TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas sutramdys gamtos darkytojus?

2008 01 07 0:00
"Prokurorai - tokie pat žmonės kaip daugelis ir gyvena tokį pat gyvenimą", - sako generalinis prokuroras A.Valantinas.
Nuotraukos: © "Lietuvos žinios"

Gamtos sergėtojus džiugina padidėjęs prokurorų dėmesys aplinkosaugai. Tačiau pastarieji pabrėžia, jog neteisėtai aptvertos paežerės ir kiti pažeidimai turėtų rūpėti pirmiausia toms žinyboms, kurių tiesioginė pareiga rūpintis, kad tų pažeidimų nebūtų.

Plačiau apie tai - generalinio prokuroro Algimanto Valantino interviu "Lietuvos žinioms".

- Kai gamtosaugininkai anksčiau prašydavo prokurorų padėti ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, paramos sulaukdavo ne visada. Tačiau dabar padėtis keičiasi. Kas tai lėmė?

- Nesakyčiau, kad prokurorai anksčiau visiškai nesidomėjo aplinkosauga. Pastaruoju metu mūsų dėmesys šiai svarbiai sričiai veikiausiai padidėjo, nes visame pasaulyje kalbama apie klimato kaitą, pramonės, transporto ir kitokią žalą aplinkai.

Aplinkosauga daugelyje valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, tampa prioritetu. Prokuratūra negali likti nuošalyje, juk pagrindinė jos misija - ginti viešąjį interesą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Žala gamtai didėja

- Kokias svarbesnes aplinkosaugos bylas dabar aiškinasi ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai? Kaip jiems sekasi?

- Įstatymai įpareigoja ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbti, tad konkrečių bylų nekomentuosiu, tik pateiksiu statistikos.

2006 metais teritorinės prokuratūros pradėjo 173 ikiteisminius tyrimus dėl aplinkosaugos pažeidimų. Daugiausia - 149 tyrimai buvo atliekami dėl miško medienos vagysčių ir miško ar kitokių želdinių neteisėto iškirtimo privačiuose ir valstybei priklausančiuose miškuose (neįskaičiuojant neteisėtų kirtimų saugomose teritorijose). Iš jų 29 bylos buvo perduotos teismui, 33 tyrimai nutraukti, kiti tęsiami.

Net 130 tyrimų neteisėti kirtimai miškuose buvo įvardyti kaip vagystė. Vien tik dėl pažeidimų miškuose aplinkai padaryta žala siekė apie 850 tūkst. litų.

Pernai sausį-kovą pradėta 30 ikiteisminių tyrimų dėl pažeidimų, dėl kurių buvo padaryta žala aplinkai.

Aštuoni tyrimai buvo pradėti dėl saugomų ar kitokio neteisėto gyvūnų medžiojimo arba žvejojimo ir neteisėto disponavimo žvejoti skirtais elektros prietaisais, 9 tyrimai - dėl aplinkos užteršimo kenksmingomis medžiagomis.

Du ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl teršalų išsiliejimo į aplinką. Šilutės rajone, Grabupių kaime, iš UAB "Grabupėliai" srutų saugyklos į aplinką išsiliejo keli tūkstančiai kubinių metrų srutų. Kitas tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad daug nuotekų iš Klaipėdos miesto nuotekų valymo įrengimų pateko į Kuršių marias. Pastarasis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nustatyta, jog teršalai išsiliejo dėl avarijos - trūko nuotekų vamzdis. Tiesa, kadangi buvo padaryta žala gamtai, prokurorai aplinkosaugos pareigūnams priminė, kad šie yra įstatymo įpareigoti pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Dar nebaigtas ikiteisminis tyrimas dėl gaisro Kuršių nerijos nacionaliniame parke 2006 metais, kai aplinkai buvo padaryta apie 2 mln. litų žala. Jo perspektyva neaiški, nes padegimu įtariami asmenys kol kas nenustatyti.

Bausmės nešvelnės

- Turbūt neneigsite, jog prokurorams svarbių darbų nestinga, tarp jų ir vadinamųjų rezonansinių bylų. Tad kaip rasti daugiau laiko ir jėgų aplinkosaugai? Juk ir Europos Parlamentas (EP), ir Taryba siūlo kelti daugiau baudžiamųjų aplinkosaugos bylų?

- Iš tiesų Europos Komisija yra parengusi EP ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę projektą, kuriame kalbama, esą administracinių priemonių baudžiant už aplinkosaugos pažeidimus nepakanka, siūloma dažniau taikyti Baudžiamąjį kodeksą.

Toks bausmių griežtinimas - tam, kad ir fiziniai, ir juridiniai asmenys suvoktų, jog aplinkosaugai tiek pavienės valstybės, tiek visa ES skiria daug dėmesio ir jei nenori "draugauti" su gamta - tavęs laukia griežtos sankcijos.

Be abejo, neišsiversime be specializacijos - nagrinėti šias bylas reikia pavesti tiems prokurorams, kurie turi specialių žinių apie aplinkosaugą. Mano nuomone, specializuotis turėtų ne tik prokurorai, bet ir tyrėjai, o galbūt ir teisėjai.

Dar daugiau: galima kalbėti apie specializaciją tarptautiniu mastu, nes gamta, kaip ir jos pažeidimai, sienų "nepripažįsta". Tarkime, jei kuri nors pasienyje esanti įmonė teršia aplinką, tai kenkia ir gretimos šalies žmonėms.

Kada verta kreiptis?

- Žmonės skundžiasi, kad jau daug kur nebegali prieiti prie ežerų ir upių - gražiausios vietos privatizuojamos ir aptveriamos. Kaip čia prokurorai galėtų padėti visuomenei?

- Aptvertos paežerės ir kiti aplinkosaugos pažeidimai pirmiausia turėtų rūpėti toms žinyboms, kurių tiesioginė pareiga rūpintis, kad šių pažeidimų nebūtų. Žinoma, kai nepakanka administracinio poveikio, tenka įsikišti prokurorams.

Generalinei prokuratūrai neseniai teko pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei Trakų rajono savivaldybės administracinius aktus, kuriais buvo leista Lentvario dvaro sodybos vizualinės apsaugos zonoje statyti kotedžus. Lentvario dvaro sodyba pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, kurią reikia saugoti, kad visuomenė galėtų viešai tai pažinti.

- Kokiais kriterijais remdamiesi prokurorai atsirenka, kada verta "pakelti kalaviją"? Kokiais atvejais visuomenei galima ir net reikėtų kreiptis pagalbos į prokurorus?

- Kreiptis gali tiek pareigūnai, tiek paprasti piliečiai. Prokuroras "kalaviją", kaip jūs sakote, privalo pakelti, jeigu nustatomas įstatymų pažeidimas ir šiuo pažeidimu kėsinamasi į viešąjį interesą. Bet žmonės kartais ne visai teisingai supranta prokuroro vaidmenį: arba pervertina prokuroro kompetenciją, arba nežino, kad šis gali padėti.

Vien prokurorų pastangų nepakaks aplinkosaugos problemoms spręsti - darbuotis turi ir kitos valstybės institucijos. Įsitraukti turėtume išimtiniais atvejais, kai "nesuveikia" kitos grandys.

Kuršių nerijos statybos

- Aplinkos ministerijos darbuotojai džiaugiasi prokurorų talka aiškinantis neteisėtas statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP). Kaip jūsų kolegoms ten sekasi?

- Tyrimas dėl neteisėtų statybų KNNP vyksta jau senokai, pareikšta nemažai ieškinių tiek bendros kompetencijos, tiek administraciniams teismams. Tiesa, kurį laiką būta pertraukos, kai teismai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar kai kurie teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, tačiau po sprendimo, kuris prokurorams buvo palankus, mūsų ieškiniai vėl nagrinėjami.

Dalį šių ieškinių teismai jau patenkino. Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos administracinis teismas prieš porą savaičių panaikino 2001 metų rugsėjo 5 dienos Neringos savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas teritorijos tarp Miško ir Kalno gatvių Juodkrantėje detalusis planas, panaikino tris Neringos savivaldybės administracijos išduotus projektavimo sąlygų sąvadus, pagal kuriuos šioje vietoje buvo sumanyta dalį valgyklos rekonstruoti į gyvenamuosius namus.

Gruodžio 14 dieną teismas patenkino dar du Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymus dėl neteisėtų statybų Nidoje. Rengiamasi pateikti ir daugiau ieškinių. Tiesa, daugelis teismų sprendimų dar gali būti skundžiami apeliacine tvarka.

Dėl pažeidimų Kuršių nerijoje kaltinti reikia ne tik jų iniciatorius, bet ir kai kuriuos valdininkus. Juk atvejų, kai statoma visiškai be leidimų, beveik nėra. Leidimai yra, tik išduoti jie pažeidžiant nustatytą tvarką, nesuderinti ar netinkamai suderinti. Todėl šių statybų šeimininkai neretai klausia: "Kur mano kaltė? Kreipiausi į valstybės įstaigą ir man paaiškino, jog statyti galima, o pasirodo, jog ne."

Todėl kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba bandome išsiaiškinti, kuris valdininkas šioje Kuršių nerijos neteisėtų statybų epopėjoje netinkamai atliko savo darbą, nes tai susiję su materialine žala - šių statybų šeimininkai galbūt sieks prisiteisti kompensacijas iš valstybės, juk investavo į statybas nemažai pinigų.

Dokumentai - konkurentai

- Neteisėtų statybų netrūksta ir kitur, ypač Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parkuose. Gal ir ten prokurorai padės gamtosaugininkams?

- Žinoma, padės. Aišku, neturime tiek prokurorų, kad išspręstume visas problemas saugomose teritorijose, tačiau kai pareigūnai arba ir paprasti piliečiai praneša, jog nebegali susitvarkyti su didele bėda - visada reaguojame.

Ieškinių būta ir Aukštaitijoje - vieni jų svarstyti Molėtų rajono, kiti Vilniaus apygardos teisme. Antai pastarajame buvo patenkintas ieškinys, kuriuo reikalauta grąžinti valstybei nemažai žemės, neteisėtai perduotos privačiai nuosavybei.

- Prokurorai galėtų kelti pažeidėjams daugiau baudžiamųjų bylų, tačiau tam trukdo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) ir Baudžiamojo kodekso (BK) nesuderinamumas. Kaip numatoma spręsti šią problemą?

- Praktika parodė, jog nustatant bausmes už aplinkosaugos pažeidimus kartais minėti kodeksai tarsi konkuruoja. Todėl atsitinka, jog prokurorai pasiūlo bausti pagal BK, tačiau paaiškėja, kad už šį pažeidimą jau pritaikyta ATPK numatyta nuobauda. Du kartus už tą patį pažeidimą bausti negalima, tad pažeidėjas išsisuka menka bauda.

Tariamės sudaryti darbo grupę iš Aplinkos, Teisingumo ministerijų specialistų ir prokurorų, kuri pateiks siūlymus, kaip pašalinti šią teisės aktų konkurenciją. Kai atsiranda bent menkiausia spraga įstatyme - pažeidėjai ja pasinaudoja. Reikėtų, kad aplinkosaugos pareigūnai ir prokurorai glaudžiau bendradarbiautų, koordinuotų veiksmus.

Mūsų dienų rykštė

- Pastaraisiais metais pradėta daugiau tyrimų dėl ekologinių nelaimių, katastrofų, teršalų išsiliejimų, t. y. veikų, kuriomis aplinkai padaroma itin daug žalos. Ar sunku ištirti tokius atvejus?

- Sunku. Kaip jau sakiau, stokojame specialistų ekspertų, kvalifikuotų tyrėjų ir t. t., tad tokie tyrimai neretai užtrunka ilgai.

Kita vertus, reikėtų tiksliau reglamentuoti aplinkai pavojingos veiklos standartus. Tuomet prireikus būtų paprasčiau išsiaiškinti, kas ir ko nepadarė arba padarė pažeidimą.

- Dar nesibaigė skandalas dėl Kazokiškių sąvartyno, o jau prasidėjo naujas - dėl atliekų deginimo. Kita vertus, jei ne atliekas tvarkančios įmonės - paskęstume šiukšlėse. Tad prokurorams turbūt nelengva bus rasti aukso vidurį?

- Aplinkos tarša - mūsų dienų rykštė. Tačiau juk žmonėms reikia ir automobilių, ir pramonės įmonių. Tad aukso vidurio iš tiesų tenka ieškoti. Bet tai turi daryti ne prokurorai - visuomenė turi susitarti, kas ir kiek galima bei leistina, nustatyti taisykles ir jomis vadovautis. Prokurorai ir tyrėjai privalo pasirūpinti, kad pažeidėjai sulauktų pelnytų bausmių.

- Ar mėgstate būti gamtoje? Gal medžiojate ar žvejojate? Kaip leidžiate laisvalaikį, kokie jūsų pomėgiai?

- Mes tokie pat žmonės kaip ir daugelis, ir gyvename tokį pat gyvenimą. Su malonumu važiuoju į savo tėviškę Mažeikių rajone ar žmonos tėviškę Širvintų rajone. Nemedžioju. Negaliu savęs vadinti ir žveju, tačiau gamtoje būti labai patinka - patinka tyla, laukimas... Daugiausia laiko praleidžiu prie knygų, mėgstu ne tik profesinę, bet ir grožinę literatūrą.     

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"