainos ir nevykdoma medicininė kontrolė.

Reikia kuo greičiau

Kalbėdamas su LŽ liberalcentristas A.Čaplikas sakė negalintis daryti prielaidos, esą D.Mikutienė ir V.Gapšys pateikė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą vien tam, kad toks apvaisinimas kuo ilgiau liktų nereglamentuotas. "Šiedu "darbiečiai" atstovauja Bažnyčios pozicijai. Tačiau gali baigtis tuo, kad įstatymas vėl bus nepriimtas. Juk D.Mikutienė galėjo įstatymo projektą registruoti anksčiau. Aš projektą parengiau ir įregistravau todėl, kad situacija, kai ši veikla nereglamentuota, nenormali, - teigė A.Čaplikas. - Siekiu, kad įstatymas būtų priimtas kuo greičiau, kad ir koks jis būtų."

Įžvelgia oponentų interesus

Seimo Darbo partijos frakcijos narė D.Mikutienė LŽ aiškino įtarianti, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą peršantys liberalcentristai turi įtartinų interesų. "Kai kalbama argumentų kalba, aišku, kad stengiamasi ieškoti kompromiso. Tačiau jeigu elgiamasi taip, kaip liberalcentristai, to pavadinti kitaip, nei interesų protegavimu, negalima", - sakė ji. Paklausta, kokių interesų gali turėti liberalcentristai, D.Mikutienė sakė, kad tai aiškintis - specialiųjų tarnybų darbas.

Už D.Mikutienės ir V.Gapšio pateiktą projektą yra pasisakę kai kurie dvasininkai. Kunigas prof. Andrius Narbekovas yra aiškinęs, esą embrionų šaldymas yra net blogiau nei abortas, nes jis susijęs su daugybės embrionų žūtimi. Kunigo Ričardo Doveikos teigimu, Katalikų bažnyčia nepritaria nė vienam projektui, tačiau konservatyvusis variantas jai būtų priimtinesnis.

"Įstatymas mums nesvarbus"

Privačiai klinikai vadovaujanti dirbtinio apvaisinimo pradininkė Lietuvoje gydytoja Gražina Bogdanskienė LŽ teigė, kad tokią paslaugą teikiantiems medicinos įstaigoms nėra svarbu, bus ar nebus priimtas dirbtinį ar pagalbinį apvaisinimą reglamentuojantis įstatymas. "Mes dirbame vadovaudamiesi sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir mūsų veiklai jo puikiausiai pakanka. Nevaisingų porų yra labai daug - dabar 15-20 proc., žadama, kad ateityje vaisingumo problemų turės 30 proc. šeimų. Donorų prireikia tik 1-2 proc. atvejų, tai nėra daug", - sakė G.Bogdanskienė.

Anot gydytojos, kad ir kurį įstatymo projektą pasirinktų Seimas, tai privačioms klinikoms nei palengvins, nei pasunkins darbą. G.Bogdanskienė pabrėžė, kad neįteisinus procedūrų finansavimo iš valstybės biudžeto nukentės mažai pasiturinčios šeimos.

Medikė teigė nesibaiminanti, kad įteisinus tokį apmokėjimą bus prižiūrimi privačių medikų nustatyti procedūrų įkainiai. "Tegu prižiūri, nes žmonės dažnai neturi supratimo, kiek iš tiesų kainuoja dirbtinis apvaisinimas. Kunigas A.Narbekovas yra sakęs, kad procedūros savikaina - 500 litų. Absurdas. Įrengti laboratoriją kainuoja apie milijoną. Viskas kainuoja, pavyzdžiui, 10 mililitrų talpos buteliukas terpės, kurioje auga embrionas, gali kainuoti 2 tūkst. litų. Kalbos apie milijoninius pelnus mus pykdo, nes žmonės aiškina tai, ko neišmano", - sakė gydytoja. Ji taip pat pridūrė, kad nesibaimina gresiančios valstybinių medicinos įstaigų konkurencijos, nes privačia praktika besiverčiantys medikai spėjo įgyti daug patirties šioje srityje. "Pirmiesiems su mūsų pagalba gimusiems vaikams šiemet sukanka 17 metų", - pridūrė ji.

Būtina gydyti

Lietuvoje veikia kelios dirbtinį apvaisinimą siūlančios klinikos. Nevaisingumo gydymo kainos priklauso nuo pacientų būklės, jos svyruoja nuo 4 tūkst. iki 12 tūkst. litų.

Lietuvoje nėra oficialios statistikos, kiek porų yra nevaisingos. Teigiama, kad mūsų krašte apie 50 tūkst. šeimų negali susilaukti palikuonių ir kasmet šis skaičius padidėja dviem tūkstančiais. Mažiau nei pusę šių porų tiriasi, ketvirtadalis ieško specializuotos pagalbos ir tik 2 proc. ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui. Beje, tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas įvardijamas kaip liga, kurią būtina gydyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"