TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas tampė valdžios virvutes?

2010 01 29 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Vienas svarbiausių šio Seimo nuveiktų darbų buvo tyrimas, atskleidęs didžiulio masto Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų pareigūnų savivalę.

Tai antras parlamentinis tyrimas dėl VSD per keletą pastarųjų metų. Tyrimai į viešumą iškėlė vadinamųjų "valstybininkų" darbus bei jų įtaką Lietuvoje. Ką tuos tyrimus atlikę politikai gali pasakyti apie šią neformalią ir niekieno nerinktą valdžią Lietuvoje? Kas yra jos galios ir įtakos šaltinis? Ar apie ją galėjo nežinoti valstybės vadovai ir aukščiausi politikai?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susitiko pakalbėti krašto apsaugos ministrė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa JUKNEVIČIENĖ, NSGK pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS, NSGK narys, Seimo opozicijos lyderis Valentinas MAZURONIS, buvęs NSGK pirmininkas Algimantas MATULEVIČIUS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Kokį valdžios veidą atskleidė tyrimai?

A.Medalinskas. Kokį Lietuvos politinio gyvenimo veidą parodė šie du parlamentiniai tyrimai?

R.Juknevičienė. Dalyvavau abiejuose VSD parlamentiniuose tyrimuose. Jie atskleidė mūsų demokratijos silpnumą ir sistemines problemas, užprogramuotas ir mūsų įstatymuose, ir tarpinstitucinėje sandaroje, nes VSD paliktas praktiškai be aukštesnės kontrolės. Tada viskas priklauso nuo asmenybių, nors sistema turėtų veikti nepaisydami asmenybių.

A.Medalinskas. Nors tai buvo tik VSD veiklos parlamentiniai tyrimai ir kritiškai įvertinti tik buvę VSD vadovai, ar ši įtakinga žmonių grupė neveikė visoje valstybėje?

V.Mazuronis. Esu įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas, kol paaiškės, kad ši sistema veikė ne tik VSD. Aiškus ryšys yra tarp VSD ir Užsienio reikalų ministerijos (URM). Abiem institucijoms vadovavo KGB rezervo karininkai. Bet šiame VSD žaidime, be URM, matyt, dalyvauja prokuratūra bei teismai. VSD išėjo į pirmą planą todėl, kad daugiausia priėjo prie politikos.

R.Juknevičienė. Ta įtakinga asmenų grupė turėjo savo žmonių ne tik VSD, bet ir prezidentūroje, ir žiniasklaidoje. Bandė tokiais pačiais principais veikti ir partijose, t. y. įtaisyti savo žmonių, kurie galėtų daryti įtaką. Ne išimtis ir mūsų partija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

A.Anušauskas. Iš tikrųjų buvo ir žiniasklaidos atstovų, kuriuos jie galėjo tampyti už virvučių. Ir ši asmenų grupė tuo naudojosi. Kai Operatyvinės veiklos komisijoje Seime išklausėme Ąiaulių apygardos teismo pirmininką ir Ąiaulių apygardos vyriausiąjį prokurorą, tapo aišku, kad nepaisant gražių įstatymų operatyvinės veiklos kontrolė yra popierinė. Duodant leidimus, buvo nesigilinama į faktinę medžiagą.

R.Juknevičienė. O tada gali pakišti, ką tik nori.

A.Anušauskas. Galiojo vėduoklės principas - per vieną telefoną sekami visi likusieji ir sekamų asmenų ratas buvo neribotai plečiamas. Ąi situacija buvo kažkam labai patogi. Žiniasklaida dažnai yra kaltinama, kad išmeta, nutekina šiai asmenų grupei naudingą informaciją. Bet, kaip paaiškėjo, ne žiniasklaida buvo kalta, kad nutekėjo informacija. Tai darė pareigūnai. 2008 metų pabaigoje pamačiau, kad informaciją, įskaitant ir operatyvinę, bandoma nutekinti ir per mane. Man siūlė susipažinti su operatyvine informacija, su kuria susipažinti neturėjau teisės.

R.Juknevičienė. Atiduoda informaciją mums, politikams, vėliau patys ją "nuleidžia", o mes liekame kalti.

A.Anušauskas. Aš atsisakiau, bet keletą mėnesių teko intensyviai aiškinti, kad ir tie informacijos nutekinimai, ir tas VSD vadų lakstymas po Seimą nėra reikalingi. Laikai pasikeitė. 2009-aisiais informacijos nutekinimas, palyginti su 2008 metais, nuslūgo.

A.Matulevičius. Kai vyko pirmasis VSD parlamentinis tyrimas, sulaukėme daug priekaištų iš vieno laikraščio ir nacionalinės televizijos, esą griauname valstybės saugumą. Vėliau mūsų kritikai palaikė "Leo LT" projektą ir "Rubikono" veiklą. Nerimą kelia jų įtaka šilumos ūkyje, kuris dabar yra išnuomotas, bet jį norima privatizuoti. Mums gresia didžiulės kainos už centralizuotai tiekiamą šildymą. Ir už dujas Lietuvoje mokame daugiau, nei kitų Europos valstybių piliečiai, nes turime tarpininkų: "Dujotekaną", "Lietuvos dujas". Kai Algirdas Mykolas Brazauskas buvo valdžioje, Seime kalbėta, jog "Dujotekanos" nebereikės. Bet ji vis yra. Jos pelnas siekia 80 -160 mln. litų per metus.

A.Medalinskas. "Dujotekana" jūsų vadovauto parlamentinio tyrimo išvadose įvardyta kaip kompanija, užmezgusi neteisėtus, neskaidrius ryšius su VSD, žiniasklaida, kai kuriais politologais ir politikos apžvalgininkais bei per šiuos ryšius dariusi didžiulę įtaką valstybės gyvenimui. Panašūs darbai anksčiau atskleisti ir "Rubikono" veikloje.

A.Matulevičius. Atskleistas klanas, kurį žurnalistai pavadino "valstybininkais". Ir šis klanas tarsi čiuptuvais apraizgė visą valstybę. Kaip rodo antrasis parlamentinis tyrimas, VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas galėjo ramiai, nekreipdamas dėmesio į muitininkus ir pasienio tarnybą atvažiuoti į oro uostą, paimti krovinį ar asmenį. Tie patys pareigūnai nusispjovę į valstybę tvarkė privačius kompanijų reikalus, kurių verslo sėkmės sąlyga tapo sėkmingas bendradarbiavimas su VSD. Kai "Dujotekanai" reikėjo perimti Kauno termofikacinę elektrinę, pagelbėjo VSD trečiosios (ekonominės) valdybos viršininkas Linas Jurgelaitis su visa VSD Kauno valdyba. "Gazprom" kompanijoje keitėsi valdžia ir dvi grupuotės kovojo viena su kita. Kadangi Rimando Stonio "Dujotekaną" palaikė VSD, kita grupė buvo išstumta iš valdžios Kauno elektrinėje. Dabar R.Stonio firma varto milijonus.

A.Medalinskas. Firmos tegu varto savo milijonus, bet naudodamasi šiais milijonais ta grupė daro įtaką valstybei, VSD ir žiniasklaidai. Žvelgiant į CŽV kalėjimų skandalą kai kas galėtų pasakyti: gerai kad Lietuvoje kartu su VSD taip tvarkėsi partneriai iš Vakarų, o jeigu VSD pareigūnai taip bendradarbiautų ir su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Ar su jų verslo struktūromis, kaip priedanga?

A.Matulevičius. Bet R.Stonio firma įkurta kartu su buvusiu KGB karininku Piotru Vojeika.

V.Mazuronis. Taip, kai kas džiaugiasi, kad tie kalėjimai buvo kurti kartu su JAV, kurios yra Lietuvos strateginis partneris. Bet aš nesu tikras, kad to paties nedaroma ir su Rytais.

A.Medalinskas. Turniškėse buvo tas Rusijos ambasados žinioje esantis namelis. Ar jis galėjo ten atsirasti be VSD žinios? Ątai klausimas, kodėl reikėjo tirti CŽV kalėjimų istoriją ir kuris turėtų nutildyti visas tas šnekas, kad tai tyrimas nukreiptas prieš Ameriką.

A.Anušauskas. Ne verslininkai ir ne amerikiečiai kalti, kad mūsų pareigūnai nevykdė mūsų pačių įstatymų, o mūsų pareigūnai, kurie privalo veikti pagal įstatymus, nors galbūt ir netobulus. Jie gali siūlyti, ką patobulinti, bet dažniausiai patys naudojasi įstatymų spragomis. Ąis tyrimas jas ir atskleidė.

A.Medalinskas. Kokios tai spragos?

A.Anušauskas. Pavyzdžiui, Žvalgybos įstatyme rašoma, kad tam tikriems veiksmams vykdyti VSD turi gauti Valstybės gynimo tarybos rekomendaciją, bet jos niekas neprašydavo. Tyrimo metu atskleista, kad tik 2001 metais bendrai pakalbėta šiuo klausimu, ir tuo viskas pasibaigė. Nė karto negrįžta prie kovos su terorizmu temos. Kodėl? Ar ji buvo neaktuali? Labai aktuali. Situacija buvo labai palanki demokratiškai nekontroliuojamai VSD valdžiai. Tokie asmenys galėjo paskambinti, susitarti žodžiu ir apeiti įstatymus.

Kodėl jie tokie galingi?

A.Medalinskas. Ar vadinamųjų "valstybininkų" įtaka valstybėje per VSD atsirado dėl to, kad ši institucija turi ypatingą statusą Lietuvoje, ar dėl to, kad VSD surinko daug kompromituojamosios informacijos apie politikus bei valdininkus ir galėjo jais manipuliuoti?

R.Juknevičienė. Viskas yra daug paprasčiau: kiekviena struktūra Lietuvoje įstatymus rašė pati sau. Tai prasidėjo, kai valstybė dar tik kūrėsi ir niekas neturėjo patirties. Institucijos pateikdavo įstatymų projektus, Seimas juos kosmetiškai pataisydavo ir jie būdavo priimami. Ta pati problema ir dėl teismų. Kas rašė įstatymus dėl teismų struktūros, tarpusavio santykių, hierarchijos? Patys teisėjai. Kas nustatė prokuratūros vietą Lietuvos gyvenime? Prokurorai. Nėra nė vienos valstybės, kur prokuratūra būtų valstybė valstybėje, kaip pas mus.

V.Mazuronis. Mes kalbame apie "valstybininkus", bet visi aiškiai turėtume pareikšti, kad ta grupė yra antivalstybininkai. Tik jie pasivadino valstybininkais. Būtų lygiai tas pats, jei paleistuvė išsispausdintų vizitinę kortelę su užrašu "Nekalta mergaitė". Manau, kad "valstybininkų" terminą jie patys sukūrė ir paleido į apyvartą.

R.Juknevičienė. Seime turėtų būti kvalifikuočiausi patarėjai, teisininkai. Bet, matyt, kai kam nereikia stipraus parlamento, stiprios parlamentinės demokratijos; su ekspertais, kuriuos galėtų samdyti frakcijos, kad būtų parengti kuo geresni įstatymai: ar dėl operatyvinės veiklos, ar dėl teismų ir žvalgybos. Ir niekas nenori kontrolės. Tuo pasinaudojo kai kurie protingi žmonės ir sukūrė sau gerą gyvenimą.

A.Matulevičius. VSD iš tikrųjų turi visas galimybes slaptai klausytis pokalbių. Netgi jeigu policijai ko nors reikia, klausimą kuruoja VSD. Dabar yra daug mobilios technikos, kuria galima pasiklausyti.

R.Juknevičienė. Vis dėlto viena didžiausių problemų yra tai, kad partijos Lietuvoje yra silpnos. Žmonės, kurie turi potencialo savo intelektu papildyti partijas, ten nelabai eina, o einantieji nebūtinai yra tie, kurių reikėtų dabartinei politinei sistemai. Politinėms partijoms Vakaruose dirba daug žmonių, jos turi rimtą finansavimą. "Valstybininkų" laikais svarbias politines pareigas dažnai ėjo savimylos, kuriais buvo lengva manipuliuoti.

A.Matulevičius. Mūsų valstybei greitai bus 20 metų ir aš ilgai mąsčiau, kodėl kilo visos tos problemos su "valstybininkais". Aš, pavyzdžiui, į visus šiuos skandalus, ne tik VSD tyrimą, bet ir Generalinės prokuratūros ar pedofilijos bylą, žvelgiu kaip į atskleidimą sistemos, kuri susikūrė kaip antisistema. Ši publika buvo ir, matyt, yra gana stipri, nes valdo teisėsaugą, slaptąsias tarnybas ir dalį žiniasklaidos.

A.Medalinskas. Gal galite paminėti ir konkrečių tos sistemos pasireiškimo pavyzdžių?

A.Matulevičius. Galiu. Mums buvo pasiūlyta iš pareigų atleisti prokurorą Antaną Klimavičių, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), vadovaujama Valentino Junoko, artėjant prezidento Valdo Adamkaus antrai kadencijai, pasidomėjo, kur juda partijų pinigai. A.Klimavičius tada pasakė įdomų dalyką, kodėl prokuroras Kęstutis Betingis buvo išsiųstas į Kauną, o Gintaras Jasaitis paskirtas jo pavaduotoju. Pasirodo, kad generalinį prokurorą A.Klimavičių iškvietė prezidentas V.Adamkus ir pasakė: "Vyrai, ką nors darykite, nes vienas laikraštis (buvo paminėtas didžiausiu save tituluojančio dienraščio vardas), mane užpjaus. Jie stumia mane į kampą, reikalaudami K.Betingį pašalinti iš Generalinės prokuratūros." Ir buvo padaryta rokiruotė: G.Jasaitis nuėjo į Generalinę prokuratūrą, kur lig šiol dirba pavaduotoju, o K.Betingis išsiųstas į Kauną, nes užlipo ant skaudžios dienraščio savininkams Ledo rūmų privatizavimo temos. Kai prie jos prisilietė A.Klimavičius ir V.Junokas, neliko ir jų savo postuose.

A.Medalinskas. Bet A.Klimavičius su V.Junoku buvo priversti pasitraukti iš pareigų po to, kai "Rubikono" juodojoje buhalterijoje atrado įtakingiausių Lietuvos politikų inicialus po apvaliomis pinigų sumomis. Buvo užfiksuotos ir kai kurių politikų derybos telefonu dėl "Rubikonui" palankių įstatymų priėmimo Seime. STT užsiėmė ir vadinamųjų žemgrobių byla. Tada po pokalbio su prezidentu V.Adamkumi jie abu ir buvo priversti trauktis. Ar tai reiškia, kad prezidentui įtaką darė "valstybininkai"?

A.Matulevičius. Ne tik. Prisimenate istoriją su Kristinos Brazauskienės viešbučiu, kai vieną gražią dieną Andrius Kubilius per Vyriausybės valandą paklausė, kaip ten yra su ta "Draugyste". Vėliau aš Jurgio Razmos klausiau, kodėl judina šią seną temą.

R.Juknevičienė. Tai kad tada dar buvo visiškai nauja tema.

A.Matulevičius. Tik vėliau sužinojau, kad A.Kubilius šį klausimą uždavė po "valstybininkų" klano veikėjo Albino Januškos skambučio ir prašymo. Tą patį vakarą visi televizijos kanalai, o kitąryt laikraščiai tik apie tai ir kalbėjo.

A.Medalinskas. Ir A.M.Brazauskui teko pasitraukti iš premjero pareigų. Jas perėmė po garsių derybų pirtelėje, dalyvaujant "Dujotekanos" vadovams, Gediminas Kirkilas: "valstybininkų" statytinis Vyriausybėje, kuris savo šefą A.Janušką paskyrė strateginiu patarėju Vyriausybėje. Vietoj "prichvatizatorių" atėjo kita grupė - "valstybininkai". Bet iš kur ši A.Januškos ir "valstybininkų" galia?

R.Juknevičienė. Nėra A.Januškos fenomeno, tai tik silpnos politinės sistemos problema.

A.Matulevičius: Artūras Paulauskas, kai buvo pašalintas iš Seimo pirmininko posto, kalbėjo apie įtarimus, kad Viktoras Uspaskichas galbūt turi ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Ąiandien V.Uspaskichas yra Europos Parlamente ir ruošiasi imti valdžią Lietuvoje. Tegu saugumas atidaro savo seifus ir visi pamatys, kokia informacija ten apie jį yra surinkta.

A.Medalinskas. Gerai. Bet kas palaikė, o galbūt ir toliau palaiko šios grupės įtaką Lietuvoje? Aišku, jog buvo stipri neskaidraus verslo parama, apie kurią kalbėjome. Bet gal savo vaidmenį suvaidino ir tamsi politikų, pareigūnų praeitis. Vykstant pedofilijos bylos tyrimui prabilta apie poną "N", kuris kontroliavo šalies teisėsaugą ir turėjo didžiulę įtaką A.Paulauskui, kai šis buvo ne tik Seimo pirmininkas, bet ir laikinasis prezidentas iki antros V.Adamkaus kadencijos. Iš kur tokia įtaka?

V.Mazuronis. Atsakydamas į klausimą apie antivalstybininkų fenomeną, matau dvi problemos puses. Viena, labai susilpnėjo valdžia: prezidento ir Seimo. Antra, sustiprėjo finansinių bei kitokių interesų įtaka. Tai ir pagimdė klaną. Lengviausia valdyti pažeidžiamą žmogų. Ar dėl pedofilijos, ar dėl KGB, ar dėl neatskleistų finansinių nusikaltimų. Ir žmonės buvo "pakabinami", kad juos būtų galima tampyti už virvučių.

R.Juknevičienė. Tuomet šešėlyje esanti ir solidžius postus užimanti biurokratija paėmė valdžią į savo rankas. Nesakau, kad tai įvyko vien iš blogų paskatų. Tarp jų tikrai yra žmonių, kurie turi vakarietiškų ambicijų. Tai žmonės, kurie norėjo ir nori Lietuvą matyti nepriklausoma valstybe, padėjo Lietuvai stiprėti, įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Bet pajutę tą galią, aistrą valdyti, jie tai ėmė naudoti savo interesais. Ir tai nėra tik jų kaltė. Ir mūsų, politikų, kaltė, kad nesugebame partijose kalbėti esminiais, strateginiais klausimais, o tik pjaunamės tarpusavyje.

Ar gali būti ne "valstybininkų" Lietuva?

A.Medalinskas. Ką daryti, kad tie du parlamentiniai tyrimai ir jų išvados duotų konkrečių rezultatų, leistų sukurti kitokią Lietuvą, nei ta, kurią valdė "valstybininkai", o dar anksčiau "prichvatizatoriai"? Kad ir dabar viskas nesibaigtų tik neįtikusių pavienių galvų kapojimu, paliekant pačią sistemą neliestą.

V.Mazuronis. Jeigu mes nesutvarkysime sistemos, nieko nebus. Pirmiausia politinėms jėgoms reikia ryžtis spręsti Konstitucijoje esančias problemas ir sutvarkyti tai, ką pridirbo politizuotas Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos dvasią. Reikia užtikrinti, kad klanas nebegalėtų prastumti savo premjero. Būtina stiprinti prezidento galias. Įrašyti į Konstituciją, kad Seimas neturi kontroliuoti visų institucijų, taip pat ir prokuratūros veiklos. Turime atsisakyti praktikos, kai parlamentas pusę savo darbo laiko skiria kontrolei. Aš esu už skandinavišką modelį, kai parlamentas dirba savo darbą.

A.Medalinskas. Ar neatrodo, kad problemų kilo būtent dėl to, kad Seimas nieko nekontroliavo.

V.Mazuronis. Jeigu mes sukoncentruojame kontrolę prokuratūroje, turime rimtai atsižvelgti, kokie ten žmonės dirba, ir iš jų daugiau reikalauti. Ąiandien kalbama, kad jeigu pakeisime Algimantą Valantiną, viskas bus gerai. Bet juk pati sistema dėl visko kalta.

A.Medalinskas. O kas prokuratūrą turėtų kontroliuoti? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas?

A.Matulevičius: Taip. Bet iš esmės visa operatyvinė kontrolė dabar sukoncentruota pačioje prokuratūroje ir vykdoma blogai. Vieni sako, kad reikia pakeisti generalinį prokurorą, kiti jį gina. Aš suprantu. Nebaigta Evaldo Lementausko byla, Nacionalinio stadiono statybos tyrimas, todėl "Tvarka ir teisingumas" ir palaiko A.Valantiną.

A.Medalinskas. Tai yra didžiulė problema partijos, kurios pavadinimas kalba ir apie teisingumą.

A.Matulevičius. Reikia suprasti, kad jeigu vadovas nesutvarkė sistemos, kas už jį tai padarys? O įstatymuose pilna įdomių dalykų, nes iš tikrųjų kiekvienas juos rašė pats sau. Dabar kandidatas į generalinius prokurorus privalo turėti dešimties metų darbo prokuratūroje stažą. Įstatymas verčia iš tos pačios supuvusios sistemos skirti žmogų, kuris nenorės su niekuo pyktis, nes arba kartu mokslus baigė, arba taurelę kilnojo, arba pas panas vaikščiojo. Kodėl A.Valantinas tada tapo generaliniu prokuroru? Todėl, kad dirbo Kėdainiuose prokuroru. Jeigu prireiktų daryti skersvėjį tose struktūrose - VSD ir prokuratūroje, aš sutikčiau, kad nebent grįžtų kuris nors iš išvarytų vadų, bet tik ne iš tų, kur dirba dabar.

V.Mazuronis. Paskelbus tokias tyrimo išvadas bet kuris pareigūnas susimąstys prieš ką nors darydamas, nes visi blogi darbai gali būti išaiškinti. Kai prokuroras ir teisėjas pakviečiami ir paklausiami, kaip buvo gauti leidimai pasiklausyti telefoninių pokalbių, duodamas ženklas visiems kitiems prokurorams ir teisėjams. Dabar turėtų būti rasta būdų, kaip išspręsti problemas, kylančias dėl teismų ir jų skandalingų sprendimų. Įvairiose valdžios grandyse turėtų būti sukurta kitokia sistema, kuri neleistų atsirasti reiškiniams, apie kuriuos kalbėjome.

A.Anušauskas. Tie tyrimai tikrai drausmina kitus pareigūnus. Tačiau reikia ir įstatymus taisyti. Pavyzdžiui, svarbus yra kontrolės, tarnyboms keliamų uždavinių sistemos sukūrimas. Prezidentė rodo iniciatyvą ir mes neprieštaraujame. Visi supranta, kad minėta sistema turi būti sukurta. Prezidentūra anksčiau buvo daugiau stebėtoja, informacijos, kurią mums teikė, naudotoja, bet politikai taip pat turi dalyvauti šiame procese, koordinuoti ir kontroliuoti, kad už jų nugaros nebūtų kenkiama valstybės interesams.

R.Juknevičienė. Prieš keletą metų, kai lankiausi Amerikos centrinės žvalgybos valdyboje (CŽV), jie man pasakė, jog vien žinojimas, kad kontrolės struktūros egzistuoja, padeda stiprinti pareigūnų savikontrolę. Apčiuopėme problemų. Būtina įstatymais nustatyti VSD vietą tarp kitų institucijų, ryšį su Vyriausybe, parlamentu, sutvarkyti kontrolės mechanizmus. Sukurti instituciją, į kurią Seimas pasiūlytų kompetentingų žmonių, užtikrinsiančių geresnę kontrolę. Sudaryti tokią ombudsmenų grupę. Kaip kitose valstybėse.

A.Medalinskas. Ar jums atrodo, kad jau laikas sudaryti stiprią darbo grupę, kuri peržiūrėtų visų teisėsaugos ir slaptųjų, specialiųjų tarnybų vietą valstybės sistemoje.

R.Juknevičienė. Valdančioji koalicija viena to nesugebėtų padaryti.

A.Matulevičius. Sutinku, būtina pertvarkyti visą sistemą, bet tada reikėtų ir Konstituciją keisti.

A.Medalinskas. Nebūtinai. Daugeliu atvejų pakaktų tik peržiūrėti įstatymus.

R.Juknevičienė. Pažiūrėkime, į ką atsiremtume, jeigu bandytume tai daryti. Iš Europos valstybių pagal konstitucijų sąrangą Lietuva vis dėlto išsiskiria, nes turi visuotiniu balsavimu renkamus prezidentą ir Seimą. Mes prezidentui užkrovėme labai daug pareigų. Daugelyje Europos valstybių parlamento rinkimai yra svarbiausi. Iš jų gimsta Vyriausybė ir žmonės žino, kad jai ir tenka atsakomybė. Dabar, pavyzdžiui, įstatymuose parašyta, kad už nacionalinį saugumą atsakinga Vyriausybė, nors ji neturi jokių svertų VSD. Su karine žvalgyba ryšys palaikomas bent jau per krašto apsaugos ministrą ir jis, kaip Vyriausybės narys, informuoja premjerą. Bet ši informacija yra specifinė, siaura, susijusi tik su karine sritimi ir neapima viso nacionalinio saugumo vaizdo.

Atsakomybė dėl "valstybininkų" klano

A.Medalinskas. Ar atliekant parlamentinį tyrimą dėl CŽV kalėjimo buvo apklausti ir URM srityje dirbantys "valstybininkai", juo labiau buvęs ministras, buvęs KGB rezervo karininkas?

A.Anušauskas. Taip, buvo.

A.Medalinskas. Ir kokie šios apklausos rezultatai? Kodėl jų atsakomybės klausimas, skirtingai nei VSD pareigūnų, nekeliamas? Nejaugi ir tuometė URM vadovybė nežinojo, kas daroma Lietuvoje kartu su strateginiais Vakarų partneriais?

A.Anušauskas. Kai KGB rezervo karininkų istorija iškilo į viešumą, man teko domėtis, rinkti informaciją iš archyvų. Nė nežinojau, kad buvo nuspręsta, jog visuomenei nebūtina viso to žinoti. Kai Mečys Laurinkus į VSD generalinius direktorius siūlė Arvydą Pocių, jis garantavo prezidentui V.Adamkui, kad KGB rezervininkų istorija neiškils į viešumą. Bet ji iškilo. Neleistinais metodais buvo kontroliuojami žmonės, kurie susipažino su tomis bylomis. Archyvo darbuotojai turėjo pranešti VSD, kas domisi rezervininkų bylomis.

A.Medalinskas. Bet viešai prezidentas sakė, kad apie KGB rezervininkus jis nieko nežinojo.

O kas paaiškėjo, kalbant apie politikų atsakomybę kilus CŽV kalėjimo skandalui? Ar gali būti, kad ir šį kartą prezidentas V.Adamkus sakė netiesą, kad nieko nežinojo?

A.Anušauskas. Iš mūsų tyrimo paaiškėjo, kad politikai vengė atsakomybės. Jie turėjo svertus gauti visą reikiamą informaciją, bet jais nepasinaudojo. Vietoj to atsakomybę jie delegavo kam nors kitam. Tai matyti ir svarstant praėjusių metų VSD ataskaitą. Komitetui nepateikta ta informacija, kurią mes pagal įstatymą galėjome gauti. Ir tik tada, kai buvo priimtas griežtas sprendimas ir galų gale VSD vadovas atsistatydino, mes gavome tą informaciją, kuri leidžia viską suprasti. Mes nesigiliname į operatyvinę veiklą, bylas. Ne. Tiesiog stengiamės suprasti tuos procesus ir vykdyti parlamentinę kontrolę.

A.Medalinskas. Sakykite, ar galėjo "valstybininkai" veikti be aukščiausios valdžios palaiminimo?

A.Anušauskas. To niekas nežino. Bet aišku, kad Lietuvoje buvo paminta demokratija. Žmonės renka politikus ir iš jų reikalauja rezultatų. Jeigu kas nors daroma už šių politikų nugaros, jiems nežinant ar nekontroliuojant, tai nenuima atsakomybės nuo jų pečių.

A.Matulevičius. Ir už tai šie pareigūnai turi atsakyti. Bet jeigu nebus atskleisti faktai iš VSD bylų apie visus "valstybininkų" ir kitų minėtų asmenų blogus darbus, tik išmesti kelis pareigūnus iš VSD neužteks. Jie turi ryšių, gaus informacijos ir toliau šantažuos. Tai yra didžiausia problema, kuri neišnyko ir atlikus šiuos parlamentinius tyrimus.

A.Medalinskas. Ąio tyrimo metu padarytas labai svarbus sprendimas, kuris padės atskleisti tiesą ateityje atliekant kitus parlamentinius tyrimus, ypač tada, kai liudija buvę valstybės pareigūnai, įskaitant buvusius šalies vadovus. Tai reikalavimas sakyti tiesą ir tik tiesą bei griežta atsakomybė už netiesos sakymą. Bet, kai jūs nuvykote į Turniškes apklausti buvusių šalies vadovų, įskaitant ir pastaruosius aštuonerius metus Lietuvą valdžiusį V.Adamkų, ar atsakomybė už netiesos sakymą jau galiojo?

R.Juknevičienė. Dar ne. Tačiau pripažinkime tai, kas paaiškėjo atlikus abu tyrimus. Lietuvos valstybei, jos raidai labai stiprią įtaką darė žmonės, kurie nelabai tiki demokratija. Laikydami save protingais ir išsilavinusiais ir gudriais, jie manė, kad gali manipuliuoti ir žongliruoti demokratijos iškaba. Seimas, partijos, Vyriausybė, kitos institucijos ir galbūt net prezidento institucija buvo pajungtos šių įtakingų žmonių grupei.

A.Medalinskas. Tai ar Lietuvoje egzistavo, o gal ir iki šiol veikia grupė, dariusi neteisėtą įtaką valstybei? Nors ir buvo atlikti drąsūs parlamentiniai tyrimai, ji niekur nedingo. Nurimo ir laukia, kas bus. Italijoje prieš kelis dešimtmečius tokia grupė, ložė, buvo paskelbta kaip nusikalstama ir jos nariams teko sėsti už grotų. O kaip bus Lietuvoje?

R.Juknevičienė. Nežinau, ar verta kalbėti apie kokią nors monolitinę struktūrą. Bet požymių, kad šie žmonės veikė kaip partija, tik neregistruota, iš tikrųjų esama. Nežinau, ar kada nors atsiras panašiai veikiančių, tik turinčių kitus herojus struktūrėlių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"