TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas penkiasdešimtą vaiką Lietuvoje prižiūri globos sistema, kurios padėtis apgailėtina

2014 02 11 13:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai“, – apibendrindama valstybės kontrolės atlikto audito rezultatus sakė institucijos kontrolierė Giedrė Švedienė.

Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų. Reaguodama į tokią socialiai jautrią situaciją, Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai. Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai – net socialinę atskirtį visam gyvenimui.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Lietuvoje šios sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai metų.

Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų – perpildytos. Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų, nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.

Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų. Pasekmė – kasmet parengiama beveik 7 kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa. Vaiko globos išmokos dydis (520 Lt) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius (amžių ir sveikatos būklę). Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį: vaikų globos įstaigoje – 2 530 Lt, šeimynoje – 1 040 Lt, o šeimoje – 520 Lt.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę. Dėl tokios situacijos dalis asmenų atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko globėjais.

Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis. Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos. Dėl subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios pajamos 440 Lt, o kitu atveju viena iš priežasčių, kodėl teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė sprendimą negrąžinti vaiko tikrai mamai, buvo nurodytos jos gaunamos 451 Lt pajamos.

Dar viena problema – netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką. Dėl to vėliau turime nepageidaujamą rezultatą – vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų globėjų dalį.

Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui, vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai naudojasi bendrais drabužiais.

Valstybiniai auditoriai institucijoms, formuojančioms šeimos politiką ir atsakingoms už vaikų globos organizavimą, pateikė rekomendacijas, kaip skatinti vaikų globą šeimose, parinkti tinkamus globėjus ir įgyvendinti priemones, padėsiančias efektyviau užtikrinti svarbiausius globojamų vaikų interesus bei poreikius.

Ką tobulinti yra, bet iš esmės veikia

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas dėl globojamų vaikų interesų išplatino savo komentarą, kuriame pabrėžė, kad šiuo metu veikianti sistema turi būti ir toliau tobulinama, tačiau iš esmės atitinka globojamo vaiko interesus.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, jog siekiama, kad institucijose gyventų kuo mažiau vaikų

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, nuosekliai įgyvendinant dar 2007 metais pradėtą vaikų globos namų reformą, buvo siekiama, kad nuo 2010 metų institucijoje gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų ir gyvenimas šiose įstaigose būtų organizuojamas šeimyniniu principu.

2013 m. gruodį patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas, kurio vienas iš tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (tame tarpe ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje. Todėl ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje. Pertvarkos veiksmų plano priemonėmis taip pat yra siekiama, kad vaikai nepatektų į institucinę globą, plėtoti infrastruktūrą ir paslaugas vaikui ir jo šeimai bendruomenėje.

„Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje buvo ir yra prioritetas. Jos skatinimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose bei programose, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant likusio be tėvų globos vaiko klausimą, būtina atsižvelgti į geriausius vaiko interesus ir realias galimybes rasti žmogų, galintį tapti vaiko globėju“, – teigė ministerijos atstovas.

Minėtos nuostatos atsispindi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kuriame siūlomas priemonių paketas, siekiant gerinti vaiko teisių apsaugą šalyje, stiprinti prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėtoti alternatyvias stacionariai globai paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams paketas, įstatymu sureguliuoti vaiko paėmimo iš šeimos tvarkos pagrindus, patobulinti globos ir įvaikinimo tvarką.

Jau 2014 metais steigiami papildomi 83 (dabar jų jau dirbs 753) socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis etatai, todėl vienam darbuotojui teks ne daugiau kaip 17 šeimų.

Siekiant įgyvendinti Pertvarkos veiksmų plano priemones, bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. lėšos.

Iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš jų tik 2 įstaigose gyvena daugiau nei 100 vaikų.

Dėmesys globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų mokymui ir palaikymui

Viceministras A.Šešelgis akcentavo, jog siekdama gerinti paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų šalyje pradėjo organizuoti ir tęstinius įtėvių bei globėjų mokymus (GIMK).

Tęstinė mokymo ir konsultavimo programa skirta globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų mokymui ir palaikymui.

Įgyvendinant vaiko globos sistemos reorganizavimą ir globos šeimoje stiprinimą, GIMK programos finansavimas nuo 2012 metų pradžios kasmet auga. Organizacijos, kurios vykdo būsimų globėjų (įtėvių) atranką, mokymus ir teikia jiems konsultacijas, yra pasirašę sutartis su visomis 60 savivaldybių.

„Svarbu pažymėti, kad net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką – tikslinį priedą. Be to, siekdami sudaryti geresnes galimybes pilnametystės sulaukusiems globojamiems vaikams pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties globojamiems ženkliai padidinta vienkartinė išmoka įsikurti“ – pabrėžia A.Šešelgis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"