TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas saugo įtakingųjų neteisėtai įgytą turtą?

2012 06 15 7:48

Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime pabrėžė, kad rizikos grupei dėl neteisėto praturtėjimo priklausančių ir tikrinamų asmenų sąraše nebeliko Seimo ir savivaldybių tarybų narių. Kas taip nusprendė ir kokie yra tokių asmenų atrankos kriterijai? Kodėl nedrįstama judinti įtakingų politikų?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskrito stalo kalbasi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas Raimondas Kajėnas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Ar politikai yra lygesni už kitus?  

A.Medalinskas. Nors prieš daugiau nei metus yra priimtos įstatymų pataisos dėl neteisėto praturtėjimo, praėjusią savaitę pati valstybės vadovė pabrėžė, kad jos netaikomos Seimo ir savivaldybių tarybų nariams, nes jie "išimti" iš rizikos grupei priklausančių asmenų sąrašo. Kada tai įvyko?

Z.Burokas. Ką reiškia "išimti"? Suprantu, kad klausiate apie visą įstatymų paketą, kai keitėme Baudžiamojo kodekso (BK) 72 straipsnį "Turto konfiskavimas". Numatėme galimybę lengviau konfiskuoti turtą iš trečiųjų asmenų ir pasiūlėme išplėstinį turto konfiskavimą. Buvo vadovautasi 2005 metų Europos Tarybos pamatiniu sprendimu. Anksčiau išplėstinio turto konfiskavimo visiškai nebuvo. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas tik turtui, kurį baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką padaręs asmuo įgijo po įstatymo įsigaliojimo, t.y. po 2010 metų gruodžio 11 dienos. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas asmenims, kai įrodoma, jog buvo padaryta nusikalstama veika, iš kurios buvo galima turėti turtinės naudos, bet neįrodoma, kad tas turtas buvo nusikalstamos veikos rezultatas. Jeigu įrodome, konfiskuojame pagal BK 72 straipsnį. Jeigu ne (neįrodytas priežastinis ryšys tarp turto ir nusikalstamos veikos), taikomas išplėstinis konfiskavimas. Neatitikimo tarp įgyto turto ir teisėtų pajamų skirtumas turi viršyti 250 MGL sumą. Kita norma - dėl neteisėto praturtėjimo. Ji numatyta pagal Jungtinių Tautų Kovos su korupcija konvenciją. Jokių ribojimų taikyti šią normą kokios nors kategorijos asmenims nėra.

A.Klerauskas. Ir aš galiu užtikrinti, kad jokių išimčių nėra daroma.

Z.Burokas. Juk minėtos kategorijos asmenys nėra išbraukti ne tik iš BK pataisų, numatančių atsakomybę už galbūt neteisėtą praturtėjimą, bet ir iš mokestinio įstatymo, kurį įgyvendina VMI.

A.Klerauskas. Visais atvejais, kai atliekant patikrinimus nustatoma, kad asmens turtas viršija pajamas, toks faktas fiksuojamas ir tai nepriklauso nuo jokių kitų aplinkybių, pavyzdžiui, tikrinamo asmens darbovietės ar pareigų. Tarp tokių asmenų gali būti ir politikų.

A.Medalinskas. Gal FNTT turi neliečiamų politikų ar partijų sąrašą? Kodėl iki šiol nė vienas įtakingas politikas nepakliūva į FNTT dėmesio lauką. Tik Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Panevėžyje įtakingą konservatorių pagavo.  

R.Kajėnas. Negali būti neliečiamų politikų. Prieš įstatymą visi yra lygus. Tyrimą pradedame patys, kai nustatome nusikalstamos veikos požymių, arba remdamiesi medžiaga, kurią gauname iš VMI. Bet kol kas tikrai neturime nė vieno Seimo nario, kuriam būtų pareikšti įtarimai.

A.Medalinskas. O savivaldybių tarybų narių?

Z.Burokas. Tarp įtariamųjų jų taip pat nėra.

R.Kajėnas. Ir FNTT nėra. Buvo tik valstybės tarnautojų.

A.Medalinskas. Ir prezidentė užsiminė, kad tiriami tik valstybės tarnautojai. Tokių atvejų yra 90.

A.Klerauskas. Dabar negalėčiau tiksliai pasakyti, ar tarp atvejų, apie kuriuos VMI pranešė teisėsaugos institucijoms, buvo susijusių su savivaldybių tarybų nariais. Tačiau tikėtina, kad tokių atvejų turėjo būti, nes dalis VMI darbo yra susijusi ir su teikiamomis išvadomis baudžiamuosiuose procesuose, pavyzdžiui, kai ikiteisminius tyrimus atlieka STT.

R.Kajėnas. Gali būti atvejų, kai matomi negatyvūs procesai, bet pareikšti kaltinimus trūksta duomenų.

Z.Burokas. Bet negalima sakyti, kad tuo minėtų pareigūnų ratas užsidaro. Įtariamų asmenų ratas gali arba plėstis, arba susitraukti. Jūsų minėti 90 ikiteisminių tyrimų nėra mažai. Juose yra ne vienas įtariamasis.

A.Medalinskas. Svarbu, kad tai nebūtų tik smulkios žuvelės.

Z.Burokas. Įtarimai pareikšti dėl turto už 149 mln. litų. Taigi, žuvelės nėra smulkios.

Kokie pareigūnai patenka į akiratį?

A.Medalinskas. Kaip jūs aptinkate tuos neteisėto praturtėjimo atvejus?

A.Klerauskas. Dalies ikiteisminių tyrimų išeitinis taškas yra VMI atlikti mokestiniai patikrinimai. Nustačius galimo neteisėto praturtėjimo požymių, VMI apie tai informuoja ikiteisminio tyrimo įstaigas arba prokuratūrą. VMI turi ir savo taisykles, kaip gyventojai atrenkami mokestiniam patikrinimui dėl galimo mokesčių vengimo rizikos.

A.Medalinskas. Kalbate apie tas formalias turto ir pajamų deklaracijas? Bet tie politikai ar kiti valdžios pareigūnai, kurie turi patirties sukčiaujant, jas surašo labai tvarkingai. O įkliūti, matyt, gali tie, kurie nemoka nieko klastoti ir net negeba tinkamai surašyti deklaracijų, todėl neišvengia klaidų.

A.Klerauskas. Tikrinamų gyventojų atranka yra daugialypė. Viena mūsų darbo krypčių pernai buvo valstybės tarnautojai. Ši priemonė buvo tiesiogiai susijusi su Vyriausybės iškeltais šešėlinės ekonomikos mažinimo tikslais. Jiems pasiekti reikia ir skaidriai dirbančių valstybės tarnautojų. Per metus patikrinome apie tūkstantį valstybės tarnautojų, pareigūnų ir konstatavome dalies jų neteisėtą praturtėjimą. Atlikdami analizę, įvertinome apie 100 tūkst. turto deklaracijų.

A.Medalinskas. Kaip atrinkote valstybės tarnautojus? Juk jų Lietuvoje yra labai daug.

A.Klerauskas. Taikomų atrankos kriterijų yra daugybė. Tarkime, asmuo banke yra gavęs paskolą, o mes matome, kad paskolos suma neadekvati atlyginimui. Kitas kriterijus - deklaruotos sukauptos ne banke laikomos santaupos, kurios neatitinka asmens pajamų. Per atranką naudojama visa VMI prieinama trečiųjų šaltinių - kitų institucijų, registrų tvarkytojų, bankų, notarų - teikiama informacija. Ji lyginama su informacija deklaracijoje.

A.Medalinskas. O FNTT? Ar Jūs gaunate informaciją iš VMI. Gal egzistuoja ir kiti niuansai, pagal kuriuos atkreipiate dėmesį į vieno ar kito valdžios asmens galimą neteisėtą praturtėjimą?

R.Kajėnas. Tie atvejai ir asmenys nustatomi operatyvinio tyrimo ir ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu nustatoma, kad asmuo turi turto arba išlaidų, kurios neproporcingos pajamoms, imama rinkti informacija apie jo sandorius, pajamas, artimuosius. Sudaromas balansas. Jeigu yra neatitikimas ir nusikalstamos veikos požymių, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Bendradarbiaujama ir su kitomis tarnybomis. Tirtos kontrabandos bylos, disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Jeigu nustatoma, kad asmuo turi pajamoms neproporcingo turto, informacija perduodama mums. Tai galima nustatyti ir analizės būdu ar pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą, jei yra neįprastų, įtartinų operacijų. Jeigu į sąskaitą įplaukia pinigų, o asmuo nevykdo jokio verslo, kyla klausimas, iš kur tie pinigai.

A.Klerauskas. Pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą FNTT gaunama informacija apie asmenų pinigines operacijas taip pat yra prieinama VMI. Be to, remiantis atlikta analize ir kilus įtarimams FNTT kreipiasi į VMI ir inicijuoja tyrimą, o mūsų tyrimo tikslas esant tokioms situacijoms - nustatyti, ar atitinkamos lėšos laikytinos asmens pajamomis ir turi būti nustatyta tvarka apmokestintos.

Didelių sandorių užnugaryje

A.Medalinskas. Savivaldybių tarybos veikia be jokios konkrečių asmenų atsakomybės už sprendimus, nes jie yra kolektyviniai. Jeigu priimamas sprendimas dėl didelės finansinės vertės projekto, ar Jūsų tarnybos gali pradėti domėtis, ar po tokio sprendimo nepadidėjo jį priėmusių pareigūnų, politikų ir jų šeimos narių pajamos. Arba asmenų, kurie yra atsakingi už didelės finansinės vertės viešuosius pirkimus.

R.Kajėnas. Šiemet visų tarnybų atstovai buvome susitikę ir svarstėme darbus dėl galbūt neteisėtai įgyto turto išieškojimo. Netrukus prasidės įvairūs patikrinimai. Toliau plėtojame pernai pradėtą darbo su valstybės tarnautojais modelį. Su STT aptarėme kai kurių valstybės pareigūnų ir jiems prilygintinų asmenų, veikiančių valstybės vardu, rizikos sritis. Iš STT gauname informacijos apie tuos asmenis. Tos sritys rizikingos korupciniu, neteisėtų pajamų požiūriu.

A.Klerauskas. Kontrolės veikla yra organizuojama duomenų analizės pagrindu ir vadovaujantis rizikos valdymo principais. Valstybės institucijos bendradarbiauja, nustatydamos ir rizikos sritis, ir konkrečius asmenis. Pavyzdžiui, šiuo metu kartui su STT yra apsibrėžtos tam tikros konkrečios rizikos sritys ir net tam tikros pareigybių kategorijos, į kurias bus nukreiptas bendras dėmesys.

Z.Burokas. Ir prokuratūra atlieka tokius tyrimus, tačiau reikia turėti duomenų, kad asmuo turėjo neteisėtų pajamų. Pajamas galima prognozuoti pagal padidėjusias nepagrįstas išlaidas. Jeigu matome tokių nepagrįstų išlaidų, VMI jas gali apmokestinti. Jeigu žmogus išleido 100 tūkst. litų, vadinasi, šias pajamas jis turėjo iš kažkur gauti. O tada numatyta ir atsakomybė - nuo pajamų apmokestinimo iki baudžiamosios atsakomybės.

R.Kajėnas. Iš tikrųjų, net ir nenutvėrus už rankos galima preliminariai pagal disponuojamą turtą įvertinti, kiek ta rizika pasitvirtina. Tai ir yra daroma.

Z.Burokas. Aišku yra viena: reikia tikrinti tuos, kurie turi sprendimo teisę.

A.Klerauskas. Susitarta ir su Viešųjų pirkimų tarnyba. Keisimės informacija apie rizikingus viešuosius pirkimus, perkančių organizacijų pirkimo komisijų narius, vertinsime, ar jų turimas turtas atitinka pajamas.

A.Medalinskas. Bet dažnai tie komisijų nariai daro tik tai, ką jiems nurodo padaryti vadovai. Pavyzdžiui, savivaldybėse tai būtų jų vadovai ar įtakingų valdančiųjų frakcijų politikai.

R.Kajėnas. Bet juk tarybų nariai deklaruoja turtą.

A.Medalinskas. Deklaruoja. Todėl ir klausiu, kaip atsirenkate, ką tikrinti ir kaip, pavyzdžiui, nepastebėjote, kad vienos sostinės tarybos narės turtas tik per vieną kadenciją padidėjo kelias milijonais.

R.Kajėnas. Galėjo praturtėti tik dėl to, kad paėmė paskolą ir įsigijo namą. Reikia žiūrėti, kokią paskolą ėmė.

A.Medalinskas. Neėmė jokios paskolos.

Z.Burokas. Gal turtas pervertintas. Nereikėtų spręsti vien iš deklaracijos.

R.Kajėnas. Matyt, reikėtų specialaus įstatymo, pagal kurį būtų galima tikrinti asmenis, pavyzdžiui, dalyvavusius viešuosiuose pirkimuose. Bet turi būti nustatyti ir piktnaudžiavimo tarnyba ar kokie nors kiti faktai.

A.Medalinskas. Neretai gal pakaktų vidinių rekomendacijų tarnybų pareigūnams, į ką kreipti dėmesį. Ar buvo suformuota tarpinstitucinė grupė, ar buvo parengtos vidinės darbo taisyklės kiekvienoje jūsų institucijoje, kad būtų įgyvendintas įstatymas dėl galbūt neteisėto praturtėjimo.

Z.Burokas. Kiekviena institucija turi savo ypatumų. Jos pačios pasirenka kriterijus, nes negali tikrinti visų asmenų. Keliskart susitikome ir aptarėme bendrus kriterijus. Rekomendacijos jau beveik pasirašytos.

A.Medalinskas. Beveik pasirašytos?

Z.Burokas. Rengiame du dokumentus. Vienas - dėl pinigų plovimo. Tai yra generalinio prokuroro rekomendacijos, kurias jis turi teisę leisti, paaiškindamas proceso tvarką. Galima dirbti ir be jų, bet šis dokumentas tikrai labai palengvintų darbą. Kitos rekomendacijos - dėl finansų tyrimo. Jį deriname su VMI, ekspertinėmis įstaigomis ir greitai turėtume pasirašyti. Institucijų vadovai ir padalinių vadovai tuos bendrus principus žino, sutarimas rastas. Dar reikia juos moksliškai suformuluoti.

Gedimino prospekto trinkelės ir suoliukai

A.Medalinskas: Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika pasakoja, kad Gedimino prospekto grindinio trinkeles nusipirko turguje iš sunkvežimio vairuotojo. Aplinkos apsaugos viceministro Stanislovo Šriūbėno namo kieme po Gedimino prospekto rekonstrukcijos atsirado suoliukas, stebėtinai panašus į tuos, kurie stovėjo Gedimino prospekte. Ar jūsų tarnybos jau gali domėtis tokiais veikėjais? Juk šie asmenys mūsų valstybėje eina atsakingas pareigas, sėdi prie milijoninių srautų paskirstymo.

Z.Burokas. Matote, dar yra straipsnis dėl nusikalstamu būdu įgyto turto. Juk toks žmogus turbūt neturi sąskaitos faktūros. Jeigu jų nėra, tas plyteles galima tiesiog išlupti.

A.Medalinskas. O ką daryti su tų ilgapirščių rankomis? Juk nesiūlysite jų nukirsti. Bet koks sveiko proto žmogus supranta, kad aukštas pareigas valstybės tarnyboje eina ne vienas toks sukčius. Kada pagaliau bus iškratytos jų ir jų artimųjų kišenės?

Z.Burokas. Yra toks korupcinis veiksmas - prekyba įtaka. Pinigų negauni, bet gauni nuolaidų. Tarkime, labai pigiai gauni trinkelių.

A.Medalinskas. Arba butų iš kompanijų, kurios rekonstravo Gedimino prospektą. Tai gal tarp jūsų minėtų sąvokų galėtų atsirasti ir tokia, kaip "įtartina veika". Ir jeigu koks nors sukčius nebuvo pagautas už rankos, kai kišo ją į valstybės ir visų mokesčių mokėtojų kišenę, gal būtų galima patikrinti visą jo ir jo artimųjų turtą. Ir ne paviršutiniškai, o kaip reikiant.

R.Kajėnas. Žinoma, galima naudotis ir viešųjų šaltinių arba operatyvine informacija. Bet vien dėl jos tyrimo nepradėsi. Analizė - tai pajamos ir turtas.

A.Medalinskas. Vis dėlto, kurioje nors institucijoje turi rastis sprendimas imtis veiksmų prieš tokius veikėjus. Matydamas, kas vyksta Lietuvoje, kai įtakingų asmenų aferas užčiuopę pareigūnai yra priversti patys trauktis iš pareigų, klausiu apie kriterijus, kurias remiantis privalėtumėte pradėti tyrimą.

A.Klerauskas. Mokesčių administravimo įstatymas VMI suteikia daugiau lankstumo, nei institucijoms, veikiančioms pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Kad imtume vertinti pajamas ir turtą, konstatuotume pažeidimus, mums nereikia tiesioginių įrodymų, jog asmuo gavo nedeklaruotų pajamų. Pavyzdžiui, jei nustatoma, kad asmuo patyrė daugiau išlaidų, nei turėjo teisėtų pajamų, galime konstatuoti, jog ir atitinkamos pajamos buvo gautos bei jas apmokestinti. Patikrinimai gali būti pradėti ir pagal atliktą atranką, ir pagal gautą konkrečią informaciją. Ne mažai patikrinimų yra susiję ir su visuomenėje platų atgarsį turėjusiomis situacijomis.

Z.Burokas. Esame gavę tokių pranešimų: "Aš manau, kad kaimynas pernelyg turtingai gyvena". Bet juk vien dėl to negalime pradėti ikiteisminio tyrimo. Tai būtų neadekvatu. Turi būti nusikalstamos veikos požymių. Kreipiamės į VMI. Jie turi daugiau informacijos. Jie ir patikrina.

A.Klerauskas. Per praėjusius metus labai išaugo iš teisėsaugos institucijų - policijos, STT, FNTT ir kitų - gaunamų prašymų įvertinti asmenų turtą ir pajamas, jų apmokestinimą srautas.

A.Medalinskas. Seimo nariai pasirūpino, kad tikrinti būtų galima tik tų asmenų praturtėjimą, kuris įvyko jau po įstatymo priėmimo.

R.Kajėnas. Jeigu žmogus nors vieną dieną po įstatymo įsigaliojimo disponavo neaiškiai įgytu turtu, jis gali užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Ne tik įsigijo, bet ir disponavo praeityje įgytu turtu.

A.Medalinskas. O pats turtas gali būti įgytas ne anksčiau nei prieš dešimtmetį?

Z.Burokas. Kuo toliau į praeitį, tuo sudėtingiau įrodyti. Turto deklaravimo įstatymas įsigaliojo 2003 metais. Jeigu žmogus kažkur po tiltu rado pinigų ar trinkelių, jis tai turėjo deklaruoti.

Šeimos nariai ir politinės šeimos

A.Medalinskas. Dabar jau pagal įstatymą turėtumėte tikrinti ir šeimos narių galimą neteisėtą praturtėjimą. O kaip yra su politinių šeimų, t. y. partijų, narių turtu. Ar tiriant atsižvelgiama į tokio pobūdžio ryšius?

R.Kajėnas. Partijų atsakomybė numatyta Juridinio asmens įstatyme. Nuosavybę turintis asmuo atsako kaip fizinis asmuo.

A.Medalinskas. O į partijos narius, kaip į organizuotą grupę, ar yra žiūrima, jeigu iškyla klausimų dėl kokio nors įtakingo partijos veikėjo praturtėjimo. Juk galėjo būti pasidalyta su partijos viršūnėle.

R.Kajėnas. Tokios praktikos dar nebuvo. Įtarimai dėl to nebuvo pareikšti.

A.Medalinskas. Tai gal toks nurodymas taip pat galėtų rastis rekomendacijose? Juk vieša paslaptis, kad sprendimus priėmęs pareigūnas neretai pasidalija gaunamu "otkatu" su stovinčiaisiais aukščiau. Matyt, praturtėjimą partinėje hierarchijoje yra ne mažiau svarbu tikrinti, nei galimybė tikrinti šeimos narių turtą.

A.Klerauskas. Jau daug metų egzistuoja įprasta praktika, kad pradėjus asmens patikrinimą yra vertinami ir jo sutuoktinis bei artimiausi giminaičiai. Viena problemų - atsekti asmenis, susietus tolesnės giminystės ryšiais. Tai yra svarbu, nes paprastai asmenys, užsiimantys neteisėta veikla, savo vardu turto neregistruoja ir jų pačių mokestinis patikrinimas būtų neperspektyvus.

A.Medalinskas. Ant Baltijos jūros, gražių ežerų krantų stovi ne viena vila. Gal reikėtų pradėti tirti galimą neteisėtą praturtėjimą tikrinant, kas valdo tą turtą ir ar jis sukrautas iš darbinių pajamų?

A.Klerauskas. Duomenų analizė tikrintinų asmenų nustatymo tikslais yra atliekama remiantis objektyviais duomenų bazėse saugomais duomenimis. Iš jų nėra galimybės įvertinti, prie ežero ar ne tas pastatas stovi, taip pat nėra galimybės įvertinti jo įrengimo prabangos. Be to, turtas gali būti registruotas ir deklaruotas arba įsigijimo arba rinkos kaina, kuri negali būti greitai objektyviai įvertinta. Siekiant pakeisti turto vertę taip pat gali būti specialiai sudaromi keletas sandorių, kiekvienu atveju koreguojant vertę. Uždrausti tai daryti nėra galimybės.

A.Medalinskas. Kaip yra dėl garsiųjų aplinkos apsaugos viceministro S.Šriūbėno ir jo šeimos narių butų?

A.Klerauskas. Galbūt. Bet teisinga ar neteisinga vertė, galėsime spręsti tik po patikrinimo.

A.Medalinskas. O jeigu net plika akimi matome, kad ta vertė yra sumažinta? Atrodytų, kad nusipirko šabakštyną, o iš tiesų - gražią vietą prie ežero. Ar jis gali atsirasti FNTT, VMI ar prokuratūros dėmesio lauke?

R.Kajėnas. Problema ta pati, kaip ir nagrinėjant nusikalstamą praturtėjimą. Be to, yra turto registravimo kitų asmenų vardu problema. Visa tai reikia įrodyti.

A.Medalinskas. Bet juk turto judėjimas matyti. Ar nereikia papildomų kitų įstatymų pataisų?

A.Klerauskas. Taip, jeigu gauname informacijos, kad asmuo turtą registravo statytinio asmens vardu, bus pradėtos ir jo patikrinimas. Asmuo turės pagrįsti, kokiomis lėšomis jis tą turtą įsigijo. Paprastai tokiose situacijose gelbėjamasi paskolų rašteliais. Tačiau šiuo metu Seime jau yra svarstomos Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią tokiam piktnaudžiavimui - asmenys, gavę paskolas, turės apie jas pranešti VMI ir negalės parašyti minėtų raštelių atgaline data.

R.Kajėnas. Naujoms idėjoms reikia laiko. Prieš ketverius metus net nežinota, kas yra finansų tyrimas. Labai padeda mokymai, bendravimas.

Z.Burokas. Ir mes keičiamės darbo patyrimu su kitomis tarnybomis.

A.Medalinskas. Ar teisėjai įtraukiami į tuos pasitarimus ir mokymus?

Z.Burokas. Teisėjai taip nesispecializuoja.

A.Medalinskas. Kaip suprantu, VMI skiria baudą ne dėl visos sumos, kurios perviršį randate vertindami kokio nors asmens turtą, bet tik 30 ar 50 proc. nuo nedeklaruoto turto vertės. Kodėl?

A.Klerauskas. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą, bauda gali siekti nuo 10 iki 50 procentų. Ji skiriama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Tai reglamentuoja mūsų vidinės taisyklės.

Z.Burokas. Baudžiamosios atsakomybės atveju taip pat numatyta galimybė nuo jos atleisti, jeigu asmuo duoda parodymus ir nurodo šaltinius. Bet nė vieno tokio atvejo nebuvo. Visi tyli kaip partizanai.

A.Medalinskas. Tarkime, koks nors pareigūnas, politikas dėl vilų ar kito galbūt neteisėtai įgyto turto rimtai įklimpo. Ar tada tokių asmenų ir jų šeimos narių turtas yra tikrinamas privaloma tvarka?

Z.Burokas. Pareiga atsiranda, jei daroma nusikalstama veika. Jeigu buvo galima turtinė nauda, privalome imtis veiksmų. Tokią pareigą įtvirtina įstatymai.

A.Medalinskas. O jeigu visoms aplinkybėms išaiškėjus prokuroras sako nesupratęs, jog reikia tai patikrinti?

Z.Burokas. Esame parašę daug aiškinamųjų raštų. Reikėjo laiko, kad apibendrintume praktiką. Įstatymas - kaip tuščias indas. Jį reikia užpildyti praktika. Na, gal mūsų teisė nėra visai precedentinė. Tačiau anksčiau buvo fiksuojami vos keli pinigų plovimo atvejai per metus, o dabar - 30. Atlikome apibendrinimą, rengiame rekomendacijas. Tas pats ir finansų tyrimo atveju. Viskas daugiau ar mažiau suguldyta, sudėliota. Ir VMI pagaliau turi partnerius. Anksčiau ji tegalėjo apmokestinti ir legalizuoti neteisėtu būdu įgytą turtą.

A.Klerauskas. O dabar jau gresia ir konfiskavimas.

Ar galima partnerystė su visuomene?

A.Medalinskas. Kaip vertintumėte aktyvesnę savo tarnybų partnerystę su visuomene?

Z.Burokas. Bijome, kad mus užvers skundais.

A.Medalinskas. Kalbu ne apie kaimynų skundimą. Kalbu, pavyzdžiui, apie visuomeninę grupę, sudarytą iš žinomų žmonių, kurioje būtų ir buvusių jūsų tarnybų pareigūnų.

R.Kajėnas. Bet ši visuomenės grupė turi disponuoti patikima informacija. Jeigu tai grupei žmonės pateiks patikimos informacijos apie kieno nors neteisėtą praturtėjimą, būtų puiku. Tada ir mūsų institucijų partnerystė su tokia grupe būtų geras dalykas.

Z.Burokas. Vietos žmonės geriausiai žino, kaip kas gyvena.

A.Klerauskas. Partnerystę tiek su verslu, tiek su visuomene labai vertiname ir manome, kad be jos mums keliami šešėlinės ekonomikos mažinimo tikslai būtų pasiekiami gerokai sunkiau. Su asocijuotomis verslo struktūromis esame pasirašę daug bendradarbiavimo sutarčių, o gyventojus skatiname nesitaikstyti su pažeidimais, apie juos informuoti VMI. Artimiausiu metu VMI numato pristatyti naują priemonę, kuri sudarys galimybę pateikti informaciją patogiausiu būdu.

A.Medalinskas. Neretai kyla triukšmas dėl kurio nors valdžioje esančio asmens galbūt neteisėto praturtėjimo. Visuomenininkai galėtų susitikti su jūsų tarnybų žmonėmis, gauti informacijos, atlikti savo tyrimą ir paskelbti savo nuomonę: buvo ar nebuvo nusikaltimas. Ši visuomeninė partnerystė galėtų papildyti jūsų tarnybų institucinę partnerystę.

A.Klerauskas. Be abejonės, tai būtų kokybiškai kitas partnerystės etapas.

Ar nebus sustabdytas įstatymo veikimas?

A.Medalinskas. Matome kai kurių įkliuvusių buvusių valdžios veikėjų, turinčių sąsajų su kontrabandos karaliais, pastangas stabdyti minėtų įstatymų veikimą. Kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT) ir aiškinama, kad nuostatos dėl neteisėtai įgyto turto konfiskavimo ir išplėstinio jo taikymo gali prieštarauti Konstitucijai. Jei KT priima tokį kreipimąsi nagrinėti, kas nutinka bylų nagrinėjimui? Jis sustoja?

Z.Burokas. Stabdoma tik ta konkreti byla.

A.Medalinskas. Bet tada kiekvienos panašios bylos kaltinamieji taip pat kreipsis į KT.

R.Kajėnas. Tokia įvykių eiga yra galima, bet labai svarbu, ką pasakys KT.

A.Medalinskas. Per kiek laiko tokie prašymai turi būti išnagrinėti KT?  

R.Kajėnas. Per tris mėnesius.

A.Klerauskas. Mokesčių administravimo įstatymo atveju tai nedarytų didelės įtakos. Baudžiamoji teisė ir Mokesčių administravimo teisė - skirtingos šakos. Galimi sprendimai, kai nustatytos galbūt neteisėtu būdu gautos ir nedeklaruotos lėšos yra apmokestinamos. Kai baigsis minėto klausimo svarstymas KT,  bus galima spręsti ir dėl turto, įgyto iš tų lėšų, konfiskavimo.

R.Kajėnas. Nebūtų stabdomas ir ikiteisminis tyrimas.

A.Medalinskas. Tačiau byloje gali imti tiksėti senaties termino laikrodis.

Z.Burokas. Dabar senaties terminas tokioms byloms yra labai ilgas. Apie 12 metų.

A.Medalinskas. Bet teismuose dar yra bylų, kurioms taikomas ankstesnis ir trumpesnis senaties terminas. Ar Seimas gali kreiptis į KT ir prašyti skubos tvarka išnagrinėti panašius klausimus dėl neteisėtai įgyto turto konfiskavimą reglamentuojančių aktų atitikimo Konstitucijai?

Z.Burokas. Seimas tikrai gali kreiptis į KT, bet juks pats Seimas, priėmęs įstatymą, to nepadarė. Įstatymų leidėjai mano, kad šis įstatymas yra teisėtas. Dabar tik klausimas, ar kokią nors bylą nagrinėjančiam teisėjui nekils abejonių dėl šio įstatymo teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"