TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas slepia kunigo J.Zdebskio žudikus?

2012 03 12 13:04

Ar ne KGB genas laisvos Lietuvos prokuratūrai sutrukdė ištirti bent vieną sovietmečio disidento žūtį, kurioje savo pėdsaką paliko ši represinė režimo struktūra? Toks klausimas kyla, susipažinus su vienos ryškiausių pasipriešinimo asmenybių - kunigo Juozo Zdebskio - byla ir beviltiškais Laisvės kovotojų prašymais ištirti jo persekiojimą.

Atnaujinkite kunigo J.Zdebskio žūties tyrimą - jau trečius metus Generalinės prokuratūros (GP) prašo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Apklauskite, kol dar gyvi, liudininkus - antrina kunigas Vytautas Vaičiūnas, pats nudegintas per KGB pasikėsinimą į bendražygį. Ištirkite ir šį, ir kitus KGB nusikaltimus - į Valstybės saugumo departamentą (VSD) kreipėsi Petras Plumpa.

Bet į lagerius ir kalėjimus perėjusių disidentų prašymus GP ir VSD galingieji reaguoja kaip į uodo zyzimą.

Netirsime, viskas ištirta sovietmečiu - atsakė GP, vadovaujant tiek Algimantui Valantinui, tiek Dariui Valiui. Jokio įspūdžio jiems nedaro ne tik šiurpūs liudijimai apie J.Zdebskio persekiojimą, bet ir per stebuklą išlikę KGB dokumentai, įrodantys žiaurų jo nudeginimą "spec. preparatu".

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) tyrėjai nustatė tapatybes 27 LTSR KGB darbuotojų, kurie nuo 1969 iki 1986 metų planavo, organizavo ir vykdė operatyvinę veiklą prieš kunigą - pradedant Vilniuje rezidavusiais KGB šulais ir baigiant Lazdijų skyriaus darbuotojais, kurie sekė jį paskutiniais gyvenimo metais.

Bet sprendimą neatnaujinti J.Zdebskio žūties tyrimo GP priėmė jų net neapklaususi. O juk ne visi į tą sąrašą įrašytieji yra nusenę - esama ir asmenų, kuriems vos 54 ar 56 metai, tad turėtų būti išsaugoję šviesią atmintį.

Per 23 laisvės metus nebuvo ištirta ne tik ši - nė viena KGB ženklu pažymėta disidento ar kultūros žmogaus mirtis. Nei žymaus kalbininko profesoriaus Jono Kazlausko, kuris dingo 1970-ųjų spalį prieš pat KGB labai dominusią kelionę į JAV ir buvo rastas negyvas Neryje ties Žvėryno tiltu, nei poeto ir filosofo Mindaugo Tomonio, KGB kankinto psichiatrijos ligoninėje ir žuvusio po traukiniu 1975-ųjų lapkričio 5 dieną, nei kunigo, pogrindinės spaudos leidėjo Leono Šapokos, parašiusio knygą apie tai, kaip KGB prievartavo jį tapti agentu ir sadistiškai nukankinto 1980-ųjų spalio 10 dieną, nei jauno talentingo dramaturgo Raimundo Samulevičiaus, nušauto KGB pulkininko Ričardo Vaigausko bute 1981-ųjų vasario 2 dieną, nei kunigo, Helsinkio grupės nario Broniaus Laurinavičiaus, prieš žūtį po sunkvežimio ratais 1981-ųjų lapkričio 24 dieną parašiusio testamentą ir perspėjusio - jei mirčiau, netikėkite, kad sava mirtimi.

Kunigo J.Zdebskio žūtis avarijoje 1986-ųjų vasario 2 dieną buvo paskutinė keista disidento mirtis prieš Atgimimą.

"Aš duočiau tik 5 proc., kad tai buvo paprasta avarija. Žinoma, KGB turėjo galimybes paslėpti pėdsakus. Bet juk yra dokumentų, įrodančių persekiojimą. Bent jau byla dėl nudeginimo, manau, turėtų pasiekti teismą. Ir medicininiai tyrimai, ir KGB susirašinėjimas yra tokie aiškūs, kad niekas negalėtų to užglaistyti. O jeigu tai bus įvertinta teisme, gal ir ta avarija atrodys kitaip", - tikisi LGGRTC direktorė Birutė Burauskaitė.

Tuo metu GP niekur neskuba - gal tiria, o gal ir ne. Į LŽ klausimus, kada pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo į J.Zdebskį ir ar apklausti jame galėję dalyvauti KGB darbuotojai, GP pareiškė atsakysianti po 8 dienų - nors įstatymas įpareigoja per 1 dieną atsakyti į klausimus, kai nereikia rinkti papildomos informacijos. Bet kodėl prokurorams žymaus disidento likimas toks neįdomus, kad net pamiršo, kada pradėjo tyrimą?

KGB genas prokuratūroje

Iškalbingas sutapimas, kad lemtingą avariją sovietmečiu tyrė Varėnos rajono prokuroras, jaunesnysis justicijos patarėjas Artūras Paulauskas. Tuo metu jo tėvas KGB papulkininkis Stasys Paulauskas jau 8 metus buvo pensininkas, bet anksčiau viena iš jo darbo sričių - be tremtinių ir politinių kalinių persekiojimo - buvo kaip tik kunigų sekimas ir kompromitavimas.

"S.Paulauskas suaktyvino savo darbuotojų ir jų agentų darbą sekant dvasininkiją. Net iš Vilniaus atvykusius 2-osios valdybos darbuotojus sudomino Tauragės dekano kunigo Beinorio, kapucinų vienuolio Macelio, kunigų Žuko ir Macevičiaus sekimo bylos ir numatomas kunigų Beinorio, Žuko ir Kerpausko kompromitavimas. Tai buvo galima padaryti ne tik agentų pagalba, bet ir per spaudą. Būtent S.Paulausko vadovavimo metu rajoninis KGB užmezgė glaudžius ryšius su rajoniniais laikraščiais - "Raudonas artojas" (Pagėgiai), "Tarybinis žodis" (Tauragė), "Po spalio vėliava" ir "Lenino keliu". Šiuose laikraščiuose 1960 ir 1961 metais (iki balandžio mėn.) buvo paskelbti 24 KGB propagandistų parengti straipsniai. 1960-ųjų balandžio 16 dieną tokiu straipsniu buvo kompromituojamas kunigas Budrikis, 1960-ųjų lapkričio 23 dieną - kunigas Beinoris ir t. t.", - apie S.Paulausko nuopelnus nuo 1960 iki 1963 metų vadovaujant Tauragės KGB skyriui rašė istorikas Arvydas Anušauskas.

Paulauskui jaunesniajam šis veiklos baras galėjo būti žinomas ne tik iš tėvo pasakojimų. "Pagal Jūsų žodinį nurodymą siunčiu medžiagą, gautą iš rajono vidaus reikalų skyriaus, dėl vaikų religinio mokymo Nedingės bažnyčioje", - 1986 metų liepos 22 dieną (jau nutraukęs bylą dėl avarijos, kurioje žuvo kunigas J.Zdebskis) rašė jaunesnysis justicijos patarėjas A.Paulauskas. Adresatas - LTSR prokuratūros "tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriaus" viršininkas vyriausiasis justicijos patarėjas Jurgis Bakučionis. Byla, kurioje yra šis raštas, saugoma Ypatingajame archyve kartu su KGB bylomis. Už tai, kad Elena Versekytė Nedingės bažnyčioje "mokė religijos grupę mažamečių", vyresnysis A.Paulausko kolega pareiškė jai "įspėjimą" (buvo toks žanras), jog tai gali būti vertinama "kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos TSR BK 143 straipsnyje".

Patį A.Paulauską galima sieti ir su vieno žmogaus, turėjusio labai nepatikti KGB, mirtimi. 1984 metais jis nepaprastai stengėsi, kad priverstiniam gydymui į psichiatrijos ligoninę būtų paguldytas Varėnos miškininkas Eduardas Narkevičius. Baudžiamoji byla jam buvo sukurpta už tai, kad skundėsi dėl Varėnos rajono Vykdomojo komiteto pirmininko Jono Siudiko veiksmų LKP CK antrajam sekretoriui Nikolajui Dybenkai (prižiūrinčiam ideologinę sovietų visuomenės sveikatą) ir pareiškė TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumui norįs atsisakyti tarybinės pilietybės, nes yra pažeidžiamos jo žmogaus teisės. Nors teisme psichiatrė N.Petrauskienė teigė, kad E.Narkevičiui priverstinio gydymo skirti nereikia, A.Paulauskas laikėsi savo. Iš ligoninės anksčiau sveikas vyras išėjo visiškai suluošintas ir netrukus mirė.

Bet šie faktai nesutrukdė A.Paulauskui, dabar prisišliejusiam prie "Gazprom" augintinio Viktoro Uspaskicho partijos, vadovauti laisvos Lietuvos prokuratūrai ypač svarbiu jos kūrimosi laikotarpiu.

Prie tikinčiųjų auklėjimo ateizmo dvasia yra prisidėjęs ir Eglės Kusaitės persekiojimu su Rusijos saugumiečių pagalba išgarsėjusio prokuroro Justo Lauciaus tėvas Ignacas Laucius, ilgus metus vadovavęs Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir tik neseniai išėjęs į pensiją. 1986 metais jis oficialiai įspėjo Zuzaną Pakneriūtę dėl to, kad "eilę metų gamina kreipimusis, laiškus, tendencingai nušviečiančius Tarybų valstybės politiką religijos atžvilgiu". Tokie veiksmai, rašė Klaipėdos miesto prokuroras justicijos patarėjas I.Laucius, "gali įgyti žinomai melagingų prasimanymų, žeminančių tarybinę ir visuomeninę santvarką, skleidimo požymius, t. y., nusikaltimo, numatyto LTSR BK 199 str. požymius". Ar ne ta pačia dvasia Laucius jaunesnysis dabar bando pritaikyti baudžiamojo kodekso straipsnį už šmeižtą žymiam baltistui dr. Letui Palmaičiui, drįsusiam atvirai įvertinti jo vaidmenį E.Kusaitės byloje?

Ar ne taip pat GP "tyrė" pro Baltarusijos KGB kontroliuojamo viešbučio langą iškritusio pulkininko Vytauto Pociūno žūtį, kaip sovietmečiu buvo "ištirta" J.Zdebskio mirtis?

Žinoma, tai ne vien GP ar VSD problema. Juk net Mažeikiuose į Seimą išrinktas Stanislovas Giedraitis sovietmečiu "draugams" iš KGB skundė kunigą A.Svarinską.

"Persiunčiu Jūsų žiniai magnetofoninį įrašą su kunigo Alfonso Svarinsko pamokslu, pasakytu 1978 metų balandžio 4 dieną Miroslavo bažnyčioje. Priede - kasetė 1 št.", - 1978 metų liepos 25 dieną KGB Alytaus miesto poskyrio viršininkui pulkininkui A.Gurbininkui rašė būsimasis laisvos Lietuvos parlamentaras, o anuomet Alytaus rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas S.Giedraitis. Jo informacija tuoj pat buvo persiųsta LTSR KGB 5-ojo skyriaus viršininkui papulkininkiui Edmundui Baltinui. Tuo metu disidentui KGB vėl matavo lagerio bušlatą - 1983-iaisiais jis buvo nuteistas 10 metų.

Tad ar įmanoma tokį paveldą įsiurbusioje aplinkoje ištirti kunigo J.Zdebskio žūtį?

"Galbūt nepavyks parodyti, kaip pati žūtis buvo suplanuota ir įvykdyta. Jie mokėjo pasirūpinti, kad nieko neliktų. Bet jeigu matome bendrą vaizdą, koks buvo KGB požiūris į Bažnyčią ir konkrečiai į kunigą J.Zdebskį, tai motyvas bus aiškus. O kaip detektyvuose: ką reikia surasti? Motyvą. Jiems ta žūtis buvo labai paranki", - sako B.Burauskaitė.

"Jūsų sprendimą įvertins istorija"

Per stebuklą išlikusi KGB byla J.Zdebskiui apima laikotarpį nuo 1971 iki 1986 metų, aštuonis tomus sudaro 2040 lapų. Šioje byloje jis vadinamas "Akiplėša".

"Kartą jį tardė 5 valandas (aš tada jau buvau suimtas): pasodino, taburetė prie durų. Žinot, tiek išsėdėti pabosta. Baigė, paleidžia - važiuok namo. Jis nuėjo prie durų, atsisuko ir pamojo pirštu. Tie šoko, manė, gal ką pasakys. O jis - gal turit nekrikštytų vaikų, man dar valanda iki autobuso, pakrikštysiu. Tai ir pavadino "naglec", kad tyčiojasi iš saugumiečių", - pasakoja A.Svarinskas.

J.Zdebskis buvo vienas iš nedaugelio kunigų, kurie drįso nepaisyti draudimo mokyti vaikus tikybos. Šį "nusikaltimą" įamžino KGB agentų darytos nuotraukos - J.Zdebskis vaikų būryje.

Už tai buvo nuteistas ir įkalintas du kartus - 1964-aisiais ir 1971-aisiais. O 1969-aisiais iš jo laikinai buvo atimtas kunigo pažymėjimas. Bedarbiai anuomet buvo persekiojami kaip valkatos. Tad J.Zdebskis įsidarbino melioratoriumi Prienuose. Netrukus jo kolega tapo taip pat už tokius pačius "nusikaltimus" nubaustas S.Tamkevičius.

Su Prienais susijusios ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos (Kronika) ištakos. J.Zdebskio bute įtaisiusi slaptą pasiklausymo įrangą KGB dar 1971-aisiais išgirdo, ko pas jį iš Simno atvykdavo S.Tamkevičius - pasikalbėti apie "gazietos" reikalus. Jiedu tarėsi, ką skelbti, kaip surinkti informaciją ir surasti vairuotoją. Bet įtardami, kad KGB gali klausytis, aptarti svarbesnių dalykų eidavo į verandą. Tad saugumiečiai turėjo tenkintis paslaptingais šnaresiais.

1974 metais S.Tamkevičius ir J.Zdebskis kartu su kunigais Lionginu Kunevičiumi, Petru Dumbliausku ir Pranu Adomaičiu pasirašė kreipimąsi į TSRS Žmogaus teisių gynimo komitetą, reikalaudami išlaisvinti už Kroniką areštuotus P.Plumpą, Nijolę Sadūnaitę, Povilą Petronį, Joną Stašaitį, Virgilijų Jaugelį, Juozą Gražį ir kitus. Akademikas Andrejus Sacharovas tai paskelbė pasaulio visuomenei, prašydamas ginti nekaltai įkalintus žmones.

1973-iaisiais atsikėlęs į Šlavantus (Lazdijų r.), J.Zdebskis kartu su kunigais Albinu Deltuva ir Ignu Plioraičiu ėmėsi burti aplinkinių vietovių moksleivius ir jaunimą į Eucharistijos bičiulių sambūrį. Čia buvo mokoma ne tik tikėjimo, bet ir tikrosios Lietuvos istorijos. J.Zdebskis ragindavo išmokti Vinco Kudirkos Lietuvos himną, o KGB byloje yra likęs net draminis montažas, skirtas Romo Kalantos susideginimo 10-osioms metinėms.

1976 metais Šlavantuose šis judėjimas surengė Vasario 16-osios minėjimą. KGB Lazdijų rajono poskyrio viršininkas pulkininkas T.Žemaitis KGB 5-ajam skyriui į Vilnių pranešė: "Zdebskis vasario 16-osios - buvusios buržuazinės Lietuvos vadinamosios "nepriklausomybės" dienos proga laikė mišias ir pasakė pamokslą. Pamaldose dalyvavo apie 20 Leipalingio ir Veisiejų vidurinių mokyklų mokinių. (...) Zdebskis mokiniams kalbėjo, kad tai Lietuvos "nepriklausomybės" diena, kad tėvynei reikalingi patriotai, kad jaunimas privalo neužmiršti vasario 16-osios, kad tai mūsų Lietuvos tėvynės diena, kad jai gresia pavojus ir reikia melstis už ją."

Po to kelias dienas KGB Lazdijų poskyrio operatyviniai įgaliotiniai Zinkevičius ir Gylys vaikus tardė, vertė rašyti pasiaiškinimus ir bandė verbuoti. Bet Veisiejų vidurinės mokyklos 8c klasės mokinys Jonas Vailionis savo pasiaiškinimą baigė žodžiais: "Išdaviku aš būti nenoriu, tikėjimą išduoti - nuodėmė." 7a klasės mokinio Ginto tėvas kreipėsi į LTSR generalinį prokurorą nurodydamas, kad kagėbistas Zinkevičius sumušė jo keturiolikmetį sūnų, kuris tris dienas negalėjo eiti į mokyklą. Tardytų moksleivių tėvai parašė kolektyvinį skundą dėl KGB darbuotojų smurto, bandant paversti jų vaikus agentais.

1978 metų liepos 13 ir 14 dienomis šio judėjimo jaunuoliai stebėjo LTSR Aukščiausiojo teismo posėdžius teisiant Viktorą Petkų. KGB pulkininkas T.Žemaitis raportavo KGB 5-ojo skyriaus viršininkui E.Baltinui: "Grupėje yra apie 20 žmonių, kurių sambūriuose religinius-nacionalistinius pamokslus sako kunigas Zdebskis."

Tų pačių metų rugpjūčio 18 dieną J.Zdebskis surengė eucharistijos bičiulių stovyklą prie vieno gražiausių Lazdijų rajono Šlavantų ežero. KGB pasiųsta milicija ir draugovininkai rado palapinėse įsikūrusius apie 50 mokinių, dvi moteris ir tris vyrus. "Paklausus, kas čia vyksta, J.Zdebskis atsakė, kad čia įsikūręs laisvosios Lietuvos jaunimas. Reido dalyviai pareikalavo, kad stovyklautojai nedelsiant nuimtų palapines ir persikeltų į poilsiavimui skirtą vietą. Kunigas Zdebskis pareiškė, kad jie gamtai žalos nedaro ir čia pasiliks iki rytdienos", - Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui skundėsi Lazdijų Vykdomojo komiteto pirmininkas L.Vanagas.

1978 metų pabaigoje įsikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, viešai paskelbęs apie savo veiklą užsienio žurnalistams per spaudos konferenciją, vykusią Maskvos disidentų bute. J.Zdebskis buvo tarp šio komiteto steigėjų, kartu su kunigais Jonu Kaunecku, A.Svarinsku, S.Tamkevičiumi ir Vincentu Vėlavičiumi.

Kai 1979 metų liepos 18 dieną Astrave buvo teisiama Angelė Ramanauskaitė, kuri rinkdama Baltarusijos kaimuose žodžius Akademiniam lietuvių kalbos žodynui kartu mokė vaikus tikybos, iš Lietuvos į Baltarusiją jos palaikyti atvyko įspūdingas būrys jaunimo ir kunigų, tarp jų ir J.Zdebskis.

Jis nuvažiuodavo tūkstančius kilometrų, kad aplankytų į lagerius ar tremtį išsiųstus politinius kalinius. KGB byloje fiksuota, kad 1975 metais aplankė P.Plumpą, nuteistą 8 metams griežto režimo lagerio už Kroniką, 1978-aisiais - Balį Gajauską Mordovijoje, tų pačių metų spalį - važiavo lankyti Dubravnoje įkalinto V.Lapienio, 1980-aisiais - N.Sadūnaitės Krasnojarsko krašte. 1982 metais agentas "Gediminas" pranešė, kad buvo lageryje ir pas "vargšą Juliuką" - kaip rašo pati KGB, tikriausiai 1981-aisiais nuteistą ir Tomske kalinamą Julių Sasnauską.

"Grįžęs iš kalėjimo kun. J.Zdebskis šelpė Lietuvoje likusią mano šeimą, ją lydėjo pas mane pasimatyti į Uralo lagerį", - prisimena P.Plumpa. Byloje yra daugybė KGB pranešimų apie siuntinius ir laiškus, kuriuos kunigas siųsdavo į Sibirą ir Mordoviją.

Be to, jis važiuodavo į misijų keliones pas Pavolgio vokiečius katalikus, kurie 40 metų nebuvo matę kunigo, bet išlaikė tikėjimą, katalikų salas Armėnijoje, Gruzijoje, Moldovoje.

Keliaudavo ir pas garsiuosius Maskvos disidentus, per kuriuos į Vakarus buvo perduodama pogrindinė spauda. KGB užfiksavo jo apsilankymą pas Aleksandrą Lavutą, o Sergejus Kovaliovas vadinamas vienu iš lietuvio kunigo bendraminčių.

Lankė ir į sovietų armiją paimtus jaunuolius, o pas Robertą Grigą, atsisakiusį duoti karinę priesaiką, važiavo į Kazachstaną net keturis kartus.

Prieš antrąjį jo teismą Kaune pats KGB pirmininkas Juozas Petkevičius 1971 metų spalio 16 dieną patvirtino veiksmų planą: buvo duotos užduotys agentams, sustiprintas kunigo bičiulių sekimas ir pasiklausymas, suplanuotas kagėbistų ir milicininkų išsidėstymas prie teismo salės, koridoriuje, balkone ir gatvėje. Ekstremaliam atvejui parengta 11 ginkluotų pareigūnų grupė.

Agentų privarytoje teismo salėje J.Zdebskis pasakė sovietinę tikrovę demaskuojančią kalbą. "Gerbiami teisėjai, Jūsų sprendimą įvertins istorija. Tiesa laimės, nes ji yra amžina. Būti nuteistam už kunigo pareigų ėjimą man ne tik ne gėda, o garbė", - sakė jis. Ši kalba nuorašais plito per žmones, o KGB į bylą įsegė kameroje rašyto juodraščio fotokopijas. Iki Romo Kalantos susideginimo buvo likęs vos pusmetis.

Tęsinys rytdienos numeryje

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"