TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas teis Lietuvos teisėjus?

2012 02 06 6:00

Praėjusį penktadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė atleido Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoją Kęstutį Gudyną, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjus Rimantą Bučmą, Valdonę Račiūnaitę ir Gerutį Varanauską.

Tačiau visuomenei taip ir liko neaišku, kas ten Kaune atsitiko. Ir ar teisėjų skubotas atsistatydinimas nebuvo paprasčiausias išsukimas nuo atsakomybės ir teisingumo? Ar jie buvo įvertinti? Šiuos ir kitus klausimus Teisėjų tarybos posėdžio išvakarėse jos pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Gintarui KRYŽEVIČIUI Lietuvos radijo laidoje "Dienos tema" uždavė žurnalistas Tomas Dapkus.

- Pone pirmininke, šį vakarą, Teisėjų tarybos posėdžio išvakarėse, norėjau pakalbėti apie teisėjų drausmę ir etiką, jų veiklą teismuose. Rytoj jūs svarstysite beprecedentį atvejį, kai išeina grupė teisėjų, dalis atleidžiami, nes galėjo būti neskaidrių, o galbūt korupcinių įvairių santykių. Kauno teisėjai - kiek jų atsistatydina? Kiek jų atleidžiama? Ir kodėl?

- Visi žino, kad yra keturi pareiškimai, kuriais prašoma atleisti savo noru. Prezidentė patenkino šiuos prašymus ir teikia Teisėjų tarybai dekretus, prašydama patarimo dėl keturių iš jų atleidimo savo noru. Tai - trys Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai ir vienas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas. O dėl vieno Kauno apylinkės teismo teisėjo yra pateiktas dekretas su prašymu patarti šį teisėją atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo.

- Kodėl teisėjai atsistatydina savo noru?

- Todėl, kad jie atliko neteisėtus veiksmus. Pažeidė, mano požiūriu, etiką, susitarimų būdu sprendė bylas, priiminėjo jose procesinius sprendimus dėl skiriamų nuobaudų. Toks teisingumas negalimas. Taip pažeidžiami kertiniai teisinės valstybės veikimo principai. Teismų sistemai padaryta žiauri žala. Aš manau, kad šie teisėjai, pasitraukdami iš sistemos, elgiasi labai korektiškai teismų sistemos atžvilgiu. Tokie prašymai pagal konstitucinę doktriną, kuri kalba apie prezidentės įgaliojimus šiose situacijose, teisėjų atžvilgiu vertintini tikrai labai pagarbiai, nes prezidentė yra nevaržoma tokiais pareiškimais, ji gali bet kada pakeisti savo poziciją. Aš manau, kad šiuo atveju pamatyta geroji šių veiksmų pusė, t. y. teisėjai vis dėlto pasitraukia, taip pašalindami bet kokias abejones dėl galimybių toleruoti panašius įvykius.

Dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Almanto Lisausko, žinoma, yra visai kita situacija. Aš nenorėčiau komentuoti kiek nors plačiau, nes tai bus nagrinėjimo dalykas šioje taryboje, tik noriu pabrėžti, kad A.Lisausko Lietuvoje, kiek žinau, šiuo momentu nėra. Jis yra pateikęs prašymą atidėti jo klausimo svarstymą, nes jis atostogauja ir yra išvykęs. Mes neturėsime galimybės iš esmės išspręsti patarimo dėl A.Lisausko atleidimo, dėl teisėjo vardo pažeminimo klausimo, vien dėl šios formalios aplinkybės.

- Bet teisėjas A.Lisauskas veikė toje pačioje istorijoje kartu su kitais teisėjais, kurie savo noru išeina. Ar jis turi atskirą istoriją?

- Yra įvairiai.

- Pone pirmininke, bet daug kas nesupranta paties veikimo principo. Skelbiama, kad Teisėjų tarybos sekretorė, teisėja Laima Garnelienė, gavo medžiagos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), ar taryba, gavo medžiagos, bet jinai kažkieno įgaliota sužinojo, kad STT klausėsi ar atliko kažkokius kitus slaptus veiksmus tų teisėjų atžvilgiu ir nustatė, kad jie, kaip jūs sakėte, neteisėtai elgėsi. Taigi nuvyko į Kauną, vedė su jais derybas, teisėjai sutiko išeiti, kitas bus atleistas. Tačiau Teismų įstatymo sureguliuota, kad teisėjų etikos pažeidimus nagrinėja Teisėjų etikos ir drausmės komisija, į kurią gali kreiptis tiek teismų pirmininkai, tiek Teisėjų tarybos vadovai, tiek taryba, tiek institucijos, pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra yra kreipusis ne kartą, STT turi tokią teisę arba bet kuris pilietis, kuriam tapo žinoma apie galimus teisėjų nusižengimus. Dabar mes turime situaciją, kai nei STT, nei ponia L.Garnelienė nesikreipė į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, o nuvažiavo į Kauną, sutarė, kad teisėjai turi problemą, ir jie išeina. Kaip tai suprasti? Kažkokios derybos, pokalbiai.

- Aš norėčiau pabrėžti, kad etikos ir tam tikrų kertinių principų sargai sistemoje yra visa savivalda. Tokį klausimą aš jau girdėjau ir bandžiau atsakyti į jį. Norėčiau tiesiog dar kartą pabrėžti, kad mes visi esame atsakingi už skaidrų tik kvalifikaciniais dalykais ir įstatymų parengtą teisingumą. Tam mes ir sėdime, tam mes esame teisėjai, tam mums suteikti didžiuliai įgalinimai. Jei šioje srityje paneigtume Teisėjų tarybos, kiekvieno jos nario ir institucijos pareigą, ne teisę, o pareigą rūpintis, kad tokių dalykų sistemoje nebūtų, tai reikštų paneigti esminius teismų sistemos veiklos principus. Todėl nenorėčiau sutikti su jūsų pozicija, kad L.Garnelienė, neturėdama jokių galių drausmės bylos iškėlimo kontekste, važiavo į Kauną. Juk mes tarėmės, gavę tą medžiagą, Teisėjų taryba ją gavo, perskaitėme atidžiai ir matėme problemą, kad žmonės, kurie dirba, vykdo teisingumą, priima sprendimus dėl nuobaudų tarpusavio susitarimu, kabinetinės teisės pagrindu.

- Pone pirmininke, jūs pripažinkite, kad kalbėti ir klausti turėjo visus įgaliojimus Teisėjų etikos ir drausmės komisija, o nuvažiuoti, pasikalbėti ir pasiūlyti atsistatydinti, išvengiant galbūt atleidimo su nuobauda, yra visai kas kita.

- Jūs vėl kalbate apie procedūrinį tam tikrą teisingumą. O aš kalbu apie sistemos įrankių, tai yra visos savivaldos, visų institucijų atsakomybę už tinkamą sistemos veiklą.

- O su A.Lisausku buvo kalbėtasi?

- Su A.Lisausku nebuvo kalbėtasi, nes iš tos medžiagos buvo akivaizdu, kad jis turi didesnių problemų ir joks savo kaltės pripažinimas, manau, nepakeistų prezidentės pozicijos dėl jo. Mes matėme, mes matėme faktus ir tų faktų...

- Dėl jo nenusileido, o dėl kitų nusileido.

- Nežinau, kas nuo ko nusileido, niekas man nieko nenusileido, gal ne taip mes traktuojame, mes nesitarėme iš esmės dėl pozicijos, kurią užims prezidentė. Mes kalbėjome apie tai, kokia situacija yra geresnė mūsų sistemai, ar veiksminga yra mūsų sistemai pačiai iš vidaus valytis, ir kokias reikia taikyti priemones. Aš noriu pabrėžti, kad drausminės atsakomybės taikymo sistema užtikrina tik drausminės nuobaudos paskyrimą, tačiau mums visiems, kurie dalyvavo tame procese ir skaitė tai, kas buvo gauta iš STT, atrodė, kad apskritai yra nesuderinami tokie veiksmai su tolesniu darbu teismų sistemoje. Aš tai ne kartą esu sakęs. Jūs įsivaizduokite - dabar lieka toliau dirbti visi ar kažkurie iš šitos grupės teisėjų ir priiminėja sprendimus.

- Bet jie išeina visiškai švarūs, jie išeina savo noru.

- Jie išeina su šleifu tų paskleistų, paviešintų aplinkybių.

- Bet ne teisiškai, čia yra tiesiog aplinkybės.

- Atleiskite, tai yra teisinės aplinkybės.

- Bet savo noru - visi žinom skirtumą.

- Ne pagrindas yra svarbu, svarbu yra žinoti, kokia žmogaus reputacija.

- Pirmininke, situacija yra tokia, kad jie susitaria padėti vienas kitam, padėti savo draugams ir veikia neteisėtai, kaip jūs sakote. Jie įkliūva, tada atvažiuoja didesni viršininkai ir sako: jūs turite problemą, mes jums padėsime, išeikite savo noru.

- Kaip padėsim, mes neturime teisės padėti.

- Mes neatleisime jūsų, pažeidus etiką, o tai buvo galima padaryti.

- Palaukite, palaukite. Atleisti, pažeidus etiką, turi teisę tik prezidentė.

- Bet jūs galite rekomenduoti, garbės teismas ir t. t.

- Mūsų savivalda tokios teisės neturi, tai yra teismas gali tiesiog pasiūlyti prezidentei atleisti.

- Tačiau teisėja Neringa Venckienė buvo siūloma atleisti.

- Ar ne geriau Lietuvos teismų sistemai - išsivalymas iš vidaus, ir tokiomis priemonėmis siekis skaidrinti sistemą, padaryti ją tokią, kad kabinetinės teisės nebeliktų tarp mūsų?

- O kur yra ta riba?

- Ar mes siekiame būtinai sužlugdyti žmones, nubausti griežčiausiomis nuobaudomis ir parodyti, kokie jie yra niekšai.

- Pone pirmininke, o kur yra ta riba - kad ir teismai žinotų, kad ir teisėjai žinotų, ir visuomenė, kada dar atvažiuos ponia, o kada jau nebeatvažiuos.

- Riba labai paprasta: jeigu žmogus pripažįsta suklydęs, ką ne kartą sakė vienas iš šios grupės teisėjų ir spaudoje tai buvo sakoma, kad štai aš labai daug gero padariau Lietuvai, nagrinėjau sudėtingas bylas, vieną kartą paslydau. Štai to balanso paieška, man atrodo, ir leidžia taip spręsti. Dar kartą noriu pabrėžti, kad valdžių kompetencijų pusiausvyros klausimas yra labai svarbus. Dar kartą noriu pabrėžti, kad prezidentei jokios įtakos nedarė mūsų pasirinktas veiklos modelis.

- Bet pone Kryževičiau, jūs pritarsite, kad inicijuoti teisėjo atleidimą ir klausti tarybos, jūsų kaip narių, patarimo, gali prezidentė. Garbės teismas gali rekomenduoti prezidentei atleisti, tada prezidentė kreipiasi į jus. Nei tarybos nariai, nei ponia Garnelienė neturi įgaliojimų neleisti svarstyti komisijai, neinformuoti komisijos. Arba tiesiog sureguliuoti, kad jie būtų atleisti tokiu būdu. Tai ko ji važiavo?

- Tiesiog dar kartą noriu pabrėžti, kad važiavo tam, kad parodytų tuos faktus. Sprendimus priėmė jie patys.

- Kad yra problema, gal jūs galite..., nes kitaip jus atleis, jūs patys išeikite.

- Palaukite, jūs jau interpretuojate pats.

- Ko važiuoti tada, jeigu ji neturi...

- Važiuoti parodyti faktus ir paklausti, kaip vis dėlto jūs vertinate šitą susidariusią padėtį. Štai tie ponai ir įvertino tą padėtį, pateikdami prašymus atleisti iš teisėjų pareigų.

- Tačiau tie žmonės, kurie turi problemų teismuose, kurie irgi kartą suklysta, kurie paslysta, pas juos neatvažiuoja nei ponia Garnelienė, nei kas kitas, ir nepasako, kad yra problema, gal tu čia susitvarkyk arba...

- Aš nelabai suprantu klausimo, dar kartą pakartokite, ką jūs norėjote pasakyti?

- Jūsų atstovė atvyko pas Kauno teisėjus.

- Taip, pas mūsų kolegas Kauno teisėjus.

- Kurie turėjo būti svarstomi Etikos ir drausmės komisijoje, nes jie, kaip jūs sakėte, elgėsi neteisėtai.

- Dar kartą jums sakau, koks yra tikslas, ar išsivalyti nuo tokių atvejų, kad jų nebūtų, ar vis dėlto paleisti procedūras. Koks tikslas? Štai mes pasiekėme, tai yra teisinė procedūra, aš dar kartą noriu pabrėžti, ir tuos žmones, kurie nėra teisininkai, noriu patikinti, kad atsakomybė už sistemos veiklą tenka visoms institucijoms, ne tik jūsų taip garbinamai Etikos ir drausmės komisijai, bet labiausiai Teisėjų tarybai, nes tai yra ta institucija, kuri formuoja strategiją.

- Pasakyti, kad teisėjai pažeidė etiką, gali Garbės teismas.

- Nelabai suprantu, kodėl reikia būtinai praleisti procedūras ir pasakyti, štai yra etikos pažeidimas.

- Bet kur yra parašyta Teismų įstatyme, kad Teisėjų taryba gali nusiųsti delegatą susitarti.

- Tai yra geroji praktika, niekas su niekuo nesitaria. Buvo važiuojama, dar kartą sakau ir turbūt jau trečią kartą šioje laidoje, kad buvo važiuojama atskleisti faktus, kurie tapo žinomi, o žmonės pasirinko būtent tokį kelią. O prezidentė sutiko, kad šituo keliu einant galima pasiekti rezultatą, kurio siekė Teisėjų taryba, tai yra išsivalyti nuo tokių neigiamų, itin neigiamų reiškinių.

- Bet jie nėra nubaudžiami, jie tiesiog turi išeiti.

- Jie nubaudžiami tuo, kad jie netenka teisėjo statuto. Ar to nepakanka? Tai didžiausia nuobauda, kokia gali būti teisininkui.

- Bet jų elgesys nėra įvertintas.

- Elgesys yra įvertintas.

- Kas įvertinta?

- Palaukite.

- Kur oficialus dokumentas?

- Svarstymo metu taryboje, aš manau, bus atskleistos aplinkybės, apskritai kokiame fone viskas vyksta. Štai mes kalbame apie tai, kad yra neigiami reiškiniai, į tuos neigiamus reiškinius adekvačiai bandoma reaguoti. Vienu atveju, kai tas neigiamas reiškinys yra toks, kuris užsitraukia patį griežčiausią vertinimą, štai jis toks daromas. O jeigu žmogus pripažįsta, kad jis elgiasi ne taip, kaip numato įstatymas, aš manyčiau, jog nėra blogai žmogui suteikti šansą, kai vienas iš jų ir sako, kad neva per griežtai būtų mane atleisti iš teisėjo pareigų, nes aš labai daug gero padariau sistemai. Štai toks elgesys, mano požiūriu, vertas kur kas daugiau negu pasakyti, kad štai skiriamas griežtas... papeikimas.

- Bet, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas: žmogus įkliuvo girtas, buvo nufilmuotas. Jis kitą dieną atsiprašė, tačiau jam nebuvo leista atsistatydinti. Ne, iš karto buvo išleistas dekretas atleisti ir pas jį neatvyko nei ponia Garnelienė, nei kiti derintojai.

- Taip, kiekviena aplinkybė...

- Ar ne geriau būtų, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų sprendžiama.

- Aš dar kartą sakau, individualiai... Jūs norite paneigti Teisėjų tarybos atsakomybę už sistemos tinkamą veiklą.

- Ne.

- Jūs norite, kad iš esmės visus sistemos reikalus, susijusius su tvarka joje, tvarkytų Etikos ir drausmės komisija. Tai yra...

- Ar tai procedūros?

- Palaukite, tai yra netinkamas įstatymo aiškinimas arba įstatymo interpretacinis aiškinimas, toks, kokio galbūt reikia kažkokioms visuomenės grupėms ar jos nariams?

- Bet pone pirmininke!..

- O aš kalbu apie sisteminį suvokimą, tai štai šiandien Teisėjų taryba mato save kaip lyderį. Mato save kaip lyderį tos sistemos...

- Tai geriau sistemai, ar ne? Kad gali atvažiuoti ir susitarti: jums geriau išeiti, prezidentė jūsų neatleis. Bet jeigu...

- Gali atvažiuoti... Gali atvažiuoti nesutarti, šio žodžio aš labai nenorėčiau, kad jūs bandytumėte jį įskiepyti man. Apie jokius susitarimus nekalbama.

- Tai ko jinai tada ten važiavo?

- Žmogus, paduodamas pareiškimą, prašant atleisti... Dar kartą sakau, jinai važiavo atskleisti faktų, nes niekas jų nežinojo.

- O kodėl jiems turi būti atskleisti faktai? Jie turi būti apsvarstyti.

- Tam, kad jie įvertintų.

- Tai aš ir kalbu apie komisiją.

- Jūs kalbate apie dominuojantį procedūrinį...

- Ne, aš kalbu apie įstatyme numatytą...

- ... įstatymas numato viską. Įstatymas numato viską. Geroji praktika, bendravimo su teisėjais dalykai, viskas yra numatyta, nes Teisėjų tarybos kompetencija atima visus strateginius dalykus.

- Gerbiamasis pirmininke, jūs pritarsite, kaip puikus teisininkas, jeigu įstatyme yra parašyta, kad tokiu atveju turi būti taikoma tokia praktika, tai visi kiti šalutiniai dalykai yra šalutiniai. Yra sureguliuota įstatymo leidėjo, kaip turi būti ir net nėra parašyta, kad gali būti nusiųstas delegatas...

- Bet ne formalusis įstatymo aiškinimas, o jo interpretacija per tikslus yra svarbiausia... Aš norėčiau pabrėžti, kad mūsų...

- Bet tai negali... procedūrų paneigti...

- Kad mūsų visų, dirbančių savivaldoje, būtent tikslas ir yra - pasiekti kuo aukščiausių standartų teisėjų etiniuose dalykuose.

- Gerai. Labai trumpai pabaigai - kas yra tas teisėjų teisėjas, kuris pasakys: iki čia dar mes siunčiame ponią Garnelienę, o nuo čia prezidentė atleidžia. Ar čia yra tik tiems, kurie... Ar ir čia reikia ryšių turėti?

- Ne.

- Kur tie kriterijai, kai dar atvyks pas tave ponia L.Garnelienė, o jeigu pas tave atvyks, bus dekretas dėl atleidimo?

- Šiuo atveju mes parodėme gerą praktiką iniciatyvos požiūriu. Tai yra parodėme teisėjams, kokia yra jų situacija, ir jie apsisprendė pateikdami prašymus. O bet kuriuo atveju paskutinis žodis tenka prezidentei ir šiuo atveju, aš manau, taip pat. Bet esu įsitikinęs, kad šiuo atveju geranoriškas prezidentės požiūris buvo nulemtas vien tuo, kad jie prisipažino suklydę. Jeigu būtų kitaip, aš manau, ir dekretai būtų kitokie.

- Bet jūs sakėte, kad prezidentės sprendimas galėjo būti ir kitoks.

- Taip, aš tai ir sakau, aš manau, kad prezidentė įvertino ir geranoriškai pažiūrėjo į tą faktą, kad teisėjai vis dėlto pripažino, kad jie padarė esminę klaidą vykdydami teisingumą, ne taip, kaip priklauso pagal įstatymą.

- Bet kiti irgi prieš tai pripažino, bet jiems tai nepadėjo.

- Ir tai, matyt, nulėmė prezidentės pasirinkimą. Kiti atvejai, jeigu mes kalbame apie anksčiau buvusius atvejus, aš nežinau, apie kokį konkretų jūs kalbate, kur buvo pripažįstama...

- Pavyzdžiui, ponas Birštonas.

- Na, Birštonas padarė tai, ko per mūsų nepriklausomybės laikotarpį nėra buvę, bent aš neprisimenu.

- Taip, bet jis prisipažino, atsiprašė ir išėjo iš darbo. Bet jam nebuvo leista...

- Padaryto pažeidimo sunkumas...

- Tai ko jinai važiavo?

- Mes turėjome duomenis, kurie buvo pateikti STT ir pagal tuos duomenis mes matėme problemą. Ir matydami tą problemą, kaip savivaldos aukščiausia institucija, mes pateikėme faktus. Po tų faktų pateikimo atsirado pareiškimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"