TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas siekia parduoti strateginę liniją

2006 05 25 0:00
Seimo ir Vyriausybės užkulisiuose vyksta mūšis dėl Kaliningrado linijos.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė įkalbinėja Seimo Ekonomikos komitetą neteikti įstatymo pataisų, užkertančių kelią tranzito į Kaliningradą liberalizavimui. Seimo nariai tuo piktinasi, tikindami, kad valstybė nepaiso savo nacionalinių interesų

Geležinkelio transporto kodekso pataisos kitą savaitę vėl turėtų būti svarstomos Seime. Daugiausia diskusijų šiuo metu kelia tranzito vadinamuoju Kaliningrado koridoriumi klausimas. Dalis Seimo narių mėgina įteisinti kodekso pataisas, neleisiančias liberalizuoti tranzito į Kaliningradą. Susisiekimo ministerija tokias iniciatyvas vertina atsargiai, motyvuodama, kad pataisos prieštarautų dabar galiojančioms ES direktyvoms.

Turėtų kontroliuoti valstybė

Metų pradžioje tranzito į Kaliningradą neliberalizavimo klausimą iškėlė Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius, tačiau Susisiekimo ministerijos sekretorė ir "Lietuvos geležinkelių" valdybos pirmininkė Liudmila Zumerienė griežtai tam prieštaravo. Ji tikino, kad užbėgdama įvykiams už akių Lietuva gali pakenkti sau. Pastaruoju metu grupė Seimo narių - Artūras Paulauskas, Pranas Vilkas, Juozas Olekas - vėl ėmė siūlyti pataisas, kad tranzitą į Kaliningradą vykdytų tik valstybės kontroliuojamas vežėjas. Argumentus, esą galime užrūstinti Europos Parlamentą (EP), jie vadina nelogiškais ir įtaria, kad tai vien formalumas, slepiantis kažkieno interesus.

Lemtinga pataisa

"Jei krovinių tranzitą Lietuvos teritorijoje galėtų kontroliuoti ir vykdyti ne ES valstybių vežėjai, mūsų atveju - Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos - jie galėtų nukreipti krovinių srautus sau naudinga kryptimi. Konkrečiau šnekant, Kaliningrado kryptimi. Dėl to labai stipriai nukentėtų Klaipėdos uostas", - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Rimas Varkulevičius. Savo žodžius jis pagrindė tokia statistika: iš 25 mln. tonų per Lietuvos teritoriją pervežtų krovinių, 90 proc. keliauja dviem kryptimis - 16,8 mln. tonų į Kaliningradą ir tik 5,9 mln. tonų - į Klaipėdos uostą. Liberalizavus tranzitą į Kaliningradą, Klaipėdos uosto padėtis būtų dar blogesnė. Be to, tai pati pelningiausia geležinkelių ūkio šaka, iš kurios gaunamomis pajamomis "Lietuvos geležinkeliai" gali prižiūrėti infrastruktūrą ir padengti nuostolingą keleivių vežimą.

Lietuva yra vienintelė ES valstybė, per kurią eina tranzitas iš trečios šalies (ne ES valstybės - red.) į trečią šalį. Pernai gruodį dėl didelių Lietuvos politikų pastangų ES Taryba pritarė, jog krovinių geležinkeliais tranzitą iš trečiosios į trečiąją šalį gali vykdyti nacionalinis vežėjas - šalis turi teisę taip nuspręsti. Tačiau ši pataisa įsigalios, kai jai pritars EP.

Sumokėtų Lietuvos žmonės

"Susisiekimo ministras sako, kad, jei priimsime tokią pataisą, tai EP, kuris turėtų patvirtinti Tarybos nuomonę, gali to nepadaryti. Kur logika? Jei mūsų Vyriausybė eina ir šito prašo, Europos Taryba siūlo Parlamentui priimti tą pataisą, pagaliau ES direktyva, kuriai neva prieštarautume, kalba tik apie geležinkelių rinką ES. O mes susiduriame su tranzitu iš trečios šalies į trečią. Toks atvejis neaptartas toje direktyvoje. Padaryta spraga ir Briuselis sutinka, kad mūsų interesai pažeisti, - kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, taip pat pateikęs pataisas, neleidžiančias liberalizuoti tranzito Kaliningrado koridoriumi.

Paulausko nuomone, pelningiausią geležinkelių ūkio sritį atidavę privačiai bendrovei, keleivių pervežimo nuostolius užsikrautume sau ant pečių. "Lietuvos žmonės turės už tai sumokėti", - teigė jis.

Svetimi interesai

Susisiekimo ministras Petras Čėsna teigia, kad ministerija nuėjo kryžiaus kelius, siekdama atkreipti Europos Tarybos dėmesį į ypatingą Lietuvos geografinę padėtį ir su tuo susijusius ekonominius niuansus. Pagrindinis prieštaravimas tarp ministerijos ir Seimo narių - laikas. Laukti EP palaiminimo, ar priimti Lietuvai naudingą Geležinkelių transporto kodekso pataisą. Seimo nariai nuogąstauja, kad prie starto linijos išsirikiavę vežėjai gali pasinaudoti Lietuvos laukimu. "Net jei EP priims mums palankų sprendimą, svetimi operatoriai jau gali būti perėmę krovinių vežimą, sėkmingai veiks, o po to bylinėsis su Lietuva, jei mėginsime atimti tą kąsnį", - anksčiau LŽ sakė Skardžius.

"Ekonomikos komitetas vis nepritaria nei mano, nei kitų narių siūlymams neliberalizuoti tranzito į Kaliningradą. Manau, kad čia slypi kiti dalykai, o baimė įžeisti EP tėra formalumas, kuriuo dangstomi interesai. Jei Seimo nariai nėra kažkuo suinteresuoti ir paskatinti, turėtų balsuoti už pataisą, ginančią nacionalinius interesus", - sakė Paulauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"