TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas nenorėtų būti senatoriumi

2015 10 28 6:00
Siūloma reformuoti Seimą ir daugiau galių suteikti šalies prezidentui.

Grupelė visuomenininkų ir politikų norėtų, kad Lietuvoje atsirastų „senatoriai“ ir stiprus prezidentas. Jie siūlo keisti Konstituciją ir įkurti Aukštuosius Seimo rūmus, o šalies vadovui suteikti galias bet kada skelbti pirmalaikius rinkimus. Teisininkai tokius siūlymus laiko tiesiog nerimtais.

Seimui pateiktoje peticijoje ir Konstitucijos straipsnių pakeitimų projektuose peršama idėja sukurti Aukštuosius Seimo rūmus, kuriuos galėtų sudaryti 40 Seimo narių – jie esą galėtų būti renkami iš jau išrinktų parlamentarų. O prezidentui siūloma suteikti dar daugiau galių – tarp jų teisę bet kada skelbti referendumą. Peticijos autorių vizijos nėra naujiena – tokios ir panašios idėjos buvo keliamos vos šaliai atgavus Nepriklausomybę ir vėliau.

Regi specialius rinkikus

Konstitucijos pakeitimų siūlytojai – Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Arlauskas, signataras Algirdas Endriukaitis, buvęs Naujosios sąjungos veikėjas Algimantas Indriūnas, filosofas Krescencijus Stoškus, Tautininkų sąjungos tarybos narys Gintaras Songaila, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas Kęstutis Zaborskas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius Ryšardas Burda – Seimui pateiktame dokumente aiškina, kad įgyvendinus konstitucines reformas valstybė būtų valdoma kokybiškiau.

Iš autorių pasiūlymų galima spėti, kad keisti, jų manymu, ne itin gerą padėtį galima tiesiog pakeitus vieną ar kitą Konstitucijos straipsnį. Pavyzdžiui, įsteigus dar vienus Seimo rūmus. „Kandidatams į Aukštuosius Seimo rūmus būtų nustatomas kvalifikacinis cenzas. Tai skatintų politines partijas užtikrinti garbingų, patyrusių ir veiklių politikų, išmanančių valstybės valdymą, dalyvavimą bei strateginių politinių tikslų įgyvendinimo tęstinumą“, – dėstoma dokumente.

Nors jo autoriai nepaaiškina, kaip būtų nustatoma būsimų senatorių kompetencija, siūloma, kad siekiant užtikrinti Aukštųjų rūmų narių politinę ir institucinę nepriklausomybę nuo politinių partijų įtakos Aukštųjų rūmų narių rinkimus tikslinga patikėti rinkikų kolegijai.

„Kolegijos trečdalį galėtų sudaryti naujai išrinkti Seimo nariai, kurie nekandidatuoja į Aukštuosius rūmus, trečdalį – savivaldybių deleguoti rinkikai ir trečdalį – prezidento deleguoti žymūs visuomenės atstovai. Taigi šio „Senato“ nariais taptų Seimo nariai, kolegijos rinkimuose surinkę daugiausia balsų“, – svarstoma peticijoje.

Maža to, tikinama, kad reforma nieko nekainuotų – užtektų Seimui sumažinti komitetų skaičių ir restrūktūrizuoti jo kanceliariją. „Daug būtų sutaupyta mažinant balastinį parlamentinio darbo krūvį, kai dėl ne pirmaeilės reikšmės teisės aktų projektų bei nepakankamos kokybės teisės aktų projektų, kuriuos reikia nuolat taisyti, svarstymo švaistomi valstybės resursai“, – teigiama dokumente.

O Žemiesiems Seimo rūmams, kuriuos, anot vizionierių, sudarytų mažiausiai 81 narys (nors siūloma, kad juos sudarytų 101 narys, nekeičiant dabar esamo Seimo narių skaičiaus), būtų paliktos pagrindinės dabartinio Seimo kompetencijos.

Lietuva panaši į Graikiją

Tačiau vien parlamento reforma pasiūlymų autoriai neapsiribotų. Jų pasiūlymuose daugiau galių numatyta suteikti prezidentui, kuris esą jų turi per mažai. „Mūsų šalies prezidento institucijos galimybė daryti poveikį Seimui yra panaši kaip Graikijoje, kur prezidentas faktiškai lieka pasyvus savaiminio politinio proceso stebėtojas“, – pabrėžiama peticijoje.

Taigi siūloma prezidento instituciją paversti „įtakingu moraliniu autoritetu ir pagal Prancūzijos, Austrijos ir Vokietijos pavyzdį atlikti galutinio politinio bei teisinio valstybės valdymo rezervo funkciją“.

Pavyzdžiui, suteikti jam teisę, „pasitarus su parlamento rūmų vadovais, savo iniciatyva ir be jokių formalių apribojimų skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, taip pat nevaržomai inicijuoti referendumą“. Tiesa, kažkodėl čia pat siūloma, kad prezidentą nuo tiesioginės atsakomybės už Vyriausybės sudėtį reikia „išlaisvinti“, tai paliekant tik valdančiajai daugumai.

Žaidimai smėlio dėžėje

„Tai vadinu suaugusių žmonių žaidimais smėlio dėžėje. Visa tai, kas dabar siūloma, buvo diskutuojama rengiant dabar galiojančią Konstituciją ir konstatuota, kad mažosios valstybės, tokios kaip mūsų, paprastai neturi dvejų rūmų parlamento. Nes tokie, kaip įprasta, steigiami, kur reikia atstovauti regionams. Ši diskusija vyko prieš 20 metų“, – LŽ priminė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius.

Mėginimus vėl apie tai diskutuoti jis įvertino kaip „beviltiškus“, mat siūlomas konstitucinės reformos modelis nepagrįstas nei teoriškai, nei moksliškai, nei socialiai. „Aišku, galima susirinkti ir kalbėti apie visokias reformas, kiekvienas žmogus turi tokią teisę. Bet iš to, kad turi tokią teisę, tai, ką siūlo, netampa išmintimi. Šiuo atveju nematau jokio rūpinimosi nei demokratija, nei teisingumu“, – kalbėjo jis.

V. Sinkevičius svarstė, kad iš tiesų idėjų, nuomonių ir pozicijų gali būti daugybė, apie tai kalbėta jau ne kartą. „Tačiau turime matyti valdžių balansą, ar jis išliks? Antai visi mato prezidentą kaip konkrečią asmenybę, bet nepagalvoja, kas būtų, jeigu tas pareigas eitų kitas asmuo“, – komentavo konstitucinės teisės specialistas.

Siūlė ir Kazys Bobelis

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, išgirdęs siūlomus pakeitimus, sakė, kad jie – nei nauji, nei netikėti. „Įdomu, koks būtų tas kvalifikacinis senatorių cenzas? Ar jie būtų renkami iki gyvos galvos?“ – šaržavo jis.

Z. Vaigauskas priminė, kad 100 senatorių turi Lenkija, tačiau Aukštųjų rūmų modelis mažoms valstybėms netinka – to nėra nei Latvijoje, nei Estijoje. Galiausiai apie tai, ar Lietuvai reikia stipraus prezidento, diskutuota pačioje Nepriklausomybės atgavimo pradžioje. 1992-aisiais, dar prieš priimant Konstituciją, dėl prezidento institucijos atkūrimo buvo skelbiamas referendumas, tačiau jis neįvyko ir sprendimas nebuvo priimtas.

O pasiūlymai Lietuvoje kurti dvejų rūmų parlamentą diskutuoti rengiant Konstituciją. Ir vėliau Senato kūrimo idėja klaidžiojo po Seimą. 2001-aisiais parlamentarų skaičių sumažinti nuo 141 iki 125, o vietoj dabartinio Seimo įkurti dvejų rūmų parlamentą, kurį sudarytų 91 narį turintys Tautos atstovų rūmai ir 31 narį turintis Senatas, siūlė tuometiniai parlamentarai A. Indriūnas ir K. Bobelis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"