TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas slepia kunigo J.Zdebskio žudikus?

2012 03 14 10:50

Pabaiga. Pradžia kovo 12, 13 d.Ar ne KGB genas laisvos Lietuvos prokuratūrai sutrukdė ištirti bent vieną sovietmečio disidento žūtį, kurioje savo pėdsaką paliko ši  represinė režimo struktūra? Toks klausimas kyla susipažinus su vienos ryškiausių pasipriešinimo asmenybių - kunigo Juozo Zdebskio - byla ir beviltiškais Laisvės kovotojų prašymais ištirti jo persekiojimą.

Kilpa veržiasi

Paskutinius porą gyvenimo metų KGB sekė J.Zdebskį kaip šešėlis.

1983-aisiais suėmus ir ilgam kalėti nuteisus Alfonsą Svarinską ir Kronikos vyriausiąjį redaktorių bei koordinatorių Sigitą Tamkevičių, jų darbų naštą perėmė J.Zdebskis, Jonas Boruta ir dar keli kunigai.

KGB netruko tai išsiaiškinti. "Kadangi "Akiplėša" drauge su "Fanatiku" (Vytautas Vaičiūnas - aut.) organizuoja spausdinimo taškus, renka šmeižikišką informaciją LKB kronikai, po Svarinsko ir Tamkevičiaus arešto suaktyvino priešišką veiklą ir gauti duomenys patvirtina, kad jis dalyvauja LKB kronikos leidime, jo gyvenamojoje vietoje įgyvendinti T ir D priemones, o automobilyje įrengti priemonę "Tranzitas", - rašoma 1984 metų balandžio 26 dienos LTSR KGB 5-osios tarnybos viršininko Edmundo Baltino patvirtintame "priemonių plane".

Be to, nurodyta "įsiskverbti į Šlavantų (Lazdijų raj.) bažnyčią ir prieš "Akiplėšą" panaudoti "spec. preparatą". Kaip spėja Vidas Spengla - dar vieną žalojimo, o gal ir žudymo priemonę.

Kunigui persikėlus į Rudaminą (Lazdijų raj.), 1985-ųjų balandį sekimo planas buvo patikslintas. Numatyta, kaip panaudoti agentus, įrengti pasiklausymą bei stebėjimo postą, įrašinėti pamokslus, sekti korespondenciją. Tuo metu KGB bandė - bet nesėkmingai - užverbuoti net J.Zdebskio giminaitį. Ištardė daugybę žmonių; 1985-ųjų gegužės 7 dieną KGB Lazdijų poskyrio vyresnysis leitenantas Čepas apklausė net priekurtę 80 metų senutę iš Vytautų kaimo. KGB agentai gavo ir bažnyčios raktų dublikatus.

Bet ypač jie norėjo iš anksto žinoti tikslų J.Zdebskio išvykų laiką ir maršrutus. 1985 metų balandžio 24 dieną agentui "Gediminui" buvo liepta nedelsiant apie tai pranešti sutartu telefonu, o rajono poskyriui - skubiai informuoti šefus Vilniuje. Kelių inspekcijos tarnybai įsakyta fiksuoti bet kurią "Akiplėšos" automobilio pasirodymo vietą ir laiką.

Rugsėjo 23-iosios naktį KBG nuodugniai iškrėtė Rudaminos bažnyčią. Akcija apmąstyta iki smulkmenų. Agentas "Adomas" davė ženklą, kad "objektas" tikrai išvažiavo į kurso draugų susitikimą Klaipėdoje, kur jį sekė vietiniai saugumiečiai ir užduotį gavęs šnipas - vienas iš susitikimo dalyvių. Į bažnyčią einantys kagėbistai buvo aprūpinti žibintais, radijo stotimis ir elektros ilgintuvu, parengtu dokumentams fotografuoti. Lauke budėjo milicininkais apsimetę jų sėbrai, mat buvo numatyta nepageidaujamus liudininkus gabenti į poskyrį ir nuodugniai patikrinti. Tačiau rimtų "įkalčių" "Akiplėša" palikęs nebuvo - rasta tik 20 voratinkliais apkibusių brošiūrėlių vaikams.

Paskutinis į bylą įdėtas J.Zdebskio organizuotas kreipimasis - 1985-ųjų laiškas TSKP pirmajam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, kuriame reikalaujama išlaisvinti įkalintus kunigus. Likus mažiau nei mėnesiui iki kunigo žūties - 1986 metų sausio 9 dieną - KGB išsiaiškino, kad jis rengiasi kažką perduoti į užsienį.

Tuo metu KGB seismografai jau juto aiškius sovietijos konvulsijų ženklus. Tamsa prieš aušrą tirštėjo.

1985 metų gruodžio 27 dieną užrašytas kagėbisto pokalbis su Rudaminos paštininke. Į jos klausimą, kodėl laikraščius užsisakė ne visiems metams, J.Zdebskis atsakęs: "Neaišku, kiek Dievas mane čia laikys." KGB šiuos žodžius pabraukė.

1986 metų vasario 5 dieną kunigas su draugais išvažiavo į Lydą pirkti elektros įrangos. Prieš Velykas norėjo apšviesti bažnyčios Kryžiaus stotis.

Žūtį "ištyrė" KGB

Lemtinga avarija įvyko 1986-ųjų vasario 5 dieną, apie 14 val. kelyje Eišiškės-Varėna. Automobilis, kuriuo važiavo J.Zdebskis ir trys jo bičiuliai - tąkart vairavęs Algimantas Sabaliauskas, Danutė Čeikaitė ir Romas Žemaitis, - susidūrė su pienvežiu. Gyvas liko tik R.Žemaitis.

Tai viskas, ką galima tikrai pasakyti. Nei apie pačią avariją, nei apie įvykius po jos neliko jokio liudijimo, nepriklausomo nuo KGB. Tie, kurie užfiksavo įvykius dokumentuose, buvo tiesiogiai su ja susiję. Milicija vykdė nurodymą pranešti apie J.Zdebskio automobilį ir "pridengdavo" kratas jo mašinoje ir bažnyčioje. Prokuratūra buvo KGB talkininkė kurpiant bylas disidentams.

Vienintelis gyvas likęs R.Žemaitis sakė matęs tik artėjantį pienvežį. Kaip ir kodėl įvyko avarija - neprisimena, nes prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik vežamas į ligoninę. Prieš susidūrimą visi keturi meldėsi, kaip paprastai tokių kelionių metu.

Anot oficialios versijos, J.Zdebskis ir D.Čeikaitė žuvo iškart, o A.Sabaliauskas mirė ligoninėje tą pačią dieną.

Bet yra liudijimų ir dokumentų, kurie rodo labai intensyvų KGB dalyvavimą tyrime. 

Rudaminos klebonijoje tą dieną neveikė telefonas. Prie Kalesninkų sankryžos gyvenantys žmonės pasakojo, kad avarijos vietoje ilgai šeimininkavo vieni saugumiečiai. Artyn nebuvo leidžiami ne tik smalsuoliai, bet ir kelių inspekcija, atvykusi tik po to, kai automobilyje buvo atlikta krata.

Jau kitą dieną po J.Zdebskio žūties - 1986-ųjų vasario 6 dieną - LTSR KGB 5-osios tarnybos 3 skyriaus darbuotojas Čekenyj parengė LTSR KGB pirmininko pasirašytą šifrogramą į Maskvą TSRS KGB 5-osios valdybos viršininkui generolui leitenantui J.Abramovui.

Joje pranešta apie avariją, kurios metu žuvo DOR (operatyvinės bylos - aut.) objektas "Akiplėša". Čia pat nurodyta, kad "VAI preliminariais duomenimis, avarijos kaltininkas yra "Žigulių" vairuotojas - Sabaliauskas A.R., kuris viršijo greitį, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą judėjimo juostą ir kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu".

Būtent šią versiją, kurią pirmasis iškėlė KGB, vėliau patvirtino ir prokuroras Artūras Paulauskas.

Tuo tarpu Kronika pranešė, kad agentūra TASS, informuodama užsienį, pateikė ir kitokią istoriją: kad J.Zdebskio automobilis su pienvežiu susidūrė lenkdamas kažkokią mašiną. Vėliau jokiuose dokumentuose šis paslaptingas automobilis, galėjęs būti avarijos priežastimi, nėra minimas.

"Imamės priemonių, kad dėl "Akiplėšos" žuvimo nebūtų galima skleisti šmeižtų ir tendencingų gandų", - dar pranešė Maskvai LTSR saugumiečiai po J.Zdebskio žūties.

"Kai sužinojau, kad R.Žemaitis yra Šalčininkų ligoninėje, kitą dieną po avarijos nuvykau jo aplankyti. Kai norėjau pas jį patekti, turėjau rašyti prašymą. Ar girdėjote tokį dalyką, kad norint aplankyti ligonį reikia rašyti prašymą? O kai su juo kalbėjausi, už durų stovėjo seselė ir sekė. Atidarai duris - o ji stovi. Net rūbininkė pasakė - tokių dalykų dar nėra buvę", - pasakoja artimas J.Zdebskio bendražygis kunigas Algimantas Keina.

Jis susirado ir pienvežio vairuotoją. Bet jo pavardė, kaip pamena, buvo ne ta, kuri įrašyta byloje. Ne Feliksas Kukis, bet Molis iš Valkininkų parapijos Būtvidonių kaimo. Tuo metu jis gyveno Eišiškėse.

"Sako: vairavau mašiną, ir staiga į mane įvažiavo. Bet mačiau, kad buvo labai išsigandęs. Nieko nenorėjo pasakoti", - prisimena A.Keina.

Vasario 8-10 dienomis, kai kunigo J.Zdebskio kūnas buvo pašarvotas Rudaminos bažnyčioje, LTSR KGB 7-asis skyrius atliko joje "spec. priemonę "ženklas". Šio skyriaus viršininko pulkininko V.Bukausko pažymoje išvardijami sekami kunigai ir vienuolės.

Kai kurie iš jų iš arti apžiūrėjo pašarvoto J.Zdebskio galvoje gilią žaizdą, kuri buvo labai panaši į kontrolinio šūvio žymę.

Vasario 11 dieną į Maskvą KGB generolui leitenantui J.Abramovui kolegos iš LTSR nusiuntė dar vieną šifrogramą, kurioje pateikta smulki ataskaita apie laidotuves. Jose dalyvavo daugiau nei 900 žmonių, tarp jų apie 100 kunigų. Paberžės klebonas Donatas Valiukonis šmeižęs tarybinę tikrovę, o Kiauklių zakristijonas R.Grigas prie kapo perskaitė eiles, skirtas 1981-aisiais avarijoje žuvusiam kunigui Broniui Laurinavičiui. "Skleidžiami gandai", kad jų abiejų mirties kaltininkas yra KGB. Apie žūtį pranešta per "Laisvosios Europos" radiją, bet Lietuvos televizija parodžiusi "argumentuotą" komentarą, kad dėl žūties kaltas J.Zdebskio mašinos vairuotojas.

Šifrograma baigiama žodžiais: "Imamės papildomų priemonių, kad nebūtų leista skleisti šmeižikiškų gandų apie šio kunigo žūties aplinkybes."

Agentams nurodyta domėtis, ką apie kunigo žūties priežastis kalba žmonės, ir skleisti KGB versiją. Vieno jų pranešime saugumietis pabraukė moters pasvarstymą, kad avarijos gal būtų išvengta, jei "kun. Juozo vairuotojas būtų labiau patyręs". Agentui nurodyta šiuos žodžius persakyti visiems pažįstamiems.

Vasario 12 dieną bylą tiriantis A.Paulauskas papildomai apklausė R.Žemaitį. Taip pat - ir apie jo rašytą raštelį, kuris rastas žuvusios D.Čeikaitės palto kišenėje. Jame nurodyta data - 1986 metų sausio 28 diena, t. y. kai iki avarijos buvo likę mažiau nei savaitė.  

"Tėveliui. Jei žūčiau, 1000 rub. Danutei. Likusių 1000 rub. Rom... likusius aukok šv. Mišioms", - kiek neįskaitomai, tarsi skubant, parašyta šiame raštelyje. Kitoje pusėje užrašyti du telefono numeriai.

"Dėl rasto D.Čeikaitės palte raštelio galiu paaiškinti, kad tai mano rašytas raštelis ir aš dažnai parašau tokio turinio raštelius, kad po mano mirties artimieji žinotų, kaip pasidalyti mano turtą. Aš remontuoju bažnyčias, tenka lipti ant stogo, todėl ir parašau", - apklausos protokole R.Žemaičio paaiškinimą įrašė A.Paulauskas.

1986-ųjų kovo 25 dieną jis nutraukė bylą, įrodęs versiją, kurią jau kitą dieną po J.Zdebskio žūties į Maskvą nusiųstoje šifrogramoje buvo išdėstęs LTSR KGB, - dėl avarijos kaltas miręs A.Sabaliauskas.

"Religinio turinio literatūrą sunaikinti", - dar pridėjo A.Paulauskas nutarime nutraukti bylą.

1986-ųjų balandžio 11 dieną šį nutarimą jis nusiuntė į Vilnių. Adresatas - "tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros viršininkas drg. J.Bakučionis".

Laisvos Lietuvos prokurorams šio su KGB priežiūra vykusio tyrimo išvada taip pat atrodo tvirta it plienas.

Kaip A.Paulauskas apklausė virėją

2009 metų gruodžio 17 dieną Generalinės prokuratūros (GP) Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorė Rita Vaitekūnienė priėmė nutarimą atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Nebuvo apklausti nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sąraše nurodyti pensinio amžiaus dar nesulaukę kagėbistai, kurie sekė kunigą paskutiniais jo gyvenimo metais, nei kiti liudininkai.

R.Vaitiekūnienė pavartė seną A.Paulausko "tyrimą" ir pacitavo LGGRTC atsakymą, esą išlikusioje KGB byloje nėra dokumentų, kad būtent KGB organizavo avariją.

"Bet tokių dalykų, kaip ir "spec. priemonių" panaudojimo, KGB stengėsi nepalikti. Žmogaus teisės jiems neegzistavo, bet daugelis turėjo teisinį išsilavinimą ir puikiai suvokė, kad laužo bet kokius tarptautinius ir net vietinius įstatymus. Jie nefiksavo tų savo veiksmų, kurie rodė, kad tai nėra specialioji tarnyba, kokios veikia visose valstybėse. Nuo 1975 metų buvo didžiulė byla - apie 17 tomų - kur jie "tyrė" inteligentiją ir neformalias jaunimo grupes, besidominčias, tarkim, kraštotyra ar džiazu. Tą bylą jie sunaikino vieną pirmųjų. Todėl, kad nė vienos valstybės specialiosios tarnybos nepersekioja vaikų ar inteligentų - tai daro tik totalitariniai režimai. Jie brovėsi į dvasinį žmogaus gyvenimą.

Liudijimus apie tokią savo veiklą jie naikino”, - aiškina LGGRTC direktorė B.Burauskaitė.

Nėra nė vienos bylos, kurioje KGB būtų aprašęs savo įvykdytą žmogžudystę.

2011 metų rugsėjo 12 dieną Varėnos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Audrius Matonis paliko nenagrinėtą ir pakartotinį A.Svarinsko ir V.Vaičiūno prašymą atnaujinti bylą.

Bet jei įvyktų stebuklas ir laisvos Lietuvos prokurorai vis dėlto imtųsi tirti J.Zdebskio žūtį, jie galėtų apklausti ne tik buvusius KGB darbuotojus, bet ir A.Paulauską.

Vienas iš klausimų, kurį jis turėtų paaiškinti - kodėl 1986 metų vasario 17 dieną apklausė A.Kirsnos vidurinės mokyklos virėją Mariją Skirkevičienę. Su avarija ji nėra niekaip susijusi. Bet 10 metų buvo Rudaminos bažnyčios komiteto nare, išrinkta kasininke. Būtent bažnyčios komiteto kasa prokurorą ir domino. "Aš pinigų Zdebskiui nedaviau bažnyčios remontui medžiagoms pirkti, nes jų nevaldau. Apie kasą paaiškinti negaliu, nieko nežinau", - aiškino moteris.

Ar A.Paulauskas šią apklausą atliko ne KGB nurodymu?

Kas nutylėta J.Zdebskio tardymo protokole

Apie KGB metodus ir požiūrį į J.Zdebskį prokurorams galėtų paaiškinti ir Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas.

1983 metų kovo 20 dieną LTSR prokuratūros ypač svarbių bylų 1-os klasės teisininkas E.Bičkauskas prokuratūros patalpose ištardė liudytoją J.Zdebskį. Tardymas pradėtas 15 val. 30 min., baigtas 16 val. 15 min.

"Klausimas: Nuo kada ir kaip Jūs esate pažįstamas su kunigu A.Svarinsku, kokie Jūsų tarpusavio santykiai, kaip dažnai susitikdavote, kada buvote paskutinį kartą?

Atsakymas: Su kunigu A.Svarinsku esu pažįstamas daug metų. Kada tiksliai susipažinau, neatsimenu. Jaučiu jam pagarbą ir lenkiu prieš jį galvą. Smulkiau šiuo klausimu kalbėti atsisakau, kol su kunigu Svarinsku bus elgiamasi taip, kaip elgiamasi dabar. Noriu taip pat dar pridėti šios dienos įvykį, kadangi šiandien mano tikintieji buvo šiurkščiai įžeisti, nes jiems nebuvo leista reikiamą valandą atlaikyti mišias, o aš buvau išvežtas į Vilnių tardyti.

Klausimas: Ar Jūs buvote kviečiamas atvykti į tardymą savanoriškai?

Atsakymas: Taip, aš buvau kviečiamas atvykti savanoriškai, bet nevykau, nes, kaip jau minėjau, nesiruošiu duoti jokių parodymų, kol su kunigu A.Svarinsku bus elgiamasi taip, kaip elgiamasi dabar, t. y. kol jis bus areštuotas.

Klausimas: Papasakokite apie savo veiklą įkuriant vadinamąjį Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitetą?

Atsakymas: Aš atsisakau duoti bet kokius parodymus, kol kunigas A.Svarinskas bus areštuotas.

Klausimas: Jums išaiškinama, kad pagal Lietuvos TSR BK 189 str. už atsisakymą duoti parodymus Jūs galite būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ar Jūs tai suprantate?

Atsakymas: Taip, aš tai suprantu, bet parodymus duoti atsisakau. Kunigo Svarinsko areštas yra tikėjimo persekiojimas ir mano dalyvavimas šioje byloje būtų prieš įstatymą.

Protokolas J.Zdebskio perskaitytas. Jis nurodė, kad jo parodymai užrašyti teisingai. Pasirašyti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai būtų tardymo nusikaltimo legalizavimas."

Pasirašė tardytojas E.Bičkauskas.

Tačiau šiame protokole užfiksuota ne viskas. Nutylėta, kad E.Bičkauskas klausinėjo ne tik apie A.Svarinską ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą, bet ir apie paties J.Zdebskio nudeginimą 1980-ųjų spalį.

Tai liudija tardymo aprašymas 1983-iųjų Kronikoje, kurią rengiant dalyvavo ir J.Zdebskis, tad žinios gautos tiesiogiai iš jo paties. Kronikos 57 numeryje rašoma:

"1983 metų vasario mėnesį Šlavantų klebonas kun. J.Zdebskis gavo pranešimą atvykti tardymui kun. Alfonso Svarinsko baudžiamojoje byloje. Vasario 17 dieną kun. J.Zdebskis Vilniaus KGB adresu pasiuntė tokio turinio telegramą: "Prieš tikėjimą liudyti neturiu ką. Prieš kun. Alfonsą Svarinską, kaip naują tikėjimo kankinį, lenkiu galvą. Todėl jūsų kvietimą atvykti į Saugumo įstaigą liudyti nematau prasmės išpildyti."

1983-iųjų vasario 28 dieną kunigas J.Zdebskis buvo kviečiamas tardymui į Lietuvos TSR prokuratūrą Vilniuje pas kunigo A.Svarinsko tardytoją E.Bičkauską. Kunigas į tardymą ir vėl nenuvyko.

Tardytojas E.Bičkauskas įsakė Lazdijų rajono vidaus reikalų skyriui (VRS) priverstinai atvesdinti kunigą J.Zdebskį į LTSR prokuratūrą.

Kovo 20 dieną (sekmadienį) kunigas J.Zdebskis savo automobiliu vyko į Kučiūnų bažnyčią, kurią jis aptarnauja, laikyti sekmadienio pamaldų. Pakeliui buvo sulaikytas ir nuvežtas į Lazdijų VRS, o iš ten valdišku automobiliu į LTSR prokuratūrą.

Tardytoją E.Bičkauską domino du klausimai: ką tardomasis galėtų pasakyti apie kunigą A.Svarinską ir Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklą. Kunigas J.Zdebskis į abu klausimus atsisakė ką nors liudyti.

Paklaustas, ką galėtų paaiškinti apie tai, kas jį prieš kelerius metus apdegino, kunigas J.Zdebskis patarė tardytojui kreiptis į kompetentingus organus, kurie apie tą nusikaltimą turi reikiamos informacijos."

Kodėl E.Bičkauskas klausė J.Zdebskį apie nudeginimą - juk kagėbistai puikiai žinojo, kad 1980-ųjų spalio 3 dieną su aukščiausių TSRS KGB šulų pagalba panaudojo prieš jį "spec. priemonę"? Ar tai nėra pavyzdys, kaip gudriai KGB slėpė savo nusikaltimų pėdsakus, siekdamas sudaryti regimybę, kad nieko apie juos nežino?

1986 metų vasario 13 dieną KGB Lazdijų poskyrio operatyvinis įgaliotinis vyresnysis leitenantas V.Beleckas ir Šeštokų apylinkės vykdomojo komiteto pirmininkas R.Tindžiulis apžiūrėjo kapą. Jie nustatė, kad gėlės prie jo sukomponuotos "pagal buržuazinės Lietuvos vėliavos spalvas". O matomiausioje vietoje padėtas vainikas su užrašu: "Didžiam tėvynės sūnui - šaukliui į prisikėlimą." Nuo jo nuvalytas sniegas, kad visi galėtų perskaityti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"