TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Kas vyksta energetikos ūkyje?

2010 12 03 0:00
Diskusijos dalyviams kilo daug neaiškumų dėl energetikos ūkio pertvarkos.
Petro Malūko nuotrauka

Socialdemokratų frakcijos atstovai Seime suorganizavo konferenciją, per kurią atvirai diskutuota apie vykdomos energetikos sektoriaus pertvarkos įtaką visam Lietuvos ūkiui ir elektros vartotojams. Dar kartą užsiminta apie viešumo ir informacijos trūkumą.

Dėmesys - elektrinei

Parlamentarė Birutė Vėsaitė pradėdama konferenciją teigė, kad Seimo nariams nežinoma, kas šiuo metu vyksta energetikos ūkyje, nes viskas vykdoma Vyriausybės nutarimais. Iš opozicijos net atimama teisė prasiskverbti į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes, neleidžiama pristatyti su energetika susijusių klausimų.

Apie neaiškumus vykdant strategiją užsiminė ir Energetikos konsultantų asociacijos atstovas Valdas Lukoševičius. Pasak jo, rengiant strategiją, nedalyvavo Lietuvos mokslininkai, specialistai, slepiama, kas ją rengė. Todėl šią strategiją galima pavadinti korėta. Apskritai Lietuvai trūksta energetikos agentūros, kuri galėtų pasirūpinti kompleksiniu energetikos modeliavimu. Tiek Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys, tiek kiti diskusijos dalyviai pabrėžė elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybos svarbą.

Daugiau dėmesio skirta atominės elektrinės statybos klausimui. B.Vėsaitė klausė VST vadovo Rimanto Vaitkaus ir "Lietuvos energijos" vadovo Aloyzo Koryznos, kokią dalį statant atominę elektrinę įneš Lietuva. R.Vaitkus teigė, jog Lietuvos dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 34 proc. lėšų, elektrinės aikštelė, infrastruktūra - taip pat laikoma mūsų dalimi. Tačiau tokiais planais abejojo Seimo narys Rimantas Sinkevičius. Jis tikino, kad pirmiausia reikia plano, tačiau jo net matmenų nėra, o kalbama apie milijardines investicijas.

LPK prezidentas B.Lubys pabrėžė, kad Lietuvos energetinė sistema gali tapti valdoma iš už Lietuvos ribų, jei 51 proc. akcijų bus atiduota strateginiam investuotojui.

"Ar ta kaina nėra per didelė? Galima būtų pasibarti, jei akcijos siektų 49 proc., bet kai yra 51 proc., mano nuomone, pasibarti nebetinka, reikia pasakyti "taip" arba "ne". Galbūt galima būtų Lietuvos piliečių atsiklausti", - skambėjo nuogąstavimai.

Dar kartą apie Kruonį

B.Vėsaitė ir B.Lubys dar kartą iškėlė klausimą dėl galbūt išnuomotų dviejų Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės blokų. A.Koryzna stebėjosi, iš kur kyla kalbos apie Kruonio agregatų nuomą.

"Iš jūsų kontoros. Iš niekur daugiau. Viešai atsakykite spaudoje, kad būtų galima turėti popierių, kuriuo naudojantis būtų galima kreiptis ir sužinoti, ar iš tiesų niekada nebuvo išnuomota", - sakė B.Lubys.

Situaciją komentavo Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. Jo teigimu, tokie norai egzistuoja.

"Tokie norai yra, net ir baltarusių energetikai laukia, kad bus koks nors konkursas. Bet kol kas to nėra", - sakė R.Juozaitis.

Socialdemokratų nuomone, reikėtų atlikti išsamią analizę apie elektros energijos srautus, nurodant konkrečius tiektos elektros energijos tiekėjus, tikslų laiką, kiekį ir kainą bei Kruonio elektrinės užkrovimų grafiką. Tuomet pavyktų išsiaiškinti, ar nėra diskriminuojami elektros energijos tiekėjai sudarant išskirtines sąlygas "Inter RAO ES".

Darbuotojų bėdos nerūpi?

Savo problemomis konferencijoje dalijosi ir profsąjungų atstovai. Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas prabilo apie darbo krūvį ir darbuotojų skaičiaus mažinimą. Profsąjungų atstovų žiniomis, iš energetikos sektoriaus ketinama atleisti apie tūkstantį darbuotojų.

"Išeiti prašoma šalių susitarimu. Darbo biržos neįspėtos, kad tiek žmonių neteks darbo. Kol kas negauname atsakymo iš ministerijos, kiek žmonių spaudžiama palikti darbo vietas. Prie ministerijos piketavome, tačiau jokio atsakymo negavome. Ką jau kalbėti apie mus, jei ministerija nesikalba su institutų atstovais arba parlamentarais. Jeigu tūkstantį žmonių išvarysime iš energetikos sektoriaus, energetikai bus minusas, bet gal Lietuva bus su pliusu - daugiau bedarbių, daugiau išmokų bei kompensacijų ir didesnė emigracija", - kalbėjo J.Neverauskas.

Lietuvos elektrinės profsąjungos pirmininkas Valentinas Bitinas vardijo kitas bėdas. "Galima sakyti, kad Lietuvos elektrinė griaunama. Iki šiol remonto tarnyba ir eksploatacijos tarnyba dirbo kartu - gamino energiją ir prižiūrėjo įrenginius. Įrenginiai reikalauja nuolatinės priežiūros. Jei jos nebus, ne tik jie, bet ir visa elektrinė nustos veikti. Šiuo metu atskiriama remonto tarnyba, vadinasi, techninė priežiūra nebebus vykdoma. Žmonių jau dabar trūksta. Dėl nepakankamos įrenginių priežiūros neišvengsime avarijų", - mano V.Bitinas.

Lietuvos energetikos įmonių vadovai tikino, kad vykdant energetikos ūkio pertvarką darbuotojų mažinimo išvengti nepavyks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"